Lapkričio 9 d. buvo surengtas pirmas po pandemijos gyvas LVS suvažiavimas, kuriame sąjungos nariai turėjo galimybę pasidalinti mintimis apie šiandienines savo darbo realijas ir išgirsti daug vertingų pranešimų, susijusių su kelių transporto problematika.
Prieš tam tikrą laiką Lietuvos Susisiekimo ministras patvirtino leidimų pildymo ir naudojimo tvarką užsienio vežėjams. Lietuvos vežėjai ilgai to siekė. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokia yra priimto sprendimo nauda šalies kelių transporto sektoriui.
Europos keliuose ketvirtadalį anglies dvideginio pėdsakų palieka sunkusis komercinis transportas, tad kas ir kada sunkvežimių bakuose pakeis dyzeliną? Anot ekspertės, pagrindinius tvaraus transporto iššūkius šiuo metu galima suskirstyti į tris grupes: energijos šaltinių kilmės problematiką, infrastruktūros klausimus bei taip vadinamą „subrangovų dilemą“.
Šiandien viena iš aktualiausių temų vežėjų tarpe – vairuotojų trūkumas, kuris dar labiau padidėjo po karo Ukrainoje pradžios ir Lietuvos santykių su Baltarusija pablogėjimo. Todėl transporto įmonės priverstos ieškoti vairuotojų kituose kraštuose – taip pat Indijoje. Akivaizdu, kad tai sudėtingas reikalas. „Cargonews“ redakcijai pavyko susisiekti su „Novalife“ darbo agentūra, kuri padeda Europos vežėjams ieškoti vairuotojų šioje šalyje, ir padaryti interviu su jos vadovu Monalu Sachdevu.
Lenkijos žiniasklaida rašo, kad šalis gali negauti Rusijos bei Baltarusijos leidimų kitiems metams ir kad jos vežėjai rizikuoja prarasti Rytų rinkas (daugiau apie tai – čia).
Kas antras Lietuvoje registruotas vairuojamas vilkikas yra naujesnis nei 3 metų amžiaus. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Vokietija ir Liuksemburgas, informuojama pranešimu spaudai.
Neseniai Europos Komisija pateikė „Mobilumo paketo“ reikalavimo dėl reguliaraus sunkvežimio grąžinimo į registracijos šalį išaiškinimą. Tačiau įvairių šalių vežėjai – taip pat Lietuvos – nesupranta, kodėl turi būti grąžinama ir puspriekabė.
Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius yra tarp pirmaujančių liūdnoje statistikoje – pagal šiemet paskelbtų bankrotų ir registruotų turto areštų skaičių. Naujausi „Creditreform Lietuva“ duomenys rodo, kad šiemet kas vienuolikta bankrutavusi įmonė veikė transporto sektoriuje, o vasarą kas dešimtas turto areštas fiksuotas taip pat šiame sektoriuje. Ekspertai tikina, kad tai lemia lėtėjantis vartojimas euro zonos ir NVS šalyse, sparčiai augančios išlaidos energetiniams ištekliams, todėl ragina valdžią taikyti verslui lengvatas, kompensuoti dalį išlaidų. Priešingu atveju, tikėtina, jau metų pabaigoje Lietuvoje prasidės nauja bankrotų banga.
Brangstantis kuras, nuolat tobulėjančios technologijos, augantis visuomenės sąmoningumas dėl poveikio aplinkai ir žinoma aktyvus automobilių įmonių elektromobilių marketingas pastebimai spartina elektra varomų automobilių atsiradimą keliuose. Bet ar šio proceso greitis pakankamas ir ar tendencijos panašios kalbant apie sunkiąją techniką, vilkikus, sunkvežimius?
Lietuvos logistikos verslo situacija rudenį neturėtų būti tokia bloga, kaip buvo prognozuojama prasidėjus karui Ukrainoje ir mažėjant vartotojų išlaidoms Europoje, teigia ekspertai. Pasak jų, viena pagrindinių problemų šiame versle išliks darbo jėgos trūkumas, iššūkių kels ir kylančios energijos kainos, neigiamai veikiančios konkurencingumą.