Verslas pasitinka naujieną, kad nuo 2022 metų minimali mėnesio alga (MMA) išaugs iki 730 eurų per mėnesį, o tolimų reisų vairuotojams su koeficientu 1,65 – iki 1200 eurų per mėnesį. Mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių savininkams tai kelia rūpestį, nes jiems ir taip sunku išlikti netgi mūsų vidaus rinkoje, kai veiklą nuolat slegia ekonominiai ir finansiniai iššūkiai.
„Linavos“ tinklapyje buvo paskelbtas jos generalinio sekretoriaus Zenonon Buivydo straipsnis apie koeficiento 1,65 taikymo perspektyvas. Jame rašoma:
„Creditreform Lietuva“ analitikų apibendrinti „Sodros“ duomenys rodo, kad 2021 m. rugsėjį transporto licencijas turinčių bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ pakilo į aukščiausią lygį nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos pradžios. Tiek bendrai, tiek skaičiuojant vienam šalies vežėjui tenkantį skolos lygį. Tuo tarpu rugsėjį bendra Lietuvos vežėjų skola padidėjo iki 19,646 mln. eurų arba iki 4,5 tūkst. eurų vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei.
Logistikos sektoriaus atstovai kalba apie brangstantį tiekimą, didžiulį spaudimą dėl pristatymų efektyvumo, sudėtingą planavimą.
Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti griežtesnį transporto ekologijos standartą „Euro 7“, kuris bus taikomas visiems benzininiams ir dyzeliniams automobiliams, furgonams, sunkvežimiams bei autobusams. Specialistų teigimu, pirmosios į viešumą patekusios naujojo reglamento gairės leidžia prognozuoti, kad šis standartas bus paskutinis toks išmetamųjų dujų reguliavimo dokumentas, iš esmės lemsiantis netaršių automobilių dominavimą.
Dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų Lietuvos vežėjų konkurencingumas Europos Sąjungoje menksta, todėl verslas siūlo komandiruojamiems vairuotojams taikomą minimalios mėnesinės algos (MMA) koeficientą skaidyti atsižvelgiant į vairuotojo darbo patirtį.
Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų – tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susiję su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Tiesa, tobulėjančios technologijos ir sunkiojo transporto inovacijos leidžia vairuotojams sukurti vis geresnes darbo sąlygas ir sumažinti profesines rizikas.
Krovinio pervežimo metu gali atsitikti bet kas, ir dėl vežėjo kaltės sugadintos prekės – neretas reiškinys. Tačiau toliau kyla klausimas dėl jų likimo – gavėjas gali pasilikti sugadintą krovinį ar turi grąžinti jį vežėjui, kuris kompensavo padarytą žalą? Reaguodama į konkretų atvejį, „Cargonews“ redakcija nusprendė tai išsiaiškinti.
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, viceprezidentas Vytas Bučinskas, generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ir prezidiumo patarėjas Vytautas Naudužas susitikę su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pristatė didžiausius šiuo metu patiriamus iššūkius transporto sektoriuje ir diskutavo, kaip būtų galima padėti vis didesnius sunkumus patiriančiam verslui.
Kiekvienas Europos ir Lietuvos keliais riedantis vilkikas jo savininkui yra didžiulė investicija. Visgi kartais vadovaujamasi klaidinga prielaida, jog kol transporto priemonė važiuoja – viskas gerai, ir per mažai dėmesio skiriama reguliariai jos priežiūrai. Pastarasis aspektas itin reikšmingas, mat sunkūs gedimai keliuose gali tapti ne tik brangia, bet ir tragiška pamoka. Specialistas pataria, kokių klaidų nedaryti, kaip atpažinti gedimus ir išvengti net dešimtimis tūkstančių skaičiuojamų nuostolių.