Laisvų sandėlių daug – nors vežimu vežk (1 dalis)

Jau 2009 m. sandėliavimo rinkoje įvyko nemažai pokyčių, mat krizei įsisiūbavus, įmonės stengėsi kuo daugiau taupyti, kaip įmanydamos bandė optimizuoti savo veiklą. Nemažai įmonių atleido logistikos specialistus ir šiuo metu naudojasi laisvai samdomų darbuotojų paslaugomis.

Vilniuje jau 2009 m. I ketvirtį modernių sandėliavimo patalpų nuomos kainos sumažėjo apie 10 proc., kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje – apie 20 proc.

Brangiausi sandėliai Vilniuje

 

Komercinio nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovės „CREalty Advisors“ partneris Ramūnas Žvybas, paprašytas apžvelgti situaciją Lietuvos sandėlių rinkoje, sako, kad nuomos kainos stabilizavosi praėjusių metų pabaigoje: „Šiuo metu naujos statybos sandėlyje 1 kv. m galima išsinuomoti maždaug už 12 Lt. Kainų žirkles galima apibrėžti taip: Vilniuje – 8–14 Lt/ kv. m, Kaune – 10–12 Lt/ kv. m, Klaipėdoje – 8–11 Lt/kv. m, Panevėžyje – 6–8 Lt/kv. m“.

Specialistas primena, kad senos statybos sandėlių (red. pastaba – pastatyti iki 1990 m.),  kainos perpus mažesnės, tačiau jie nėra itin populiarūs dėl to, kad sandėliuojant prekes tokiose patalpose neįmanoma sutaupyti, pavyzdžiui, seni keltuvai dažnai genda, nėra modernios vidinės infrastruktūros.

„CREalty Advisors“ duomenimis, Vilniuje sandėliavimo patalpų užimtumas yra apie 80 proc., Kaune – apie 85 proc., Klaipėdoje – apie 70 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Colliers International Advisors“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė sako, kad netolimuose prekybininkų planuose – veiklos centralizavimas. „Tai paskatins vakansijos lygio rinkoje augimą“, – įspėja R. Aškinienė.

 

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai sako, kad didžiausia vakansija yra vadinamuosiuose „spekuliacinio“ tipo sandėliuose – jie buvo statomi nežinant, kam bus išnuomoti. Tikėtina, kad vakansijos lygis sumažės, nes nukritus kainoms, tos įmonės, kurios vykdė sandėliavimą senuose, sovietinio tipo sandėliuose, veikiausiai perkels sandėliavimą į naujus – už vieną kvadratinį metrą juose tektų mokėti tik 2–3 Lt brangiau.

Ekspeditorių asociacijos „Lineka“ l.e.p. prezidentas Edmundas Daukantas(UAB "Schenker") pabrėžia, kad vadinamieji tarybinio tipo sandėliai šiuo metu labai populiarūs ir netgi yra konkurentai naujiesiems, po 2000 m. pastatytiems moderniems sandėliams: „Dėl ekonominio sulėtėjimo prekės juda lėčiau, ilgiau užlaikomos sandėliuose. Taigi prekių savininkų sąnaudos sandėliavimui gerokai išauga. Vienas iš būdų spręsti šią problemą – sandėliuoti prekes senuose, bet pigiuose sandėliuose. Aišku, šitas variantas netinka, kai prekėms taikomi specifiniai, pavyzdžiui, temperatūros, drėgmės, reikalavimai“.

Be sandėliavimo galima apseiti?

Ramūnas Žvybas pabrėžia, kad sandėliavimas šiandien – ne pirmo būtinumo paslauga: „Neretai pasitaiko atvejų, kai užsienio įmonės, veikiančios Lietuvoje, bet tiekiančios prekes, pavyzdžiui, iš Skandinavijos šalių, stengiasi sandėliavimo grandį apeiti, t.y. prekes pristato tiesiogiai užsakovui. Vartojimui nedidėjant, neapsimoka nuomotis plotą. Kai suvartojamų produktų kiekis nuolat kinta, turėti stabilų nuomojamą plotą tampa per brangu.“

Pasak R. Žvybo, tarptautinės logistikos kompanijos Lietuvoje įprastai nuomojasi 3000–6000 kv. m plotą sandėliuose. „Lietuviško kapitalo įmonės dažniausiai išsitenka mažesniuose plotuose –1000–1500 kv. m. Įmonės dabar stengiasi išsinuomoti tokius sandėliavimo plotus, kurie leistų kuo labiau padidinti veiklos efektyvumą. Kadangi nuomos kainos dabar labai panašios visur, tai daugiausiai laimi tie sandėlių vystytojai, kurių sandėliai modernūs – įdiegtos inovatyvios technologijos, o patys sandėliai pastatyti patogioje vietoje – arčiau gamyklos ar parduotuvės, į kurią reikia pristatyti prekes“, – aiškina R. Žvybas.

