Krizės pamokos: ar bankai dar kartą lips ant to paties grėblio?
Stiprėjančią Rusijos ir Vakarų pasaulio priešpriešą lydintis ekonominių sankcijų karas Lietuvos įmones verčia koreguoti veiklos planus, o politikus – svarstyti pagalbos verslininkams priemones. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė prakalbo apie lengvatas atsiskaitant su „Sodra“, kurios padėtų su Rusija dirbusioms įmonėms išsaugoti darbo vietas. Tačiau transportininkai tikina, kad kur kas svarbiau, kaip šioje situacijoje elgsis bankai.
Atleidimų cunamio nebus?
Praėjusią savaitę apie galimus atleidimus prakalbo tarptautinių pervežimų bendrovė „Hofa“. Maisto produktų iš Europos į Rusiją gabenimo srityje dirbusi įmonė apie atleidimą iš darbo įspėjo 210 savo darbuotojų. Tačiau pats „Hofos“ vadovas Dainius Drūteika pripažino, kad toks žingsnis dar nereiškia, jog tiek vairuotojų iš tiesų atsidurs gatvėje. Tiesiog įmonė „apsidraudė“, jei artimiausiu metu nepavyktų rasti išeities iš susidariusios situacijos.
Transporto įmonių strategai pastaraisiais metais nuolat dejuodavo dėl profesionalių tolimų reisų vairuotojų deficito, todėl būtų keista, jei kilus rūpesčių vienoje rinkoje, ryžtųsi drastiškiems veiksmams. Kalbinti vežėjai tikino, kad sunkvežimių vairuotojų patirtis ir profesinė branda šioje srityje išskirtinai svarbi, todėl jei ir bus mažinamas darbuotojų skaičius, tai greičiausiai panašės į savotišką apsivalymą, bet ne į masinius atleidimus.
Vežėjai pasidžiaugė, kad pagalbą amortizuojant šias problemas prakalbo ir politikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, susitikusi su „Sodros“ direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi, aptarė, kokias ir kaip palengvins verslo sąlygas įmonėms, patyrusioms Rusijos embargo pasekmes. Šiuo metu numatomos trys pagalbos priemonės, leisiančios įmonėms turėti daugiau apyvartinių lėšų ir išsaugoti darbo vietas.
Pirmiausia žadama sumažinti biurokratinių procedūrų skaičių ir terminus, nagrinėjant įsiskolinimų iki 350 tūkst. litų (100 tūkst. eurų) „Sodrai“ atidėjimo klausimus ir leisti šiuos klausimus spręsti teritoriniams skyriams. Antra – nuo Rusijos paskelbto embargo nukentėjusios įmones žadama atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių „Sodrai“ mokėjimo. Taip pat įmonėms, kurios yra nukentėjusios nuo Rusijos ekonominių sankcijų poveikio, ketinama sumažinti palūkanų už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų dydį bei peržiūrėti skolos sumokėjimo laikotarpį.
Artimiausiu metu Vyriausybę ir Seimą turėtų pasiekti būtini teisės aktų pakeitimai ir visas numatomas priemones, tikimasi, bus galima pradėti taikyti jau spalį.
Bankininkai „burbulo“ nemato
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, vertindamas situaciją per finansinių institucijų prizmę sakė, kad kol kas daryti toli siekiančias išvadas anksti, tačiau abejojo ar istorija gali pasikartoti.
„Visų pirma dabar lizingo portfelis yra pasiekęs gal 60 proc. to, kas buvo 2007-aisiais, kai sunkiojo transporto priemonių parkas augo stichiškai, o bankininkai tai netgi skatino. Dabar visi elgiasi kur kas racionaliau. Be to, nemaža dalis transportininkų dirba neturėdami tiesioginių sąsajų su Rusijos rinka, todėl problemų mastas neabejotinai bus gerokai mažesnis. Tie, kuriems kils finansinių bėdų, galės pasinaudoti specialių fondų pagalba ir susimokėti palūkanas. Apskritai šioje situacijoje bankininkai rizikuoja daugiau, nes vežėjai vilkikus ir puspriekabes tik nuomoja“, – prognozavo S. Kropas.
