Pasibaigus kvotoms, skirtoms palengvintam užsieniečių įdarbinimui paslaugų sektoriuje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama sprendimus gilėjančiai vairuotojų trūkumo problemai spręsti, pranešė LPK.
Viename vežėjų renginyje vienas iš jų papasakojo, kad, pavyzdžiui, muitinės postas „Kirtimai“ Vilniuje yra privačioje teritorijoje, dėl ko vežėjai yra priversti mokėti už naudojimąsi aikštele, kurioje atliekamos muitinės operacijos (jei viskas trunka ilgiau nei valandą). Šiame kontekste kyla klausimas – kodėl privačioje teritorijoje nusprendė įsikurti muitinė, o papildomų išlaidų dėl to patiria vežėjai, ir ar įmanoma kaip nors pakeisti situaciją?
Asociacija „Linava“ kreipėsi į atsakingas šalies institucijas prašydama įvertinti, ar kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, galimai neturinčios reikiamų dokumentų vežti krovinius ir dirbančios fiktyviai, nepažeidžia įstatymų, pernuomodamos vairuotojus kitų šalių vežėjams. Asociacijai taip pat kelia klausimų ir kita šių įmonių veikla, todėl prašoma atsakingų institucijų reaguoti ir priimti atitinkamus teisės aktus.
Pervežimų praktikoje būna įvairių neaiškių atvejų. Šiandien situaciją papildomai komplikuoja sankcijos. Dėl jų viena transporto įmonė nesugebėjo baigti pervežimo į Baltarusiją ir liko su prekėmis, kurių negali pristatyti gavėjui ir kurios nereikalingos siuntėjui, esančiam tolimoje Indijoje. Mūsų redakcija nusprendė išsiaiškinti, kaip vežėjui išvengti kaštų, susijusių su „pakibusiu“ kroviniu.
Nors „Mobilumo paketo“ reikalavimai jau galioja daugiau nei keletą mėnesių, ir Europos Komisija (EK) yra pateikusi rekomendacijas dėl jų įgyvendinimo, transporto įmonėms vis dar kyla daug klausimų dėl jų praktinio realizavimo ir vykdymo pagrindimo kontrolės atveju. Kokia šiai dienai yra transporto įmonių kontrolės kelyje praktika? Kokios dažniausiai daromos transporto įmonių klaidos sąlygoja kontrolės metu skiriamas baudas?
Šiuo metu veiklą už Lietuvos ribų, įsteigusios padalinius ar dukterines įmones, tęsia daugiau kaip 800 transporto ir logistikos įmonių, kurios užsienyje yra įregistravusios daugiau kaip 8000 vilkikų, rodo asociacijos „Linava“ turimi duomenys. Plėtoti verslus Lietuvos vežėjai renkasi Vokietiją, Olandiją, Daniją, o dažniausiai – Lenkiją, kurioje ir registruojama daugiausiai lietuviškų įmonių bei sunkiasvorių vilkikų. Šiuo metu vien Lenkijoje veiklą tęsia apie 700 vežėjų, kurie čia jau registravo apie 7000 vilkikų.
Dalies transporto ir logistikos įmonių gretose fiksuojamos augančios skolos valstybei. Šių metų balandį vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ siekė 7 077 eurus – išaugo beveik 10 proc., t.y. nuo 6 455 eurų vasarį iki 7 077 eurų balandį. Todėl didžiausi ekonominiai sunkumai gresia mažoms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių gretose šios skolos augo labiausiai. Ekonomistų vertinimu, neaiški geopolitinė situacija tik dar labiau didina įtampas pervežimų versle.
Pirmąjį šių metų ketvirtį visų rūšių transportu vežta 38,3 mln. tonų krovinių – 11 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Krovinių vežimas jūrų transportu per metus išaugo 2 proc., vidaus vandenų transportu – 63,4 proc., o Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais sumažėjo 47,5 proc., geležinkelių transportu – 17,8 proc., kelių transportu – 9,4 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Šiandien Lietuvos vežėjai susiduria su rimta vairuotojų trūkumo problema. Nemažai ukrainiečių išvažiavo namo kariauti, o Baltarusijos vairuotojams dėl Lietuvos valdžios sprendimų įsidarbinti mūsų šalyje tapo labai sunku. Apie tai, kas vyksta, ir galimas išeitis iš besiklostančios situacijos pokalbis su LVS socialinės politikos sekretoriumi Algimantu Kondrusevičiumi.
Susisiekimo ministerijoje posėdžiavusi Kelių transporto sektoriaus konkurencingumo didinimo ir bendradarbiavimo kelių transporto srityje gerinimo klausimams svarstyti darbo grupė konstatuoja, kad transporto įmonėms stipriai stokojant darbo jėgos ir nesiimant spartinti konsulinių paslaugų bei vizų išdavimo vairuotojams iš trečiųjų šalių tvarkos sektorius gali susidurti su dideliais darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą iššūkiais.