Transporto ir logistikos verslo šaka Lietuvoje yra itin stipri. Duomenų analitikos įmonės „Scorify“ duomenimis, šalyje šis sektorius sukuria daugiau nei 12 proc. BVP, kai vidutiniškai ES transporto ir logistikos indėlis tesiekia 5 proc. Covid-19 pandemija parodė, kad tiekimo grandinės užtikrinimas gali būti gyvybiškai svarbus. Tačiau ne visada jis veikia be trikdžių.
Visi transporto ekspertai pastoviai sako pervežimo dalyviams – norėdami išvengti problemų su partneriais, sudarykite maksimaliai detalią sutartį. Tačiau praktikoje kartais nėra laiko visų sąlygų (taip pat dėl prastovų) aptarimui ir surašymui – pavyzdžiui, todėl, kad krovinio siuntėjui reikia pristatyti jį kuo greičiau, o vežėjas nenori prarasti užsakymo. Tačiau toks elgesys gali turėti negatyvių pasekmių. „Cargonews“ redakcija nori papasakoti apie problemą, su kuria tokioje situacijoje susidūrė vienas vežėjas.
Nepavykstant rasti sutarimo su kai kuriomis atsakingomis institucijomis ir stingant bendradarbiavimo, vežėjai kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami pagalbos. Prašoma padėti spręsti transporto verslo problemas imantis lyderystės suburti ekspertų grupę bei inicijuoti plataus masto diskusiją, kaip būtų galima užtikrinti, kad vežėjų ekonominė situacija bent jau nebūtų bloginama.
Išaugusia mokestine našta besipiktinę ir apie išsikėlimą iš Lietuvos kalbėję vežėjai savo grasinimų neištesėjo, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 metų duomenys. Dabar aiškinama, kad plėtra užsienyje vykdoma pamažu, taip išvengiant ir pelno mokesčio.
Filmas „Fūrų vergai“ sukėlė Lietuvoje didelį rezonansą. Jame šalies vežėjai kaltinami tame tarpe tuo, kad naudoja grynuosius pinigus finansinėse machinacijose santykiuose su vairuotojais. Galiausiai atsirado iniciatyva teisiniu būdu uždrausti darbdaviams naudoti grynus pinigus atsiskaitymuose su darbuotojais, ir neseniai buvo priimtas atitinkamas įstatymas. Ar nukentės vežėjai?
Šiandien vežėjai turi daug įvairių išlaidų, ir kadangi išlaikyti verslą vis sunkiau, kyla noras kaip nors sutaupyti. Yra skirtingų būdų tai padaryti. Šiame kontekste daug kalbama apie manipuliavimą tachografo duomenimis. Tačiau egzistuoja dar „AdBlue“ sistema, atsakinga už automobilio ekologiškumą. Jeigu ją „apgauti“, irgi galima sutaupyti, tačiau, kaip ir tachografo atveju, viskas gali baigtis dar didesnėmis sąnaudomis. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kaip vežėjai sprendžia „AdBlue problemą“ problemą ir kodėl geriau to nedaryti.
Paskutinį dešimtmetį transporto sektorius išgyvena pokyčių laikotarpį. Siekiant sumažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį ir tobulėjant naujausioms technologijoms, elektromobiliai šiandien tampa rimta alternatyva įprastiems automobiliams, jų paklausa kasmet auga. Vežėjams tai kelia ir tam tikrų iššūkių – dėl didesnio svorio juos gabenti gerokai sudėtingiau.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vienijamos įmonės inventorizavo paskatas tolimųjų reisų vairuotojams, tarp kurių yra papildomos įmokos į III pakopos pensijų fondus, nemokami mokymai, gyvybės ir sveikatos draudimas, vertingos dovanos.
2019 m. Lietuvos vyriausybė nusprendė padidinti tolimųjų reisų vairuotojų algos koeficientą nuo 1,3 iki 1,65. Tai tapo dideliu smūgiu autotransporto sektoriui. Vežėjus remiantys politikai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šio sprendimo atitikimo Konstitucijai. Tada mažai kas tikėjo, kad šis sumanymas bus sėkmingas, ir jis buvo pamirštas. Tačiau neseniai jis priminė apie save – KT pripažino vyriausybės sprendimą nekonstituciniu (detalės – čia ir čia). Kitaip tariant, vežėjai gavo puikų šansą pasiekti, kad koeficientas būtų peržiūrėtas. Klausimas – ar jie sugebės juo pasinaudoti?
„Verslo požiūryje“ pokalbis apie vežėjų sektoriaus aktualijas su 23 didžiąsias šalies transporto ir logistikos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generaliniu sekretoriumi Povilu Drižu.