Miškovežiai riaumoja vis garsiau

Po škvalo – kovos dėl svorio

Medį gabenantys vežėjai sako, kad jų versle šiuo metu bumas – užsakymų daugėja, jaučiamas miškovežių trūkumas.

„Po vasaros pabaigoje praūžusios vėtros priversta daug medžių. Esant dabartinėms oro sąlygoms, mediena genda – nespėjama jos išvežti. Miškovežių reikia daugiau nei jų šiuo metu yra rinkoje. Dar vienas trukdis – apribojimai dėl svorio. Taigi negalime vežti tiek, kiek galėtume, atsižvelgdami į technikos pajėgumus“, – dėsto UAB „Miško transportas“ direktorius Remigijus Bajoriūnas.

Rugpjūtį škvalui nuniokojus miškus, problemą dėl svorio apribojimo pirmoji ėmėsi spręsti Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA). Jos atstovai raštu kreipėsi į Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, prašydami spręsti medienos transportavimo bei sandėliavimo problemas škvalo nuniokotuose miškuose Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionių, Trakų ir Varėnos savivaldybių teritorijoje ir leisti iki vėtros padarinių likvidavimo pabaigos miškovežiams viršyti dabar nustatytą maksimalią masę, kontroliuoti tik techniškai leistinos masės viršijimą.

 

„Manome, kad būtina vadovaujantis Europos Sąjungos Direktyvos 96/53/EB 1 priedo 3 dalies apribojimais (aut. pastaba – t.y. tik vienos ašies apkrova), padidinti leidžiamą pervežti maksimalią masę iki 48–52 t“, – rašoma LMSA rašte ministrui.

LMSA įsitikinusi, kad 1997 m. įvestas krovininio transporto, vežančio apvaliąją medieną, bendrojo svorio ribojimas iki 40 t valstybei ir jos piliečiams daro didelę žalą: „Beveik dvigubai padidina atstumą, kurio reikia tam pačiam medienos kiekiui nugabenti, tiek pat padidėja sunaudojamų degalų kiekis ir aplinkos tarša, mažinamas darbo efektyvumas bei konkurencingumas. Užsienio praktika kitokia. Bendrai naudojamais keliais Vokietijoje gali važiuoti 60 t, Skandinavijoje – 60–70 t, Latvijoje – 52 t svorio miškovežiai“.
Susisiekimo ministerijos parengtame įstatymo projekte siūloma padidinti transporto priemonės svorį nuo 40 t iki 48 t.

„48 t svorio krovinius bus galima gabenti tik Lietuvos ribose ir tik toms transporto priemonėms, kurios atitiks tam tikrus reikalavimus. Kol kas jie dar nenustatyti, bet, aišku viena, kad turės būti ne mažiau kaip šešios ašys. Juk išdėstyti tokio svorio krovinį tarp penkių ašių – neįmanoma“, – aiškina Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys.

„Linava“ nepalaiko

Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius paklaustas, kaip vertina iniciatyvą patvirtinti didesnį maksimaliai leistiną transporto priemonės svorį, sako, kad šiam projektui iš esmės nepritaria: „Priėmus tokį įstatymą, ir kitos transporto priemonės, ne tik miškovežiai, pradės vežti didesnio nei 40 t svorio krovinius. Nukentės kelių danga“.

Projektą dėl maksimalaus transporto priemonės svorio padidinimo jau svarstė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

„Aplinkos apsaugos komitetas dar jo nesvarstė, taigi apie tokio įstatymo priėmimą kol kas sudėtinga kalbėti. Mes laukiame, kada Seimas mus pakvies svarstyti“, – netolimos ateities gaires brėžia Š. Baublys.

R. Bajoriūnas sako, kad leidžiamas 40 t svoris – tas pats kas nieko. „Aišku, įstatymų stengiamės nepažeisti, bet mums nenaudinga vežti tokį mažą kiekį. Juk klientas moka už kur kas didesnį kiekį, todėl mes, veždami mažiau, dirbame nuostolingai“, – medienos gabentojų realybę apžvelgia R. Bajoriūnas.

