Naujo Rusijos ir Baltarusijos sienos kirtimo režimo poveikis Lietuvos vežėjams
Nuo 2017 metų vasario 7 d. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST), kuri atlieka ir sienos apsaugos funkciją, atnaujino fizinių asmenų ir transporto priemonių dokumentų kontrolę prie sienos su Baltarusija (Smolensko, Briansko ir Pskovo srityse). Tai yra išskirtinis įvykis, kadangi Rusija ir Baltarusija yra „Sąjunginės valstybės“ bei Eurazijos ekonominės sąjungos nariai, ir ligi šiol išorine Rusijos siena faktiškai buvo Baltarusijos siena. Šiame kontekste svarbu suprasti, kodėl tai atsitiko ir kokį poveikį Maskvos ir Minsko nesutarimai gali turėti Lietuvos vežėjams.
Kodėl Rusijos ir Baltarusijos pasienyje atsirado patikros punktai
Pagrindinė vieša versija, kodėl Rusija nusprendė sugriežtinti sienos kirtimo režimą Baltarusijos kryptimi, yra susijusi su pastarosios sprendimu panaikinanti vizas į šalį per Minsko oro uostą atvykstantiems 80 užsienio valstybių (taip pat ES narių ir JAV) piliečiams, kurie galės išbūti Baltarusijoje penkias dienas. Šiame kontekste Maskva baiminasi, kad į Rusiją galės patekti nepageidautini asmenys.
Kaip savo komentare specialiai CargoNews.lt paaiškino Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje: „Pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos pasienyje kompetentingos Rusijos tarnybos reguliariai sulaikydavo asmenis, neturinčius teisės įvažiuoti į Rusijos teritoriją bei keliančius grėsmę Rusijos saugumui. Be to, vasario 12 d. Baltarusija įvedė bevizį režimą (su galimybe būti jos teritorijoje 5 dienas) 80-ies šalių piliečiams, atvykstantiems į Baltarusiją per Minsko oro uostą. Siekiant sudarytas būtinas Rusijos valstybinės sienos saugumui sąlygas, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos įsakymais pasienio režimas buvo įvestas Smolensko, Pskovo ir Briansko srityse. Kirsti sienai numatytos atitinkamos vietos ir laikas, ties įvažiavimais į pasienio zoną pastatyti įspėjamieji ženklai“ (daugiau informacijos Rusijos ambasados Lietuvoje tinklapyje).
Tačiau Baltarusija, apkaltinusi Maskvą vienašališkais veiksmais, aiškina, kad jokio pagrindo nerimui nėra, kadangi svečių tikrinimas yra labai griežtas ir suderintas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis (duomenų bazėmis). Be to, migracinės versijos nepagrįstumąįrodo vienas paprastas faktas: apie planus panaikinti vizas užsienio valstybių piliečiams Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pranešė 2017 m. sausio 9 d., o FST įsakai dėl pasienio kontrolės atnaujinimo datuojami 2016 m. gruodžio 29 d.
Todėl yra kitas Kremliaus veiksmų paaiškinimas. Šiandien Maskva taiko ES šalims kontrsankcijas, susijusias su maisto produktų importu į Rusiją, ir priekaištauja Minskui dėl to, kad jis valstybiniu lygiu (nes Baltarusijoje viską kontroliuoja šalies valdžia) dalyvauja nelegalios prekybos organizavime savo naudai. Pavyzdžiui, įveža į Rusiją obuolių ir mėsos daugiau, negu iš tiesų sugeba pagaminti (jau nekalbant apie „baltarusišką“ žuvies produkciją).
Tačiau, kaip Rusijos valstybinėstelevizijos eteryje pareiškė „Rosselkhoznadzor“ (rus. Россельхознадзор) – tarnybos, atsakingos už į Rusiją importuojamos maisto produkcijos kokybę – vadovas Sergejus Dankvertas, kontroliuoti prekybinį procesą padeda sistema „Argus“ (detaliau apie ją galima perskaityti čia).Be to jis pabrėžė: „Mes vieninteliai, kas iki tos pasienio zonos įvedimo turėjo ir tebeturi patikros punktus“. Kitaip tariant, papildomas kontrolės mechanizmas „Rosselkhoznadzor“ kaip ir nebuvo reikalingas.
