Lietuviai jau ir Latvijoje baudas mokės be atidėjimo

 

„Ministerijai teko spręsti šią problemą, nes įstaigoms, kurios stebi baudų surinkimo tvarką, labai sunku dirbti. Ypač sunku dirbti su užsieniečiais, kurie Latvijos teritorijoje padaro nemažai administracinių pažeidimų“, – sako Transporto ministerijos atstovė Lasma Silė. Išvažiavę iš šalies, jie pamiršta, kad gavo nuobaudą iš Latvijos kontroliuojančių tarnybų.

 

Išmesti administracinio pažeidimo protokolą  į šiukšlių dėžę dažniausiai nesikuklina ne ES valstybių vairuotojai – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos transporto įmonių atstovai. To neneigia ir artimiausi latvių kaimynai – lietuviai ir estai – dažnai pamiršta, kad reikia atsiskaityti su kaimynine valstybe. Galimybių išieškoti baudas iš užsieniečių vairuotojų Latvija neturi, nes atitinkamos Europos konvencijos jos teritorijoje dar neveikia. Tiesą sakant, panaši situacija dabar yra daugelyje šalių – kol kas tarptautinėje rinkoje yra didelių trūkumų skolų išieškojimo sistemoje.  

 

 

Dažniausiai Latvijos kontrolės tarnybos baudžia už techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimą, darbo ir poilsio režimo pažeidimus, pavojingų krovinių transportavimo taisyklių pažeidimą, faktinės automobilio masės ir gabaritų viršijimą, neteisingą krovinio pritvirtinimą. Transporto ministerija ketina leisti pareigūnams apriboti užsienio transporto priemonės judėjimą iki tol, kol bus sumokėta bauda arba garantinė suma.

 

Iš esmės Latvijos valdininkai orientuojasi į kai kurių šalių (Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos ir Australijos) modelį, kai mašina yra pastatoma į aikštelę iki tol, kol bus sumokėta bauda. Šiuo atveju niekas, išskyrus sunkvežimio savininką, nėra atsakingas už krovinį ir transporto priemonę. Tam, kad mašina neišvažiuotų be kontroliuojančios tarnybos leidimo, gali būti atimtas registracinis automobilio pažymėjimas, licencija, tachograma arba vairuotojo kortelė.

Kol kas latviai nekalba apie teisę konfiskuoti automobilį, jeigu bauda nesumokama per 2 mėnesius (aut. pastaba – taip yra daroma Danijoje) arba automobilio palydą iki mokamos aikštelės, už kurią, žinoma, moka transporto priemonės savininkas (aut. pastaba – Lenkijos pavyzdys).

 

 

Latvijos Vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro duomenimis, 2006 m. užsienio vežėjai nesumokėjo 1690 latų,  2007 m. – 63035 latų,  2008 m. – 77 445 latų baudų. Neapmokėtos sumos kasmet auga. Tai liudija praėjusių metų  Autotransporto inspekcijos duomenys. 2009 m. buvo priskaičiuota 322 320 latų baudų, iš jų – 192 480 latų tiesiog „pakibo ore“.

 

Prognozuojama, kad Latvijos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos pagerins baudų surinkimą 85 %. Žinoma, pinigai nėra vienintelis pataisų pliusas. Valdininkai įsitikinę, kad sistema leis sumažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių srautus keliuose. Tai ne tik rūpinimasis šalies „pinigine“, bet ir kitų eismo dalyvių ir Latvijos piliečių saugumu.

Atsiskaityti grynaisiais pinigais keliuose nebus įmanoma – tik banko kortele (aut. pastaba – tam kontrolės punktuose bus įdiegti POS-terminalai) arba pasinaudojant banko paslaugomis.

 

Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos (LSVVA) atsakingasis sekretorius Sigitas Česnavičius, išgirdęs apie tokius latvių planus, sako, kad tokiai iniciatyvai nepritaria: „Į keliones vairuotojai pasiima apie 50 EUR nenumatytoms išlaidoms. Įmonės neturi tiek daug apyvartinių lėšų, kad galėtų duoti vairuotojams daug daugiau pinigų. Jei ši tvarka įsigalios kaimyninėje Latvijoje, turėsime nemenkų problemų – gali būti pažeistas  tranzito laikas, o tai jau sukels rimtų pasekmių su Rusija – galime būti įtraukti netgi į „juoduosius sąrašus“.

 

Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius laikosi kiek kitokios pozicijos. Anot jo, dėl naujosios baudų mokėjimo tvarkos Latvijoje Lietuvos vežėjai nenukentėtų: „Mes tik Lietuvoje turime atidėjimų, o kitose užsienio valstybėse – ne. Nors mes siekiame, kad būtų atidėjimai, deja, jų nėra. Sustabdyta transporto priemonė pajuda tik tada, kai  sumokama bauda. Pavyzdžiui, Lenkijoje labai didelės baudos. Jei vairuotojas neturi pinigų, galimybių, tai gana didelė problema. Vis dėlto mūsų vežėjai prie to jau yra pripratę“.

Dar nepasirengta

 

Latvijos vežėjų automobiliais asociacijos „Latvijas auto” prezidentas Valdis Trezinis palaiko iniciatyvą baudas mokėti be atidėjimo. „Ši sistema nėra nauja, ji sėkmingai veikia daugelyje šalių. Juk ir Latvijos vežėjai tose šalyse moka dideles baudas. Vis dėlto tenka pripažinti, kad kai kuriose  šalyse ji naudojama kaip būdas pagandinti nervus konkurentams”, – analizuoja V. Trezinis.

 

„Latvijas auto” vadovas primena, kad Latvijos vežėjai lieka nuskriausti ir savo šalyje. „Nesumokėjus baudos, negali būti atlikta automobilio techninė apžiūra. Paradoksas tas, kad automobiliai su užsienietiškais numeriais netrukdomi važiuoja toliau, o jų savininkai pamiršta sumokėti baudas už pažeidimus. Žinoma, valstybei teks pasirengti, kad ši sistema veiktų sėkmingai. Juk patikrinimai turi būti vykdomi netoli gyvenviečių arba saugomų aikštelių. Vairuotojas negali palikti mašinos su brangiu kroviniu ant kelio, miško viduryje ir keliauti ieškoti banko, kad galėtų sumokėti baudą”, – sako Valdis Trezinis.

 

 

Nepaisant to, kad Vyriausybės komitetas jau konceptualiai patvirtino Transporto ministerijos siūlomas Latvijos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, Vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis prognozuoja, kad Seime įstatymo projekto dar laukia sunkumai, ir deputatai ilgai diskutuos dėl šio projekto. O kol kas atsakingos ministerijos pradės ruošti planus, kaip įvesti ir rinkti garantinius pinigus.

 

Latvijos transporto kompanijos “KITEX”, užsiimančios negabaritinių krovinių gabenimu, direktorius Kir Tirelis mano, kad siūloma sistema vargu ar galės būti įvesta Latvijoje, nepaisant to, kad ji jau ilgą laiką sėkmingai veikia kitose Europos valstybėse. Anot jo, didžiausia kliūtis yra reikalingų resursų neturėjimas šiai iniciatyvai įgyvendinti.