Kur du pešasi, trečias laimi?
Rusija ir Lenkija 2011 m. neišdavė viena kitai leidimų tranzitiniams gabenimams savo teritorijose. Tai neigiamai paveikė abiejų šalių krovinių vežimą. Kol Rusijos Federacijos (RF) Transporto ministerijos ir Lenkijos Respublikos Infrastruktūros ministerijos delegacijų atstovai bando susitarti, kaimyninių šalių vežėjai džiaugiasi išaugusiu užsakymų skaičiumi.
Derybos aklavietėje?
ASMAP atstovė Antonina Kamčatova teigia, kad praėjusią savaitę vykusios Rusijos vežėjų asociacijos (ASMAP) ir Lenkijos vežėjų asociacijos (ZMPD) derybos buvo neoficialaus pobūdžio. Kol kas šalims taip ir nepavyko susitarti dėl leidimų, o oficialios derybos tarp ministerijų turėtų įvykti jau šią savaitę.
Priminsime, kad iki 2010 m. gruodžio pabaigos tarp Rusijos i Lenkijos transporto žinybų turėjo įvykti abipusis apsikeitimas leidimais 2011 m. ASMAP duomenimis, eiliniame derybų etape, kuris įvyko 2011 m. sausio 12 d. Varšuvoje, taip ir nepavyko išspręsti situacijos.
Lenkijos pusė reikalauja padidinti Rusijos leidimų 2011 m. skaičių nuo 25 tūkst. iki 75 tūkst., o tai, ASMAP duomenimis, neigiamai paveiktų šimtų Rusijos transporto įmonių darbą. Ekspertų vertinimu, dėl to Rusija kitais metais gali prarasti 150 mln. eurų.
Kai kurių vežėjų teigimu, praėjusiais metais RF su ASMAP, palaikant nemažai daliai Rusijos vežėjų, nustatė ribotą ETMK leidimų kvotą. Daugumos šalių vežėjai, tarp jų ir Latvijos, Lietuvos, buvo priversti su tuo susitaikyti.
Transporto ir susisiekimo ministerijos kiekvienoje šalyje sutiko su šia situacija, nors ir suprato, kad dėl to smarkiai sumažės darbo galimybės Rusijos rinkoje. Lenkija, atsižvelgdama į savo geografiškai palankią tranzitui lokaciją, sureagavo į tai savaip. ETMK kvota smarkiai sumažėjo, todėl, kai kurių vežėjų teigimu, Lenkija ir nepanoro sutikti su Rusijos sąlygomis.
Ieško alternatyvų
ASMAP duomenimis, šiuo metu Rusijos pusė svarsto galimus alternatyvius variantus krovinių gabenimui į Europą, aplenkiant Lenkiją. Vežėjai automobiliais gali vykdyti krovinių gabenimus į/iš Vokietijos, naudodamiesi keltų paslaugomis iš Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.
„Rusijos vežėjams labai nepatogu aplenkti Lenkiją, kai kroviniai vežami, pavyzdžiui, į Vokietiją, Prancūziją ar kitas šalis. Važiuoti per Čekiją ar Slovakiją neapsimoka – tai žymiai brangiau. Vienintelis kelias – naudotis keltais. Šiuo atveju gabenimo savikaina padidėja. Dėl to RF vartotojas už importuotas prekes turės mokėti daugiau nei Europos Sąjungos šalyse. Mano skaičiavimais, gabenimo kaina, kai naudojamasi keltais, išauga mažiausiai 400–500 EUR. Kai kurie vežėjai teigia, kad vieno gabenimo kaina padidėja netgi 1 000 EUR“, – skaičiuoja Latvijos Transporto Sąjungos prezidentas Vladimir Zvonariov.
Stabilumo nebuvimas nedžiugina
UAB „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius teigia, kad darbo Lietuvos vežėjams tikrai padaugėjo, tačiau nemato jokių ilgalaikių perspektyvų. „Visi šitie „karai“ ir stabilumo nebuvimas nedaro nieko gero mūsų verslui. Mums geriausiai, kai mes galime planuoti ateitį, o dabar yra tik vienadienė nauda ir sunku daryti prognozes. Aišku, jei Lenkijai ir Rusijai nepavyktų susitarti, arba ateityje jie turėtų mažiau leidimų, mes galėtume vežti daugiau krovinių iš Europos,“ – sako jis.
Anot Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidento, bendrovės „Schenker“ vykdančiojo direktoriaus Edmundo Daukanto, „karas“ dėl leidimų savotiškai veikia visus. „Lenkų vežėjams nepakanka leidimų, dėl to kitų šalių vežėjai kažkurį laiką turės daugiau darbo. Jei Rusijai ir Lenkijai ir toliau nepavyktų susitarti, pasekmes pajustume metų pabaigoje, vežėjams išnaudojus visus leidimus. Tokiose situacijose visos lazdos turi 2 galus. Šiandien pas mus geresnė situacija, bet metų pabaigoje, tam tikros grėsmės laukia ir mūsų. Leidimų visada pritrūksta, kai padaugėja darbo,“ – analizuoja jis.
