Kroviniai – bėgiais (2 dalis)

Populiarus maršrutas – į Rytus

Lietuvos ekspedicinės bendrovės geležinkelio transportu naudojasi krovinius gabendamos į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną ir pan. Gabenti krovinius Vakarų kryptimi trukdo skirtingo pločio geležinkelio vėžė. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie „Rail Baltica“ projektą ir europinės geležinkelio vėžės pratęsimą iki Kauno – tuomet didesni krovinių srautai geležinkeliu galėtų būti nukreipiami ir į Vakarų Europą.

Kol vėžė bus nutiesta, dar šiais metais ketinama pradėti eksperimentinį riedmenų keitimo projektą Mockavoje – tai laikinai padės išspręsti krovinių gabenimo geležinkeliu iki Lenkijos problemą.
     
Greitis

Ekspeditorių teigimu, gabenti krovinius tolimais atstumais geležinkeliu apsimoka labiau nei vilkikais.

„Traukiniais gabename viską, ką matote parduotuvėse – nuo maisto produktų, pramoninių prekių iki automobilių. Vagonus prekėms gabenti nuomojame iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, jie prikabinami prie sąstato ir iškeliauja į paskirties vietą“, – pasakoja į Kazachstaną bei Uzbekistaną krovinius gabenančios bendrovės „Rolando logistika“ įmonės vadovas Rolandas Kemeklis. Nors sąstatas iki paskirties vietos dar ne kartą perkabinamas bei performuojamas, pasak R. Kemeklio, nugabenti prekes geležinkeliu neužtrunka daug ilgiau negu krovininiu automobiliu. „Jei, tarkim, puspriekabėje krovinys iki paskirties vietos nuvyktų per dešimtį dienų, tai gabenant traukiniu užtruksime maždaug keturiolika“, – sako R. Kemeklis.

Bendrovė „Autoverslas“ gabena krovinius į Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, jie vežami konteineriais, automobilvežiais, puspriekabėse. „Be abejo, gabendami krovinius geležinkeliu užtrunkame  šiek tiek ilgiau, tačiau laiko skirtumas nėra labai ženklus“, – kalba „Autoverslo“ atstovas Nerijus Kernagis.

Beje, sudarant krovinio gabenimo sutartis geležinkeliu, terminai paprastai neapibrėžiami: krovinio pristatymo greitis priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių dažnai neįmanoma numatyti bei apskaičiuoti.

Lietuvos įmonės, teikiančios ekspedijavimo paslaugas, gerai vertina „Vikingo“ projektą. Krovinius iki Minsko „Vikingo“ traukiniu gabenančios „Spedlitos“ vadovas teigia, kad  šį traukinį renkasi dėl greitų terminų, geros kainos bei reguliarumo. „Kroviniui, atplaukusiam į Klaipėdo jūrų uostą, užsakomi konteineriai, vėliau jie sukraunami ant traukinio platformų ir keliauja iki paskirties taško. Mes krovinius šiuo traukiniu gabename iki Minsko. Nuo Klaipėdos iki Minsko krovinys važiuoja maždaug dvi paras“, – pasakoja „Spedlitos“ komercijos direktorius Lukas Rutkauskas. Gerai šį traukinį vertina ir kiti juo besinaudojantys ekspeditoriai: jis visada važiuoja tuo pačiu metu, yra pakankamai greitas, tarifai – patrauklūs.

Tiesa, kai kurių klientų teigimu, sudaryti sutartis dėl krovinių vežimo „Vikingo“ traukiniu nėra paprasta. „Galėtume būti nuolatiniais šio traukinio klientais – kas mėnesį iš Ukrainos mūsų krovinius veža maždaug 50 vilkikų. Mielai pakrautume juos į „Vikingą“. Deja, pabandę tartis dėl galimybės vežti krovinius geležinkeliu, susidūrėme su neįveikiamomis biurokratinėmis kliūtimis. Taip ir nepavyko sužinoti, kiek kainuoja krovinių gabenimas „Vikingu“, kur galėtume pakrauti savo vilkikus ant sąstato. Susidaro įspūdis, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirba ir ne itin kompetentingi žmonės“, – piktinosi vienas iš Vilniaus gamintojų įmonių vadybininkų.