Specialisto teigimu, supaprastintos ir sutarčių sąlygos. Seniau sandėlių vystytojai vengdavo pasirašyti trumpalaikes sutartis, o dabar jiems tai yra naudinga, nes esant pakankamai žemoms kainoms nenaudinga jas fiksuoti ilgalaike sutartimi. Pasikeitus situacijai rinkoje – atsigavus ekonomikai – sandėlių savininkai galės pakeisti sutarties sąlygas į palankesnes. „Dabar nuomos sutartys sudaromos maždaug 1 arba 2 m“, – sako R. Žvybas.

Edmundas Daukantas pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje sandėlių daug, tačiau tokių, kurie patenkintų specifinius klientų poreikius – trūksta. „Problema ta, kad mes turime nemažai naujų sandėlių, kurie buvo pastatyti konkrečiam tikslui – kaip kaupiamieji muitinės sandėliai tranzitui į Rusiją. Tokių sandėlių lokacija specifinė, dažnai ne pati patogiausia, jų apyvartumas nėra labai didelis, jie tinkami gana paprastoms operacijoms. Technologiškai pažangių sandėlių Lietuvai reikia. Taigi nauji projektai būtų ne pro šalį, bet jie turi būti kuriami žymiai kruopščiau ir atsakingiau nei iki šiol, juos būtina derinti su būsimaisiais vartotojais“, – apibendrina E. Daukantas.

Anot verslininko, Lietuvoje daugiausia universalių sandėlių, kurie dažnai tinkami arba viskam, arba netinkami niekam. „Universalumas logistikoje reiškia, kad maksimaliai kliento poreikiai nebus patenkinti niekada“, – paaiškina logistikos ekspertas.

VLC gali sumaišyti kortas

 Lietuvos rinkoje jau greitai atsirasiantys nauji žaidėjai – viešieji logistikos centrai (VLC) – gali stipriai pakoreguoti privataus kapitalo sandėlių situaciją. Baiminamasi, kad Lietuvoje pradėjus veikti VLC, ne tik nukris dabartinių sandėliavimo paslaugų kainos, bet ir gerokai padidės laisvų plotų skaičius privačiuose sandėliuose. Ramūnas Žvybas, paklaustas kaip VLC pakoreguos sandėlių rinką, atsako klausimu: „Ar reikia VLC? Dabartinė vakansija rodo, kad naujų projektų Lietuvai nereikia. Tarptautiniai logistikos vadovai Baltijos šalyse mano tą patį – juk rinka yra susitraukusi. Dabar galime paimti bet kurį Lietuvos sandėlį, durti pirštu ir atsiras ten reikiamų plotų. Jei būtų VLC poreikis, tai verslininkai jau seniai juos būtų patys pasistatę be valstybės pagalbos“, – analizuoja R. Žvybas.

„CREalty Advisors“ vadovaujantysis partneris Marek Kovalevski taip pat skeptiškai vertina VLC projektus: „Ar mes esame tokie turtingi, kad investuotume milijonus, nežinodami, ar bus ką sandėliuoti, ar investicijos atsipirks. Tokie brangūs sprendimai būtinai turi būti pagrįsti, reikia atsižvelgti į poreikius. Jei Vyriausybė lygiagrečiai ieškotų investuotojų į VLC – viskas būtų gerai, bet dabar situacija kitokia“, – kritiškai žvelgia M. Kovalevski.

Ekspertai neabejoja, kad VLC atsiradimas rinkoje atneš dar daugiau chaoso, nes Lietuvos rinka itin jautri bet kokiam didesnio nuomininko veiksmui. „Jeigu Lietuvoje kuris nors vienas iš sandėliavimo rinkos lyderių ateina ir prašo nuolaidų, arba nusprendžia sumažinti savo sandėlių plotus, o  dar blogiau – perkelti savo sandėliavimą kitur – iškart yra reakcija rinkoje“, – sako M. Kovalevski.

Ramutė Aškinienė, paklausta, kaip VLC atsiradimas rinkoje pakoreguos esamą situaciją, sako, kad tai tikrai turės įtakos sandėliavimo rinkai: „Sunku pasakyti, kaip tai paveiks rinką – priklausys nuo to, kaip tie projektai bus vystomi, kokia bus jų strategija ir koncepcija“.

UAB „AD REM“ Logistikos ir Tranzito centro direktorius Antanas Šimelis išreiškia kur kas tvirtesnę poziciją: „Kai pradės veikti VLC, padidės konkurencija, taip pat vakansija. Jei VLC sąlygos bus palankesnės, tai bus neteisinga dabartinių sandėlių savininkų atžvilgiu, juk jie į šiuos projektus investavę ne vieną milijoną litų“.

E. Daukantas patvirtina, kad situacija rinkoje pasikeis, kai duris atvers VLC. „Jeigu jie bus vystomi technologiškai teisingai, o paslaugų kainos bus konkurencingos, tai ne tik turės įtakos kainų kritimui, bet realu, kad nemažai logistikos centrų išvis nustos funkcionuoti“.