Lietuva – antra pagal sunkvežimių pardavimus

Balandžio pabaigoje šalį apskriejo žinia – Lietuva šių metų pirmąjį ketvirtį pagal sukvežimių pardavimus Europoje iškopė į itin aukštas pozicijas – pardavusi 516 sunkvežimių, užėmė antrąją vietą. Ją aplenkė tik kaimynai latviai. Jei lygintume šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai nustebtume – parduoda 4,3 karto daugiau sunkiasvorių transporto priemonių. Atsigavimą rinkoje pastebi ne tik technikos gamintojų, bet ir bankų atstovai. Nepaisant to, transporto įmonių rizikos vertintojai įspėja, kad bendrovių mokumo problema vis dar aktuali.

Prognozuojama, kad šiemet transporto sektoriaus įmonės turėtų įsigyti per 2 500 vnt. naujų vilkikų bei investuoti į parkų plėtrą apie 1,4 mlrd. Lt.

Atsižvelgdami į palankias tendencijas transporto sektoriuje, bankų analitikai palankiai brėžia krovinius tarptautiniais reisais gabenančių bendrovių perspektyvas. Pasak jų, netolima ateitis bus šviesi tiems, kurie planuoja savo veiklą, vykdo pamatuotą plėtrą, kaupia rezervus neišvengiamiems ateities nuosmukiams ir niūrios tiems, kurie planuoja agresyvią plėtrą vien skolintomis lėšomis.

„Mūsų vertinimu, „sveiką“ Lietuvos vežėjų transporto parką galėtų sudaryti apie 25 tūkst. komplektų, iš kurių 20 tūkst. važinėjančių tarptautiniais maršrutais,o 5 tūkst. –  vietiniais maršrutais“, – analizuoja Einoras Čiagus, „Swedbank“ Ilgalaikio finansavimo skyriaus vadovas.

Daugėja naujų sunkvežimių

Naujų sunkvežimių, kurių masė didesnė nei 16 t, registracija Lietuvoje didėjo nuo 2010 m. antrosios pusės. „Stabili paklausa išlieka ir šiemet. 2011 m. sausio-balandžio mėnesiais šalyje registruota 950 sunkvežimių arba 361 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – primena „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus.

UAB „SNORO lizingas“ Lizingo skyriaus vadovas Paulius Jankauskas akcentuoja, kad pasirašomų sutarčių transporto priemonėms įsigyti daugėja. „Tikimės, kad vilkikų pardavimai toliau augs, taigi turėtų augti ir pasirašomų sutarčių skaičius“, – kalba P. Jankauskas.

E. Čiagus dabartinę situaciją vežėjų rinkoje linkęs vadinti ne pakilimu, bet sugrįžimu į normalias „vėžes“. „Iš tiesų, taip vadinamojo pakilimu metu situacija buvo išbalansuota, nes transporto bendrovės skolintomis lėšomis buvo stipriai išplėtusius savo pajėgumus, kurie gerokai viršijo paklausą rinkos traukimosi laikotarpiu. 2007–2008 m. bendrovių parko plėtra vis dar buvo agresyvi, nors krovinių gabenimo kiekiai 2008 m. teaugo 3 %“, – prisimena E. Čiagus.

Pagal Lietuvos bankų asociacijai pateiktus duomenis, šių metų I ketvirčio transporto sektoriaus finansavimo augimas, jei lygintume jį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra tris kartus didesnis. „2010 m. I ketvirtį finansuota už 51,7mln. Lt, o šiemet – už 177 mln. Lt“, – apibendrina E. Čiagus.

Pasak ilgalaikio finansavimo eksperto, naujai sudarytų lizingo sutarčių didėjimą lemia transporto įmonių investicijos į turimo parko atnaujinimą ir plėtrą. „Investicijos naujoms transporto priemonėms rinkoje visus 2009 m. ir pirmąjį 2010 m. pusmetį buvo labai mažos. Įmonės sunkmečiu neturėjo galimybės atnaujinti savo parkų, tačiau paslaugas teikė, taigi, natūralu, kad dabar, kai gabenimų rinkoje pakilimas, parkų atnaujinimas yra neišvengimas“, – dėsto E. Čiagus.