Kita vertus bankų asociacijos vadovas pastebėjo, kad verslininkai turėtų labai rimtai padirbėti modeliuodami situaciją ir bandydami numatyti visus įmanomus tolesnius scenarijus. Tikėtis greitų pokyčių ir įvairių ribojimų atšaukimo Rusijos rinkoje nereikėtų, nes visus pastaruosius metus jokių struktūrinių reformų ten nebuvo. Tiksliau, deklaruojami siekiai nebuvo įgyvendinti dėl biurokratijos, korupcijos, neskaidrumo ir panašių dalykų. Jei Kinija, tapusi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, gavo didžiulį impulsą tolesniam vystymuisi, tai Rusijoje nenutiko nieko panašaus. Neatsitikinai ji dabar nepaiso jokių tarptautinių „žaidimo“ taisyklių.
Kad situacija kitokia nei prieš 5-6 metus tvirtina ir „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.
„Tada lizingo rinka buvo patyrusi itin rimtą sukrėtimą. Netgi po to, kai ekonomika pradėjo atsigauti, lizingo bendrovės elgėsi žymiau atsargiau – kreditavimo suvaržymai kurį laiką išliko. Tiesą sakant, realias permainas šioje srityje pradėjom matyti visai neseniai. Dabar lizingo rinkoje fiksuojami ir didesni sandoriai, kai transporto įmonės vilkikus įsigyja dešimtimis. Pastaruosius penkerius metus tokių dalykų praktiškai nematėme dėl dviejų priežasčių. Viena vertus dėl konservatyvios bankų politikos, antra – pačios vežėjų įmonės į plėtrą žiūrėjo kur kas atsakingiau“, – teigė G. Gečiauskienė.
Kitas svarbus dalykas, nuteikiantis optimistiškai, yra tas, kad sankcijos liečia sąlyginai nedidelę eksporto dalį. Tiksliau – maisto produktų eksportas į Rusijos rinką sudaro apie 20 proc. visos Lietuvos prekybos šia kryptimi. Jei 2013-aisiais į Rusiją buvo išgabenta krovinių už 16 mlrd. litų, tai maisto – maždaug už 4,5 mlrd. Tai nėra smulkmena, tačiau vėlgi ne visi produktai pateko į uždraustųjų sąrašą. Dar viena išlyga – 80 proc. minėtos sumos sudaro reeksportas.
„Žinoma, vežėjai gabena tiek lietuviškus produktus, tiek pabuvojusios Lietuvos logistikos terminaluose vakarietiškus, todėl jiems ekonominės sankcijos bus juntamos šiek tiek stipriau, nei kituose verslo sektoriuose. Visgi šiuo metu nėra pagrindo situacijos labai dramatizuoti“, – G. Gečiauskienė.
Makroekonomikos ekspertės manymu, kur kas blogesnis scenarijus būtų tas, jei Rusija panirtų į recesiją. Tačiau vėlgi, tai bus tik papildomas neigiamas veiksnys, transportininkus skatinantis atsakingiau planuoti veiklą, bet ne pasaulio pabaiga.
Vežėjai pasimokė
Asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius savo ruožtu vylėsi, kad bankai ir lizingo kompanijos nesielgs taip drastiškai, kaip kad 2008-aisiais.
„Reikia pripažinti, kad tiek finansų pasaulio žmonės, tiek vežėjai Rusijos krizės pamokas išmoko. Vieni dabar kur kas atsargiau vertina pagundas investuoti į naują techniką. Kiti nesišvaisto paskolomis ir su 5 proc. pradiniu įnašu neleidžia tik ką įkurtai įmonei pirkti 20 naujų vilkikų. Tačiau anąkart didžiausia problema buvo ta, kad prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, bankai akimirksniu užėmė kardinaliai priešingą poziciją ir apskritai nutraukė bet kokį kreditavimą. Bankai žiūrėdami tik vienadienės savo naudos kartais „nužudydavo“ sąžiningai dirbusias ir išeičių iš krizės ieškojusias transporto įmones. Jie tiesiog masiškai atiminėjo automobilius ir pardavinėjo kitose, krizės ne taip skaudžiai paliestose, rinkose. Tai nebuvo korektiškas elgesys“, – sakė A. Kondrusevičius.
Beje, jei 2008-ųjų pabaigoje Lietuvos vežėjai tarptautinių krovinių gabenimo versle buvo įdarbinę maždaug 27 000 sunkvežimių, tai po poros metų šis skaičius smuko iki 21 000.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.