Tokiu būdu, gaunasi sunkiai paaiškinama situacija. Tiek nelegalios migracijos, tiek nelegalaus maisto importo priežiūrai nauja Rusijos-Baltarusijos sienos kirtimo tvarka lygtais nėra būtina. Tačiau dėl kažkokios priežasties ji vis tik buvo įvesta. Galbūt, reikalui esant, naujos galimybės gali būti panaudotos kaip represinė priemonė, kas skatina Lietuvos vežėjų, jau seniai jaučiančių Rusijos siekį išstumti juos iš savo rinkos, nerimą.
Lietuvos vežėjai nieko gero nelaukia
Kai tik paaiškėjo Rusijos planai, įmonės „Egliana“ savininkas Arvydas Drąsutavičiusišreiškė nuomonę, kad naujovė taps dar vienu veiksniu, kuris apsunkins krovinių gabenimą į šią šalį, nes gali pailgėtijų vežimo laikas ir atsirasti papildomos išlaidos (pavyzdžiui, dėl galimo reikalavimo iškrauti krovinį patikrinimui), padengti kurias sutiks retas prekės gavėjas. Reiškia, tai tektų daryti vežėjams, kurių konkurencinė situacija ir taip sudėtinga.
UAB „Baltasis grifas“ vadovas Sergejus Lebedis tada nemanė, kad pasienyje su Rusija bus atliekama tokia pat išsami krovinių patikra, kaip prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, bet laikas vis tiek bus sugaištas, o reiškia Rusijos iniciatyva – tik dar vienas būdas išstumti iš savo rinkos Lietuvos vežėjus, pakeičiant juos vietinėmis ir Baltarusijos įmonėmis.
Tačiau tai buvo nuotaikos naujos tvarkos įvedimo metu, ir svarbu suprasti, kokia situacija yra dabar. Lietuvos nacionalinėvežėjų automobiliais asociacija „Linava“, besiremdama Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP informacija, pranešė, kad Rusija vykdys tik migracinę (asmenų ir transporto priemonių dokumentų) kontrolę, o detalūs krovinių ar jų dokumentų patikrinimai nenumatyti. Rusijos ambasada Lietuvoje irgi patvirtino: „Pasienio zonos įvedimas nenumato asmenų, transporto priemonių, krovinių, prekių ir gyvūnų pasienio kontrolės“. Taip pat jos tinklapyje akcentuojama, kad naujas Rusijos-Baltarusijos sienos kirtimo režimas „veikia laikinai“, kol nebus išspręstos minėtos migracinio saugumo problemos (nors, kaip sakoma, nėra nieko pastovesnio už laikina).
Tačiau kaip CargoNews.lt papasakojo įmonės „Traktiras“ transporto vadovas Tomaš Januškevič, jo kompanija, „kaip greičiausiai ir visi kiti“, jau susidūrė su problemomis Rusijos-Baltarusijos pasienyje, kurių esmė – laiko gaišimas dėl kruopščios dokumentų (pavyzdžiui, krovinio pakrovimo vietos) patikros. Kitaip tariant, kol kas krovinių patikrai iškrauti neprašoma, bet T. Januškevič optimizmu netrykšta ir mano, kad ateityjesituacija gali tik blogėti, nes Rusija kryptingai (kaip Vokietija ar Prancūzija) siekia padidinti savo vežėjų konkurencingumą konkurentų sąskaita.
Kitas Lietuvos vežėjas pažymėjo, kad važiuojant į Rusijąnėra jokio saugumo jausmo, nes šios šalies pareigūnairusiškų teisės aktų, kuriuos vos ne kiekvienas patikros punktas interpretuoja savaip, pagrindugali sustabdyti mašiną (ypač jei tai transporto priemonė iš Lietuvos ar Lenkijos) ir tendencingaiprisikabinti prie ko nors krovinio dokumentuose. Toliau jis gali būti areštuotas neapibrėžtam laikui, ko pasekoje nuostoliai vežėjams bus didžiuliai (kai kuriems – nepakeliami).
