Sumokėjusios per 792 mln. eurų įvairių mokesčių ir daugiau kaip dešimtadaliu padidinusios įplaukas į valstybės biudžetą, transporto ir saugojimo įmonės pernai išliko trečiu daugiausiai mokesčių sunešančiu ekonominės veiklos sektoriumi.
Vilkikų vairuotojų krizė Europoje neslūgsta – masiškai trūkstamą kvalifikuotą darbo jėgą bandoma pritraukti iš užsienio. Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą, o vokiečiai pripažino, kad logistikos sektorius be darbo migrantų nebeišsiverčia.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos organizuotoje nuotolinėje apvalaus stalo diskusijoje „Grynųjų pinigų ribojimas – sprendžia ar gilina problemas?“ dalyvavę asociacijos ir valstybinių institucijų atstovai aptarė sunkumus, su kuriais susiduria transporto sektorius, kuomet nuo šių metų tiek darbo užmokestį, tiek vairuotojų dienpinigius privalo mokėti bankiniu pavedimu.
Logistikos ekspertų prognozės rodo, kad ir šiemet, kaip ir pastaruosius dvejus metus, situacija išliks dinamiška bei prognozuojama tik trumpuoju laikotarpiu. COVID-19 atmainų sujauktos darbo rinkos ir 2021 m. krizių padarinių fone, transporto sektoriui būtinos sisteminės permainos. Tuo tarpu verslai ieško sprendimų trumpindami logistikos grandines, sandėliuodami gausesnes atsargas, tačiau kol kas vangiai investuoja į transporto procesų skaitmenizavimą ar dirbtinio intelekto vystymą didžiųjų duomenų apdorojimui.
Vienas iš pažeidimų, kuriuos padaro vežėjai, yra tachografo duomenų klastojimas, kurio esmė – ilgesnis vairuotojo darbas (tai yra, jo darbo ir poilsio režimo pažeidimas). Dažnai tai vyksta darbdavio iniciatyva, su kuo sutinka vairuotojas. Tačiau kas jeigu vairuotojas (ne)tyčia pažeidė darbo ir poilsio tvarką be kompanijos vadovybės žinios? Ar ji gali išvengti atsakomybės tokiu atveju? „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kaip reglamentuojama ši situacija Lietuvoje ir kartu papasakoti apie susijusius su ja momentus.
Pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie tai, kaip Lietuvos vežėjai skriaudžia savo vairuotojus. „Cargonews“ surinko paskutines aktualijas.
Per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvos gyventojai ir verslas gerokai daugiau negu prieš metus naudojosi lizingo paslaugomis. Visų naujų šiemet SEB banko sudarytų lizingo sutarčių vertė kone perpus (50 proc.) didesnė, palyginti su pirmais devyniais praėjusių metų mėnesiais. Itin aktyvus buvo transporto sektorius. Jo įmonių investicijos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 85 procentais.
„Logistikos ir transporto forumas“ renginyje „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška pasidalino savo įžvalgomis apie tvaraus sunkiojo transporto situaciją bei perspektyvas Lietuvoje. Pranešimo metu apžvelgtos atsinaujinančiu kuru varomų transporto priemonių finansavimo spragos, infrastruktūros trūkumas, gamintojų įsipareigojimai bei įvardinti konkretūs sprendimai, galintys jau šiandien sumažinti CO2 taršą.
Visą antrą šių metų pusę Lietuvos vežėjai bandė pasiekti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) padidintų išnaudotą kvotą vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui (11600), ir kaip mes rašėme, ji planavo tai padaryti. Tačiau galiausiai tai taip ir nebuvo padaryta (detali situacijos raidos istorija – čia). Neseniai SADM patvirtino kvotą kitiems metams (16000), kuri, turbūt, pasibaigs taip greitai, kaip pasibaigė ankstesnė. Todėl SADM kyla daug klausimų, atsakymus į kuriuos pabandė surasti „Cargonews“ redakcija.
Mes jau rašėme apie vairuotojų iš trečiųjų šalių kvotos klausimą su viltimi, kad ji bus padidinta. Bet laikas eina, o vežimas savo vietoje. Kaip pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Bėgti dabar ir skubėti priimti sprendimą, kuris 15 tūkst. žmonių migrantų atvežtų į Lietuvą, aš nebūčiau pasiruošusi. Todėl laukiame iš Susisiekimo ministerijos faktais paremtos pozicijos. Klausimai, kodėl tiek žmonių, kodėl šitam laikotarpiui, ar negalime sistemiškai nuo naujų metų spręsti, lieka neatsakyti“ (daugiau informacijos – čia, čia ir čia).