Krovinių vagys, kaip ir apsaugos sistemos, tobulėja
Norinčių pasisavinti svetimus krovinius ir lengvai užsidirbti greičiausiai atsirado jau tada, kai buvo pradėti gabenti pirmieji kroviniai. Vežėjai įvairiais būdais bando apsisaugoti nuo tokių vagysčių. Jiems į pagalbą ateina tobulėjančios apsaugos sistemos, gausėjantis saugomų stovėjimo aikštelių skaičius. Be to kasmet įgaunama vis daugiau patirties, kaip reikia saugotis nuo ilgapirščių. Vis tik vagys taip pat nesnaudžia. Jie žengia koja kojon sus naujausiomis technologijomis. O jų išradingumui nėra ribų.
Iki šiol gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet iš poilsio aikštelės yra nuvaromas vilkikas su visu kroviniu. Tai senas kaip ir pervežimų pasaulis vagystės būdas. Tačiau šiomis dienomis krovinių vagys pradeda taikyti mažiau rizikingus metodus ir naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis bei stebina savo išradingumu.
Šiandieninėmis sąlygomis pavogtas vilkikas gali būti labai greitai surastas. GPS sekimo sistemos ar kitos apsaugos priemonės yra pakankamai efektyvios. O ir su pavogtu ir policijos ieškomu vilkiku sunkoka pasislėpti viešuosiuose keliuose.
Intelektualūs vagys
Vis labiau pastaruoju metu populiarėja įmonių „duomenų ir veiklos vagystės“, kurios padeda pavogti ir krovinius. Internetas atvėrė puikias galimybes šiai veiklai. Jo pagalba sukčiai sužino įvairias smulkmenas apie transporto verslą, konkrečias įmones ar potencialius „klientus“.
Nusikaltėliai įsigyja vilkiką su puspriekabe. Kartais tai būna ir vogtos transporto priemonės. Joms uždedami netikri numeriai, padirbami transporto priemonių dokumentai.
Paprastai surandama pakankamai neblogą vardą transporto pasaulyje turinti, bet laikinai veiklą sustabdžiusi, įmonė. Padirbus reikiamus dokumentus, kreipiamasi į atsakingas valstybines institucijas ir atstatoma transporto licencija. Gaminami netikri draudimo dokumentai, vairuotojo teisės ir kreipiamasi į ekspeditorius, kad šie parūpintų krovinių. Žinoma, pervežimo kaina visada būna šiek tiek žemesnė už rinkos vidurkį.
Iš nieko nenutuokiančio ekspeditoriaus gavus užsakymą, atvykstama į pakrovimo vietą, pasikraunama, dedamos plombos. Atliekamos visos įprastos procedūros. Vilkikas išvažiuoja ir kartu su kroviniu dingsta.
Paprastai kol gavėjas supranta, kad krovinys pavogtas, visas ar didelė jo dalis jau būna realizuoti juodojoje rinkoje. Kai kurie produktai realizuojami ir standartinėse, sąžiningą veiklą vykdančiose parduotuvėse, kurioms vogtos prekės pateikiamos kaip atgabentos iš gamintojo. Tačiau tai jau kita šio tamsaus verslo dalis. Krovinius vagiantys nusikaltėliai, paprastai turi bendrininkų, kurie taip pat nusikalstamu būdu bando legalizuoti neteisėtai įgytas prekes.
Tokie sukčiai labiausiai taikosi nugvelbti maisto produktus ar gėrimus. Tai lengvai realizuojamos prekės. Tačiau nespjauna ir į buitinę techniką ar kitą brangią ir populiarią produkciją. Esminis kriterijus grobiamam kroviniui – pavogtos prekės turi būtų įprastos ir kasdienės. Tuomet yra žymiai sunkiau teisėsaugos organams susekti tokias vagystes.
Žala milžiniška
Vien JAV praeitais metais užfiksuotos 1 200 tokių vagysčių. Pavogtų krovinių vertė siekia apie 216 mln. dolerių. Teigiama, kad pavogtų krovinių yra gerokai daugiau, bet kompanijos nenorėdamos rizikuoti savo reputacija, neviešina tokių faktų.
Teigiama, kad krovinių vagystės Europoje kainuoja 8.2 mlrd. kasmet. Fiksuojama apie 90 000 incidentų per metus, iš jų 57 000 vagystės. Vidutiniškai 156 pavogti kroviniai per dieną. Nemaža jų dalis pagrobiami, pagal anksčiau pateiktą schemą.
Visame pasaulyje nuo „intelektualių“ nusikaltėlių veiksmų kenčia ne tik vežėjai, bet ir eiliniai vartotojai. Dingus kroviniui, gamintojui tenka kompensuoti patirtus nuostolius. Paprastai kyla produkcijos kaina.
Kaip apsisaugoti?
Kaip su tuo kovoti? Žinoma yra keletas tradicinių patarimų, kurie yra veiksmingi ,tačiau visada šių apsaugos priemonių naudoti neįmanoma. Patartina krovinių gabenimą patikėti kuo mažesniam įmonių skaičiui. Tuomet išsikrovimo vietoje atpažįstamas vairuotojas, jo transportas.
Atvykus nepažįstamam vairuotojui būtina kruopščiai patikrinti jo dokumentus. Įvertinti ar vilkikas ir puspriekabė nėra perdažyti ar nekelia kitokio įtarimo. Taip pat užsakovas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jei netikėtai keičiamas iš anksto sutartas pasikrovimo laikas.
Teigiama, kad tokių krovinių vagysčių kasmet daugėja, todėl kalbama apie galimybę į vairuotojo pažymėjimą integruoti biometrinius duomenis. Tokie dokumentai sunkiau padirbami.
Advokatė Reda Aleksynaitė primena, kad yra ir paprastų, kiekvienai įmonei prieinamų priemonių, kurios gali bent iš dalies apsaugoti nuo fiktyvaus vežėjo samdymo ir sumažinti riziką. Tokie vežėjai su potencialiais užsakovais paprastai susisiekia patys, siūlo nedideles vežimo kainas, lanksčiai prisitaiko prie keliamų reikalavimų, nereikalauja jokio avansinio apmokėjimo (kad nereiktų pateikti banko sąskaitos duomenų) ir juos identifikuoti tikrai ne visuomet įmanoma.
Tačiau yra keletas rekomendacijų, kurių siūlytume laikytis. Visų pirma, įvairios paieškos sistemos internete leidžia nemokamai ir be papildomos registracijos tikrinti įvairius duomenis – juos ir tikrinkite, nuo įmonės registracijos iki transporto licencijos, PVM kodo galiojimo (pačių sukčių atsiųsti dokumentai dažnai būna padirbti).
Antra – su vežėjais, kurių anksčiau nesamdėte, pabandykite susisiekti Internete skelbiamais telefonais (ypač fiksuoto ryšio), t.y. ne tais, iš kurių Jums skambinama. Taip pat rekomenduotina susisiekti su tokių vežėjų CMR draudimo kompanijomis, įsitikinti polisų galiojimu, paprašyti rekomendacijų iš įmonių, kurių krovinius vežėjas gabeno anksčiau. Galiausiai, kreipkitės į patikimą draudimo brokerį, kuris patars, kaip galima apsidrausti nuo tokios rizikos. Apsidrausti yra įmanoma, nors ir ne visos draudimo kompanijos sutinka apdrausti ekspeditoriaus atsakomybę prieš krovinio savininką, kai krovinį praranda fiktyvus vežėjas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.