Lenkijos-Rusijos transporto kare – taikos sutartis. Ką tai reiškia Lietuvai?
Savo Vyriausybių remiami Lenkijos ir Rusijos vežėjai eilinį kartą susitiko Krokuvoje, kur buvo deramasi dėl tarpusavio leidimų pasidalinimo. Dvi dienas trukusios derybos baigėsi apčiuopiamu susitarimu. Kaip tai gali paliesti Lietuvos verslininkus?
Lapkričio 9-10 dienomis Krokuvoje vykęs Lenkijos ir Rusijos delegacijų susitikimas buvo jau eilinis įvykis, šioms šalims niekaip nesutariant dėl kelių transportui taikomų sąlygų. Derybos vyko sudėtingomis aplinkybėmis, mat Lenkijos vežėjai skundė Rusijos žinybas ir toliau ignoruojant ankstesnius susitarimus, kuriuos Lenkijos Statybų ir infrastruktūros ministras Jerzy Szmitas privertė pasirašyti Rusijos Federacijos Transporto viceministrą Nikolajų Asaulą.
Bandymas aplenkti Lenkiją ar derybinė korta?
Ši žinia – ne vienintelė, kūrusi įtampą: lapkričio 8 dieną N. Asaulas susitiko su jūrų perkėlų kompanijos DFDS atstovais ir kalbėjosi apie galimybę padidinti Rusijos ir Vokietijos uostus jungiančių keltų linijų pajėgumą. Šio susitikimo faktas buvo plačiai paviešintas žiniasklaidoje ir lenkams jis turėjo parodyti, kad dar prieš derybas rusai ruošia alternatyvas aplenkti Lenkijos teritoriją. Oficialiuose RF Susisiekimo ministerijos pranešimuose buvo minima, kad Lenkijos politika Rusijos vežėjų atžvilgiu yra „nestabili“, todėl pastarieji yra priversti ieškoti Lenkijos apvažiavimo galimybių. Taip pat buvo paskelbta, kad DFDS išreiškė pasirengimą Rusijai pateikti reikiamą keltų skaičių.
„AB DFDS Seaways“ rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys „CargoNews“ sakė, kad šio susitikimo metu buvo aptartos galimybės didinti tik jau egzistuojančių perkėlų pajėgumą. Ir kompanijos atstovai RF vyriausybės atstovams pažadėjo įvertinti esamų linijų pajėgumo didinimo perspektyvą. Įvertinant tai, kad dabar vienintelė DFDS perkėla į Rusiją tėra reisas iš Kylio į Ust-Lugą, kalbos apie Kaliningrado sritį šįkart nebuvo.
Pasak V. Klumbio, perkėla iš Ust-Lugos Rusijos vežėjams negali atstoti Klaipėdos jūsų perkėlos teikiamų paslaugų. Visų pirma – dėl to, kad Rusijos šiaurėje esantis uostas yra parankus toli gražu ne visiems į Vakarus važiuojantiems vežėjams. Antra – šis reisas trunka kur kas ilgiau, nei reisas iš Klaipėdos. Tačiau faktas, kad susitikime buvo kalbama tik apie esamų perkėlos linijų plėtrą, leidžia suprasti, kad nebuvo jokių minčių atgaivinti keltų liniją, jungiančią Kaliningrado sritį ir Vokietiją. Reziumuojant – viceministro pokalbį su DFDS vadovybe tik iš dalies pavyktų pavadinti „bandymu aplenkti Lenkiją“. Panašiau, kad tai tebuvo priešderybinis manevras.
Čia galima pridurti faktą, kad Rusija pasirodė esanti nepajėgi savo pastangomis atidaryti naują perkėlą. Tai ji vėl įrodė šių metų pradžioje, kai Lenkijos Vyriausybė atsisakė Rusijai išduoti leidimus kroviniams vežti. Tuomet pastaroji desperatiškai ieškojo naujo kelio į Vakarus. Tada iš Ust-Lugos į Kaliningrado srities uostą Baltijską buvo atplukdytas senutėlis keltas „St. Petersburg“, kuris, užpildytas vienu-dviem trečdaliais, atliko kelis reisus. Dėl nepaaiškintų priežasčių perkėla buvo „laikinai“ uždaryta, tačiau nebeatidaryta. Tuo metu Rusijos kroviniai plūdo per Klaipėdos uostą ir Lietuvos terminalus. Kaimynų nesutarimas buvo Lietuvos laimingas bilietas.
Kaimynų taika
Tačiau dabar kaimynai pasiekė abiem pusėms parankų susitarimą. Nors daug kas tikėjosi, kad derybos Krokuvoje žlugs, šalys susitarė apsikeisti po 190 tūkst. leidimų, iš kurių 48 tūkst. (Lenkijos atveju) ir 10 tūkst. (Rusijos atveju) bus skirti trečiųjų šalių kroviniams. Taip pat susitarta, kad šių metų leidimai galios iki 2017 metų sausio 31 dienos, o 2107-ųjų metų leidimai galios iki 2018 metų sausio 31 dienos.
Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Mečislavas Atroškevičius tvirtina, kad abi šalys susitarė dėl pakankamų leidimų kiekių. Todėl rusams net nebereikės jokios perkėlų plėtros. Jie laisvai keliaus per Lenkiją į Vakarų Europos šalis, o lenkams ketinamas išduoti leidimų trečiųjų šalių kroviniams kiekis turėtų patenkinti ir jų poreikius.
Tiesa, per praėjusią vasarą Rusijos transporto inspektoriai buvo įsigudrinę iš lenkų reikalauti vienam reisui pateikti net du (dvišalį ir trišalį) leidimus ir bausti lenkų vežėjus nejuokingomis baudomis, dėl ko šie ėmė patys trauktis iš Rusijos rinkos. Šis klausimas de jure buvo išspręstas šį rudenį, Peterburge vykusiose abiejų šalių atstovų susitikime. Tačiau lenkų vežėjai tvirtina, kad de facto Rusijos pareigūnai nesiliauja siautėti, švaistydamiesi teisiškai neargumentuojamais reikalavimais ir baudomis.
Akivaizdu, kad Lietuvos transportui naudingos situacijos – kaimynų nesutarimai, kada Lietuvoje perkraunami kroviniai, intensyviai naudojama Klaipėdos jūrų perkėla. Konkrečiai vežėjams paranku, kai ribojami kitų šalių leidimų kiekiai: tai didina paslaugų įkainius, atsiranda daugiau „laisvų“ krovinių. Žinoma, labai svarbu kad, susidarius tokiai palankiai terpei, būtų visos sąlygos pasiūlyti savo paslaugas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.