Tą patvirtina ir vežėjų asociacija „Linava“: „RF kontroliuojantys pareigūnai reikalauja visiškai ne transporto kompetencijos ribose priklausančių dokumentų (prekių kilmės sertifikatų, sąskaitų, fitosanitarinių, veterinarinių sertifikatų) ir neteisingai traktuoja vežimų ir leidimų rūšį. Vežėjai, atliekantys tarptautinius vežimus automobiliais, prieš įvažiuodami į Rusijos Federacijos (toliau – RF) teritoriją privalo užpildyti leidimus, tačiau nėra konkrečiai nurodyta, kaip pildomi leidimai, jei vykdomas papildomas pasikrovimas, kaip forminamas leidimas, kai vežėjas vyksta tranzitu per RF teritoriją ir papildomai pasikrauna RF, o krovinį gabena iki paskirties vietos Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarptautinio krovinių vežimo automobiliais vykdymas Rusijos Federacijos teritorija pagal Rusijos Federacijos administracinių teisės pažeidimų kodeksą su neužpildytu leidimu arba užpildytu pažeidžiant nustatytas taisykles, yra prilyginamas krovinių vežimui be leidimo, ir numatyta bauda vairuotojui nuo 150 000 iki 200 000 rublių. Įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad nustačius pažeidimą, transporto priemonė sulaikoma iki pažeidimo priežasties pašalinimo ir dokumento pateikimo apie sumokėtą baudą. Lietuvos vežėjai patiria finansinius nuostolius ir prastovas“.
Ir iki galo neaišku, ar tai elementarus Rusijos pareigūnų noras „užsidirbti“, ar kryptinga diskriminacinė valstybinė politika kitų šalių vežėjų atžvilgiu. Šiame kontekste didelę reikšmę turi patikros punktų Rusijos-Baltarusijos pasienyje statuso klausimas.
Patikros punktų Rusijos-Baltarusijos pasienyje statuso klausimas
Šio klausimo istorija yra ta, kad 1995 m. šalys nusprendė atsisakyti savo pasienio kontrolės, bet trečiosioms valstybėms (jų piliečiams ir transporto priemonėms) ji taip ir nebuvo reglamentuota. Todėl šiandien klostosi paradoksali situacija. Viena vertus, nei vienas patikros punktas prie Rusijos sienos su Baltarusija neturi tarptautinio statuso, kas reiškia, jog užsieniečiai ir jų transportas negali įvažiuoti į Rusiją per Baltarusiją. Kita vertus, Lietuvos vežėjai teigia, kad ligi šiol daro tai iš esmės nevaržomai, išskyrus dokumentinę kontrolę.
Šio paradokso paaiškinimas yra labai paprastas. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova praeitų metų pabaigoje pasakė labai aiškiai: „Prie valstybinės Rusijos sienos su Baltarusija nėra nei vieno tarptautinio patikros punkto. Todėl asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolė šiame valstybinės sienos ruože nevykdoma. Tokiu būdu, nėra pagrindų tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų kirsti valstybinę Rusijos-Baltarusijos sieną. Pažeidėjų atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos, kurias numato Rusijos įstatyminė bazė“.
Rusijos ambasada Lietuvoje CargoNews.lt patikslino: „Krovininių automobilių vairuotojai – Lietuvos Respublikos piliečiai – negali vykti į Rusijos Federaciją per Baltarusijos teritoriją, nes Rusijos-Baltarusijos pasienyje nėra tarptautinių kontrolės punktų. Trumpiausia kelias, kuriuo jie galėtų patekti į Rusijos Federaciją, yra kelias per Latviją. Taip pat jos tinklapyje akcentuojama, kad naujas Rusijos-Baltarusijos sienos kirtimo režimas „veikia laikinai“, kol nebus išspręstos minėtos migracinio saugumo problemos (nors, kaip sakoma, nėra nieko pastovesnio už laikina).
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos tinklapyje pateikta analogiška informacija: „Rusijos Federacija įvedė apribojimus trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos piliečių patekimui į Rusijos Federacijos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos pusės ne per tarptautinius ar dvišalio susisiekimo pasienio punktus. Kadangi šiuo metu tarp Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos nėra tarptautinių pasienio punktų, kuriuose būtų atliekama vykstančių asmenų ir transporto kontrolė, vykimas per Baltarusijos-Rusijos sieną ES piliečiams yra apribotas. Vykimas į Rusijos Federaciją be apribojimų vyksta per Latvijos Respublikos – Rusijos Federacijos tarptautinius pasienio punktus“.