„Merkurijaus“ projektą, pasak ekspeditorių, sužlugdė pernelyg dažnos problemos išmuitinant krovinius Maskvoje bei ne visada konkurencingi krovinių gabenimo tarifai.

Pigiau?

Populiarus teiginys, kad gabenti krovinius geležinkeliu yra maždaug trečdaliu pigiau nei automobilių transportu. Ar taip yra? Kalbinti ekspeditoriai teigia, kad gabenimo traukiniais įkainiai mažesni, tačiau ne taip ženkliai. Krovinių gabenimo tarifus nustato AB „Lietuvos geležinkeliai“, kasmet jie peržiūrimi. „Krovinių vežimo tarifai nustatomi remiantis savikainos skaičiavimais (nuolatiniai ir kintamieji kaštai), infrastruktūros mokesčiais, atsižvelgiant į situaciją rinkoje“, – įkainių sudarymo politiką komentavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas komercijai  T. Keršis.

Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ taiko nuolaidas stambesniems bei patikimiems klientams – jos gali būti suteikiamos arba vežėjui, arba prekių grupei, arba tik vienam kroviniui.

Kuo gabenamas krovinys didesnis, tuo mažesnės transportavimo išlaidos prekės vienetui. „Jei krovinys didelis, tuomet gabenti jį geležinkeliu pigiau. Į vieną vagoną galima sutalpinti tiek prekių, kiek tilptų į tris vilkikus“, – sako UAB „Autoverslas“ atstovas N. Kernagis.

R. Kemeklio teigimu, gabenti krovinį geležinkeliu nebūtinai pigiau – kaina labiausiai priklauso nuo krovinio dydžio bei vienetų kiekio. „Vežant krovinį automobiliu, nesvarbu, ką jame veži – kaina vienoda, o geležinkeliu taikomi tam tikri tarifai, jų nustatymo sistema gana sudėtinga. Kaina priklauso ir nuo prekių asortimento, ir nuo krovinio svorio“, – geležinkelių ypatumus dėsto R. Kemeklis.

Ar saugiausia?

Teigiama, kad geležinkelių transportas – viena iš pranašiausių transporto rūšių dar ir todėl, kad jis yra saugus. „Geležinkelių transportu vežti krovinius saugiau ir patikimiau, negu kitomis transporto rūšimis. Be to, juo gabenami kroviniai, kurių kitomis transporto rūšimis neįmanoma vežti: kietasis mineralinis kuras, nafta ir naftos produktai, trąšos, juodieji metalai“, – sako T. Keršis.

Ekspeditoriai kalba susiduriantys su įvairiomis krovinio saugumo problemomis. Be abejo, geležinkeliu vežamas krovinys yra apsaugotas nuo neigiamo atmosferos poveikio – tai užtikrina metalinis vagono korpusas. Tačiau kyla problemų su krovinių vagystėmis ar kitais pažeidimais. Gabenant krovinius į Kazachstaną, Uzbekistaną ar Tadžikistaną, jiems tenka nuvažiuoti ilgą atstumą. Per tą laiką krovinys neretai apgadinamas ar netgi dingsta. Apie saugumo problemas skirtingi ekspeditoriai kalba skirtingai. „Vagystės geležinkelio transporte vis dar tebėra paplitęs reiškinys. Jei krovinys dingsta ar apgadinamas, išsireikalauti atlygį už jį itin sunku. Traukinys iki paskirties vietos pravažiuoja daugeliu ruožų, už kuriuos atsakingos skirtingos institucijos. Kartais nežinome, kur ieškoti kaltininko ir su kuo bylinėtis. Būna, kad nuostolius privalome kompensuoti patys“, – kalba R. Kemeklis.