Pasak AB DnB NORD banko pardavimų palaikymo padalinio vadovės Gitos Juozaponytės, jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirmąjį šių metų ketvirtį komercinio transporto rinkoje buvo matomas  pastebimas pagyvėjimas ir pagal sudaromų sutarčių skaičių, ir pagal banko suteikiamo lizingo apimtis. „Pagal lizingo sutartis DnB NORD lizingas šiame segmente 2011 m. I ketvirtį suteikė 3 kartus daugiau paskolų nei 2010 pirmąjį ketvirtį, o pagal sumas – apie keturis kartus daugiau“, – kalba G. Juozaponytė.

DnB NORD banko analitikų pastebėjimu, pernai krovinių pervežimo keliais apimtys (aut. pastaba – per pirmus tris 2010 m. ketvirčius) buvo 9 proc. didesnės nei per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį ir  visai ne daug atsiliko nuo aukščiausių prieš krizę pasiektų apimčių ir nors vežėjų pelnai vis dar tesudarė 60 proc. 2007 m. lygio, krizės metu labai paveiktas transporto sektorius pernai taip pat buvo tarp sparčiausiai atsigaunančių ūkio veiklų.  „Tai, suprantama, sumažino ir finansavimo riziką ir leido pasiūlyti vežėjams patrauklias palūkanas ir finansavimo sąlygas. Mūsų siūloma pradinė įmoka nuo 15 proc., finansavimo terminas – iki 5 m.“, – pristato G. Juozaponytė.

Išperkamosios nuomos sąlygos nepasikeitė

Bankų atstovai sako, kad išperkamosios nuomos sąlygose didelių pokyčių nėra. „Klientas turi atitikti mokumo vertinimo kriterijus, o jo veiklos perspektyvos užtikrinti sėkmingą prisiimamų įsipareigojimų dengimą ateityje. Įprastai įmonė, norinti gauti paskolą, turi sumokėti 15–20 proc. įsigijamos transporto priemonės vertės, tačiau kiekvienu atveju pradinės įmokos dydį vertiname individualiai“, – informuoja P. Jankauskas.

E, Čiagus, kalbėdamas apie vežėjų galimybes pasirašyti lizingo sutartį transporto priemonei pirkti, mini šiuo pagrindinius dalykus: kuo ilgesnė transporto įmonės veiklos istorija, tuo geriau; taip pat turi būti gerai diversifikuotas klientų ratas bei atitinkamas nuosavybės lygis.
„Finansavimo sąlygų griežtumas priklauso nuo kiekvieno individualaus kliento rizikos laipsnio. Savaime suprantama, atsižvelgiama ir į rinkos kontekstą, tačiau galutines sąlygas nulemia konkrečios įmonės situacija. Mūsų siekis –  kad klientas išlaikytų tinkamą savo nuosavybės lygį – ne mažiau kaip 30 proc.“, – dėsto E. Čiagus.

Didėja pradelstų įsipareigojimų

2011 m. I ketvirtį transporto įmonių pradelsti įsipareigojimai padidėjo 10 %, jei lygintume su  2010 m. pabaiga, tačiau sektoriaus santykinė pradelstų įsipareigojimų dalis išliko nepakitusi. Turto areštų I šių metų ketvirtį buvau mažiau nei pernai ir jie sudarė 9 % bendrame areštuoto turto portfelyje.

„Bankrutuojančių transporto įmonių skaičius 2011 m. I ketvirtį sudarė 11 % visų atvejų. Palyginkime: 2009 m. minėtasis rodiklis siekė 12 %. Įmonių apyvartų duomenys pernai rodė teigiamas tendencijas visuose ketvirčiuose, fiksuotas 18 % metinis pokytis, jei lygintume su 2009 m.“, – analizuoja UAB „Creditinfo Lietuva“ Rizikos vertinimo projekto vadovė Alina Buemann.

Rizikos ekspertės pateiktais duomenimis, pernai transporto sektorius, pagal pajamų augimo tempus, buvo antras tarp visų ūkio šakų ir nusileido tik pramonės sektoriui.