LMSA valdybos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad iki šiol kyla problemų dėl miškovežių daromos žalos keliams.

„Pageidautina, kad mediena būtų išvežama stengiantis kuo mažiau kenkti keliams – nevažiuoti, kai jie pažliugę, polaidžio metu. Didžiausia žala padaroma, kai pažliugusiu keliu kartą ar kelis „pramaurojęs“ miškovežis padaro kelią iš esmės beveik nepravažiuojamą jokiai kitai lengvesnei technikai, o suremontuoti tokį sudarkytą kelią tenka pradėti net ne nuo vėžių užlyginimo, bet nuo sankasos sutvarkymo“, – susirūpinimą išreiškia A. Gaižutis.

Anot jo, problemų sprendimas yra kompleksinis. „Pirma, reikia įdiegti principą „sugadinai – sutvarkyk”, antra, negalima toleruoti medienos vežimo polaidžio metu ar pažliugusiais keliais, trečia, reikia tikslingiau panaudoti sumokamus mokesčius, kad lėšos būtų skiriamos ne tik valstybinių miškų priežiūrai urėdijoms, bet ir urėdijos ar seniūnijos turėtų gauti finansavimą ir per privačius miškus einantiems bendrojo naudojimo keliams prižiūrėti“, – apibendrina A. Gaižutis.

LMSA atstovas mano, kad miškovežių savininkai turėtų prisiimti įsipareigojimus dėl gadinamų kelių: „Jei nebus įsipareigojimų, nebus ir suinteresuotumo stengtis išlaikyti kelius geros būklės. Juk neretai būna taip: atvažiuoja, prikrauna transporto priemonę, išvažiuoja ir daugiau negrįžta“.

R. Bajoriūnas pastebi, kad kelių būklė dažnai netenkina ir tų, kurie vykdo medienos gabenimus. „Kelių būklė ypač prie sandėlių – problematiška. Bandome tokių kelių išvengti. Prastomis oro sąlygomis irgi stengiamės negadinti kelių“, – aiškina R. Bajoriūnas.

Perka miškovežius

UAB MTT vadovas Žilvinas Abrasonis informuoja, kad naujų miškovežių pardavimai auga nuo šių metų pradžios – dvejus metus nuo 2008-ųjų tęsęsis štilis baigėsi.

„Šiuo metu netgi galima teigti, kad miško technikos pradėjo trūkti. Lietuvos verslininkai suprato, kuo skiriasi naujos ir senos miško technikos eksploatavimas. Atsiranda toks supratimas, kad nauja technika yra pigesnė – krovinio gabenimas nauju miškovežiu atsieina  pigiau“, – svarsto Ž. Abrasonis.

Pašnekovas, paklaustas, į ką atsižvelgia pirkėjai po krizės pirkdami naują miško techniką, sako, kad svarbiausias dalykas yra krovinio gabenimo savikaina: „Į šią sąvoką įeina daug dalykų –  technikos patikimumas, degalų sąnaudos, vairuotojo darbo kokybė, darbo su hidrauline įranga greitis, patogumas saugumas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, ar miškovežis atsparus šalčiams, be abejo, ir karščiams vasaros metu“.

Anot Ž. Abrasonio, šiuo metu miškovežių paklausa yra didesnė už pasiūlą. „Kainos grįžta į tokį patį lygį, kaip buvo prieš krizę ir netgi numatomas jų didėjimas kitąmet“, – įžvelgia MTT vadovas.

MIškovežio kaina priklauso nuo 4 faktorių: nuo miškovežį sudarančio sunkvežimio, atramos hidraulinės sistemos, kuri sumontuojama ant sunkvežimio, krano tvirtinimo konstrukcijos ir hidraulinio manipuliatoriaus.

Medį gabenantys vežėjai džiaugdamiesi pakilimu jų versle nekantriai laukia, kada Seimas pritars įstatymo projektui dėl maksimalaus transporto priemonės svorio didinimo iki 48 t. Tai, be abejonės, prisidėtų prie įmonių ekonominių rezultatų didinimo, tačiau ar už tai sumokėsime nepernelyg didelę kainą – klausimas lieka atviras.