N. Kernagio teigimu, nuo vagysčių ar krovinio apgadinimo kelyje klientas gali draustis papildomai. Be abejo, tai – didesnės krovinio gabenimo išlaidos. „Pasitaiko įvairių situacijų, tačiau nepasakyčiau, kad jos geležinkelyje labai dažnos“, – teigia jis. Kadangi bendrovė turi sudariusi krovinių gabenimo sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“, pretenzijos pateikiamos šiai bendrovei. „Paprastai vagonai apžiūrimi kiekvienoje iš tarpinių stočių. Visi jie būna užplombuoti, jei plombos pažeistos – nesunku pastebėti. Stotys išsidėsčiusios maždaug kas 200–300 kilometrų, tad bent apytiksliai galima nustatyti, kurioje kelio atkarpoje krovinys buvo pavogtas ar apgadintas“, – sako N. Kernagis. Tačiau, pasak jo, kartais pasitaiko, kad pažeidimai sunkiai pastebimi ir aptinkami tik galutinėje paskirties vietoje: kartą „Autoverslui“ atgabenti automobiliai pakeliui buvo… apšaudyti.

Pasak „Spedlitos“ komercijos direktoriaus L. Rutkausko, gabenant geležinkeliu kroviniai dingsta ar apgadinama maždaug 10 proc. atvejų. „Būna, kad patirtus nuostolius tenka kompensuoti ir mums patiems. Jei krovinys buvo apdraustas, tuomet surenkame visus dokumentus ir siunčiame draudimo bendrovei“, – sako jis.

Muitinės…

Dar neseniai daugelis ekspedicinių bendrovių baiminosi gabenti krovinius per Baltarusiją. Dabar situacija gerokai pasikeitė. „Šios šalies muitininkai jau nebeieško įvairiausių niuansų, kad galėtų prie ko nors prikibti. Jei visi dokumentai tvarkingi, problemų nekyla. Nors kas savaitę išsiunčiame geležinkeliu po keturis vagonus, paskutinį kartą mūsų krovinys buvo tikrintas praėjusią vasarą“, – pasakoja R. Kemeklis.

Krovinius, gabenamus geležinkeliu, turi teisę tikrinti visų šalių, pro kurias pravažiuojama, muitininkai. Tačiau realiai tokia patikra vykdoma retai.

Nesiskundžia problemomis su muitinėmis ir kiti ekspeditoriai. „Visus krovinio dokumentus stengiamės užpildyti tvarkingai, tad muitinėse problemų paprastai nekyla“, – kalba ir N. Kernagis.

Perspektyvos

Pasak T. Keršio, per pastaruosius trejus–penkerius metus  Lietuvoje geležinkeliais gabenama apie 45 proc. visų šalyje vežamų krovinių. „Geležinkeliais gabenama didžioji krovinių, perkraunamų Klaipėdos uoste, dalis, išvežama Lietuvos įmonių produkcija, vykdomas tranzitas į Kaliningrado sritį“, – teigia jis.

Viena iš perspektyviausių krypčių plėtojant geležinkelio transportą bei siekiant geriau patenkinti klientų poreikius ir sukurti naujas darbo vietas, yra intermodalinio transporto plėtra Lietuvoje. „Plėtojant intermodalinį transportą, Vilniuje ir Kaune steigiami viešieji logistikos centrai. Pasinaudojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansine parama, bus sukurta šiems centrams būtina infrastruktūra: pastatyti modernūs ir šiuolaikiški intermodaliniai sausumos terminalai, sukurtos sąlygos jų teritorijoje steigtis transportu, logistika bei kita su krovinių gabenimu susijusia veikla besiverčiančioms įmonėms. Tikimasi, kad tokia koncepcija paskatins komercinę kooperaciją tarp atskirų transporto rūšių, daugiau krovinių bus vežama geležinkeliu – ekonomiškesne, ekologiškesne transporto priemone“, – prognozuoja T. Keršis.

Komentarai

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.