Sparčiausiai išaugusiomis apyvartomis praėjusiais metais išsiskyrė sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikla užsiimančios įmonės, kurių metinis pajamų pokytis viršijo 52 proc.

Tarp sausumos transporto įmonių šis rodiklis siekė 30 proc., o mažėjusios apyvartos – 1,8 proc. – užfiksuotos tik vieninteliame oro transporto segmente.

„Įmonių skaičius ir pelningų įmonių dalis pernai didėjo. Likvidumo, pelningumo, apyvartumo ir kiti finansiniai rodikliai rodė teigiamas tendencijas, jei lygintume su 2009 m. Didžioji jų dalis net viršijo 2008 m. lygį. Šių metų I ketvirtį pradelstų įsipareigojimų, turto areštų bei bankrotų statistika rodo gerėjančią situaciją, tačiau didesnei įmonių  daliai (56 %) mokumo problema išlieka, o oro transporto segmentas priskiriamas prie aukščiausios vėlavimo atsiskaityti rizikos“, – apibendrina A. Buemann.

Europa: paklausa auga dviženkliais procentais

Pasak Vokietijos automobilių pramonės sąjungos VDA valdybos nario Kay Lindemann’o, 2010 m. bendras sunkvežimių gamybos ir realizavimo poreikis išaugo 16 proc., sunkiųjų sunkvežimių, kurių bendroji masė per 16 t, poreikis metų pabaigoje padidėjo net  iki 21 proc.

Pasak K. Lindemann’o, nereikėtų pamiršti, jog iki krizės net šešerius metus pasaulinėje rinkoje buvo bumas, t.y. neįprasta situacija, kurią dėl ES rinkos plėtros galima būtų pavadinti itin palankiomis krovinių vežėjų neribotų poreikių galimybėmis. Dabar, atsigaunant rinkoms, turi praeiti tam tikras laikotarpis, kol bus pasiekta atitinkamo lygio gamybos apimtis, kurią diktuoja krovinių vežėjų poreikis ir, žinoma, jų galimybės įvairiose valstybėse.

Šiemet, VDA duomenimis, Vokietijoje bus pagaminta ir realizuota savo ir kitų šalių rinkose 85 –90 tūkst. sunkvežimių.

Tarp atskirų Vakarų ir Rytų Europos šalių pastebima žymi asimetrija – labai netolygi transporto priemonių poreikio plėtra, kuri vis dėlto  dabar itin stipriai sumažėjo Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

Transporto gamintojai tikisi, jog situacija šiose valstybėse tikrai gerės išsprendus vežėjų įmonių finansavimo problemas. Perspektyviausias sunkvežimių poreikio didėjančio potencialo regionas – Azijos, tiksliau – BRIC (aut. pastaba – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija)  šalys ir Pietų Amerikos regiono valstybės.

2010 m. rinkos lyderiu Europoje buvo „Mercedes –Benz“- 35,6 proc., MAN – 26,5 proc., DAF – 11,2 proc. , „Scania“ – 8,5 proc., „Volvo Trucks“– 7,3 proc., „Iveco“ – 4,3 proc., „Renault Trucks“ – 2,5 proc., kiti – 4,1 proc.

Prikabinamoji technika

Rinkos ekspertų duomenimis, ekonominė krizė labiausiai nepalanki buvo priekabų ir sunkvežimių kėbulų gamintojams. VDA duomenimis, jų apyvarta 2009 m. vidutiniškai  sumažėjo 46 proc., o kai kurių gamintojų produkcijos poreikis – iki 80 proc.

Prikabinamosios technikos priemomių paklausa, net ir ekonominės krizės sąlygomis, didžiausia buvo Vokietijoje ir Rusijoje. Kol kas pirmauja viena iš prikabinamosios technikos lyderių – „Krone“ – užimanti daugiau nei trečdalį savo segmento rinkos.

„Koegel“ Europoje tenka trečioji vieta, antroje vietoje  – „Schmitz Cargobull“, kuriam dažniausiai su „Koegel“ arba „Krone“ daugelyje Europos valstybių tenka lyderio pozicijos.

Transporto įmonių finansinė statistika

Šaltinis: Creditinfo LIetuva”

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.