M. Atroškevičius papildo, kad ETMK kvotos sumažinimas padarė rusams daugiau žalos nei naudos. „Jie norėjo apsiginti nuo kitų vežėjų, o dabar patys pakliuvo į situaciją, kai negali į Europą važiuoti, nes neturi tiek ETMK leidimų. Problema yra ta, kad Rusijoje problemas su Lenkija sprendžia ne patys vežėjai, kaip asociacija, o politikai,“ – aiškina jis.
Ilgalaikis laimėjimas?
Vežėjai mano, kad dėl iškilusio konflikto tarp rusų ir lenkų galima laimėti, tačiau neilgam. Vėliau prasidėtų „atomo skilimo“ procesas, kai pajudinus vieną dalelę prasideda nekontroliuojamas procesas.
Pavyzdžiui, šiuo metu aktyviai aptarinėjama situacija, susiklosčiusi tarp vežėjų ir RF Valstybinės autotransporto priežiūros valdybos pareigūnų. Pastaruoju metu jie sugriežtino krovinių, vežamų iš Lietuvos muitinės terminalų ir sandėlių, kontrolę. Tokiems kroviniams reikalaujama trečiųjų šalių leidimų. Šiuo metu jau keliamas klausimas, kad šias priemones reikia taikyti Lietuvos ir Latvijos vežėjams, nors viskas prasidėjo nuo Lenkijos.
M. Atroškevičius papildo: „Mes turime gerai sutarti su abejomis derybų pusėmis ir, manau, negalime palaikyti nei vienos iš jų. Jeigu tas „karas“ bus ir toliau vykdomas, nukentės ir Lietuvos vežėjai. Pasienyje daugiau tikrina lenkus – tikrins ir mus. Geriausia, kad tokių konfliktų nebūtų, tačiau ir nesinorėtų, kad lenkams duotų labai daug trišalių leidimų. Mums būtų labai naudinga, jei Rusijos vežėjai, nukreiptų krovinių srautus per Lietuvą ir jos uostus bei terminalus. Tokiu atveju būtų triguba nauda – ir terminalams, ir vežėjams, ir uostams“.
„Latvijas Auto“ prezidento Valdo Trezinio teigimu, gabenimų skaičius išaugo. „Aktyvūs vežimai prasidėjo anksčiau nei praėjusiais metais. Tam veikiausiai turėjo įtakos Lenkijos ir Rusijos derybų problemos. Akivaizdu, kad dabar kroviniai atiteko mūsų vežėjams – latviams ir lietuviams. Paprastai sausio mėnuo yra ramus, o dabar krovinių ir reisų skaičius auga. Kroviniai keliauja per mūsų uostus ir terminalus“, – apžvelgia jis.
E. Daukantas pritaria, kad Lietuvos vežėjams šiuo metu yra palanki situacija. „Po Naujų metų krovinių srautai yra mažesni, o dabar kaip tik rengiami ilgalaikiai kontraktai, tačiau niekada nereikia džiaugtis, kai kaimynui nesiseka. Anksčiau ar vėliau baigsis tuo, kad mes būsime tas kaimynas, kuriam nelabai sekasi. Geriausia būtų, jei atsirastų supratimas,“- svarsto jis.
Situacija veikiausiai nepasikeis tol, kol Lietuva, Rusija ir kitos šalys nepradės ieškoti naujų sprendimų. Pasak vežėjų, leidimų politika Rusijoje reikalinga tam, kad jie galėtų apsaugoti savo vežėjus. Kita vertus, pati Rusija neturi tiek vežėjų, kurie galėtų tinkamai aptarnauti šalies rinką. Taigi atsiduriama užburtame rate – prašoma leidimų, o Rusija atsisako išduoti, motyvuodama tuo, kad jos vežėjai vykdo mažiau gabenimų negu kaimyninių šalių vežėjai. Transporto specialistai įsitikinę, kad situacija keisis visą laiką: kelis mėnesius jaus pranašumą viena šalis, vėliau – kita, o dirbtiniai ribojimai neduos jokių rezultatų. Laimėtojai nebus nei Rusijos, nei Lenkijos, nei Lietuvos vežėjai. Juk trukdžiai, kad ir kokie jie būtų, visada apsunkina verslą.
Komentarai
Patikekit, kad visai nedžiaugemes.
Apie kokius kaimynų džiaugsmus galima kalbėti jeigu pasienio muitinėse reikia stovėti po tris paras. Man atrodo, kad lenkai be kliučių veždami krovinius iki Lietuvos laimi žymiai daugiau. Rusai, dėl nesutarimų su lenkais, veždami krovinius keltais save nusiskriaudžia.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.