Kelyje gali įvykti visko. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas nepastebėjo duobės, gali rimtai nukentėti sunkvežimis. Draudimas? Taip. Tačiau ar galima gauti kompensaciją, jeigu jo nėra? Neseniai Lietuvos teismas nurodė Kauno savivaldybei atlyginti žalą, padarytą automobiliui, kuris įvažiavo į duobę miesto kelyje. „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau paanalizuoti šį atvejį.
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius, 2020 m. stabtelėjęs dėl COVID-19 pandemijos poveikio, praėjusiais metais pradėjo atsigauti ir gerinti rodiklius. 2021 m. didėjo jo generuojamos pajamos, transporto paslaugų eksportas ir krovinių vežimai, sektoriuje daugėjo įmonių ir darbuotojų, labiausiai augo aviacijos sritis, pažymima Susisiekimo ministerijos parengtoje 2021 m. transporto sektoriaus apžvalgoje.
Šiandien Lietuvos vežėjai (ypač smulkūs ir vidutiniai) skaičiuoja kiekvieną centą. Todėl bet kokios papildomos išlaidos jiems yra problema. Ir štai 2022 m. pradžioje paaiškėjo, kad ženkliai išaugo taršos mokestis, kuris mokamas už transporto priemonių taršą praeitais metais. Viena vertus, jis yra vienkartinis, bet kada, kaip pasakė vienas vežėjas, „reikia sumokėti 800 eurų, nors praeitais metais 100 eurų nesiekė“, tai skaudu, ir daugeliui įmonių tokie skaičiai tapo staigmena. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta?
Lietuvos vežėjams svarbu, kad jų vairuotojai galėtų gauti 95 kodą ir patvirtinti savo kvalifikaciją greitai ir paprastai. Mes jau ne kartą rašėme apie tai, kaip Lietuvoje ruošiama nauja tvarka šioje srityje (detaliau – čia). Paskutinė šio serialo „serija“ baigėsi tuo, kad reikėjo priimti atitinkamą įstatymą, patvirtinti transporto ir saugojimo sektoriaus profesinį standartą, o po to jo pagrindu parengti vairuotojų mokymo programas. Tuo pat metu atsakinga už procesą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žadėjo atsižvelgti į vežėjų nuomonę. Procesas pajudėjo, bet su atsižvelgimu į vežėjų nuomonę viskas ne taip gerai.
Įvedus sankcijas Rusijos Federacijai, Lietuvos įmonėms, turinčioms paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartis su Rusijos įmonėmis, kyla klausimas, kaip bus atsiskaityta ir ar bus atsiskaityta už paslaugas, kaip toliau vykdyti sudarytas sutartis.
Nuo atskirų ES „Mobilumo paketo“ (MP) nuostatų įsigaliojimo momento praėjo daugiau nei metai. Jos susijusios pirmiausiai su vairuotojų poilsio tvarka, apie kurią mes jau rašėme – detaliau – čia, čia ir čia). Šių metų vasario mėnesį vežėjų laukė nauji išbandymai, susiję su vairuotojų komandiravimu į kitas ES šalis ir reguliariu sunkvežimio grąžinimu į registracijos vietą. Šiame kontekste „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kaip jie prisiderino prie pradinių MP reikalavimų, kaip pasiruošė naujovėms ir kokia situacija su jų veiklos kontrole MP rėmuose.
Nuotaikos Lietuvos transporto sektoriuje sparčiai blogėja. Tai rodo Lietuvos statistikos departamento paskelbtas Lietuvos verslo nuotaikų tyrimas, atliktas metų pradžioje. Analitikų teigimu, 2022 m. sausį transporto įmonių nuomonė apie dabartinę verslo padėtį blogėjo sparčiausiai nuo pat 2020 m. balandžio, t.y. COVID-19 pandemijos pradžios.
Sumokėjusios per 792 mln. eurų įvairių mokesčių ir daugiau kaip dešimtadaliu padidinusios įplaukas į valstybės biudžetą, transporto ir saugojimo įmonės pernai išliko trečiu daugiausiai mokesčių sunešančiu ekonominės veiklos sektoriumi.
Vilkikų vairuotojų krizė Europoje neslūgsta – masiškai trūkstamą kvalifikuotą darbo jėgą bandoma pritraukti iš užsienio. Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą, o vokiečiai pripažino, kad logistikos sektorius be darbo migrantų nebeišsiverčia.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos organizuotoje nuotolinėje apvalaus stalo diskusijoje „Grynųjų pinigų ribojimas – sprendžia ar gilina problemas?“ dalyvavę asociacijos ir valstybinių institucijų atstovai aptarė sunkumus, su kuriais susiduria transporto sektorius, kuomet nuo šių metų tiek darbo užmokestį, tiek vairuotojų dienpinigius privalo mokėti bankiniu pavedimu.