Turbūt, esminiai žodžiai M. Zacharovos pareiškime yra šie: „Pažeidėjų atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos“. Kitaip tariant, tas faktas, jog Lietuvos vežėjai vis dar važiuoja į Rusiją per tokius patikros punktus prie jos sienos su Baltarusija kaip „Krasnaya gorka“ (rus. Красная горка) M1 trasoje ar „Rudnia“ (rus. Рудня), yra tik Rusijos valstybės gerosios valios ženklas. Tačiau bet kuriuo momentu Maskva gali duoti įsakymą savo pareigūnams griežtai laikytis Rusijos įstatyminės bazės reikalavimų, ir tada Lietuvos vežėjams liks tik kelios daugiau ar mažiau priimtinos išeitys.
Ką daryti
Pirma, galima toliau bandyti įveikti Rusijos-Baltarusijos sieną, bet akivaizdu, kad teisinės tokių faktiškai nelegalių pastangų pasekmės gali būti liūdnos. Antras variantas, važiuoti į Rusiją per Latviją, kas reiškia laiko gaišimą ir atitinkamai konkurencingumo praradimą. Nors kartais net tai geriau, nes, kaip paaiškino „Stolvika“ vadovas Stanislav Olenkovič: „Su Rusijos pareigūnais labai sudėtinga. Sudėtingiausia vežti gėles ir vaisius – tai leidžia, tai neleidžia. Ne šiaip sau važiuojame didžiausią ratą per Narvą – juk per Baltarusiją iš Lietuvos iki Maskvos tebūtų kokie 900 kilometrų. Tačiau Baltarusijos prisibijome – ten nėra jokių taisyklių, kad pradėję tikrinti, jie įsipareigotų tai padaryti greitai“.
Trečia opcija, pradėti aktyviau bendradarbiauti su Rusijos ir Baltarusijos vežėjais, kurie gali laisvai kirsti šių šalių sieną. Kaip papasakojo krovinių gabenimo paslaugas teikiančios įmonės „Elspeda“ direktorius Jonas Valeckas: „Minske perkrauname iš lietuviškų vilkikų į rusiškus. Perkraudinėjame, perkabiname, ko tik nedarome“. Tokiu būdu, vardan prekės pristatymo greičio faktiškai aukojama dalis rinkos, ko Rusija, kaip manoma, ir siekia.
Trumpai sakant, gero sprendimo tiesiog nėra – arba teisiškai pavojinga, arba prarandamas laikas, arba dovanojama rinka. Tiesa, galima pabandyti susitarti su Rusija dėl tvarkos, kuri leistų Lietuvos vežėjams įvažiuoti į ją per Baltarusiją – pavyzdžiui, artėjančios trišalės tarybos su Rusijos Federacijos atstovais susitikimo metu. Tačiau akivaizdu, kad turint omenyje bendrą politinį Rusijosir Lietuvos santykių kontekstą bei gana ryškų Rusijos norą sudaryti palankias sąlygas savo vežėjams konkurentų sąskaita, padaryti tai bus nelengva (jei iš viso įmanoma).
***
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad Rusijos motyvai atnaujinti šalies sienos su Baltarusija kontrolę nėra iki galo aiškūs (net nelegalaus maisto produkcijos importo suvaldymo argumentas neatrodo visiškai pagrįstas). Tačiau manytina, kad šis mechanizmas Maskvos rankose gali tapti dar vienu užsienio vežėjų konkurencingumo ribojimo instrumentu savo transporto sektoriaus naudai. Todėl Lietuvos vežėjai, kurie jau skundžiasi dėl laiko gaišimo Rusijos-Baltarusijos pasienyje, susijusio su kruopščiu krovinio dokumentų tikrinimu, optimizmu netrykšta ir mano, kad ateityje situacija tik blogės. Ir blogiausias scenarijus gali būti ne krovinių iškrovimas patikrai, o visiškas Rusijos sienos su Baltarusija uždarymas trečiųjų šalių piliečiams ir transporto priemonėms, ką numato Rusijos įstatymai.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.