Krizė su pliuso ženklu?

14729
Tarptautinis autotransporto forumas „MAF-2009“ įvyko rugsėjo viduryje Maskvoj. Tuo  metu, kai oficialiai buvo pripažinta, jog krizė pasiekė dugną ir rodikliai nebeturėtų kristi. Krovinių pervežimo rinka dėl didesnės priklausomybės nuo ekonominio aktyvumo sumažėjimo  pramonės ir statybos sektoriuose  nukentėjo labiau, nei tarkim, keleivių pervežimai. Forumo „MAF-2009“ dalyviai  pažymėjo, kad krizės pasekmes krovinių vežėjai automobiliais jaus dar ilgai. Krizė iš esmės įtakojo  transporto-logistikos paslaugų rinkos pokyčius. Tuo  pačiu galima įžvelgti ir  teigiamų krizės aspektų, pavyzdžiui, iš rinkos iškrenta nepatikimi, smulkūs vežėjai, o likusieji  kovoje dėl klientų priversti gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Krizė privertė skaičiuoti pinigus ir ieškoti rezervų: transporto kompleksas kenčia ne tik dėl prastos kelių būklės (ši bėda priimama kaip neišvengiamumas), bet ir  iš esmės dėl pačios kelių infrastruktūros nevystymo.
Šiandieninė situacija Rusijos rinkoje
Manoma, jog 2009 m. vertybinė rinkos apimtis (rubliais) sumažės 12% (atsižvelgiant į infliaciją, mažėjimas sudarys apie 30%), pajamos krovinių pervežimo segmente sumažės 12-15% (atsižvelgiant į infliaciją – trečdaliu). Krovinių srauto sumažėjimas juntamas visose transporto srityse, tačiau didžiausias mažėjimas įvyko geležinkelių transporte (23%) ir kelių transporte (19%). Apskritai per šiuos metus bendrai krovinių sumažėjimo 18-20% ( autopervežimuose – 15%, geležinkeliais – 20%). Pirmame 2009 metų pusmetyje tarptautinių konteineriams tinkančių krovinių apyvarta Rusijos federacijoje sumažėjo 34,5%. Mažiausiai krizė palietė eksportinius konteinerinius  pervežimus ( sumažėjo 26,2%). Specialistų vertinimu, šiais metais konteinerinių krovinių apimtys sumažės 25%.
Specialistų teigimu, situacija krovinių pervežimuose automobiliais kol kas nėra kritinė, tačiau krovinių apimčių kritimas tęsis, o transporto savikaina vežėjams didės, todėl automatiškai kils ir kainos. Taip pat mažės dirbančio autotransporto parkas. Šiuo metu smulkios ir net vidutinės įmonės bankrutuoja neišlaikydamos kreditų naštos, lizingo mokesčių, neturėdamos garantuotų užsakymų ateičiai.  Viliamasi, kad metų pabaigoje užsakymų kroviniams pervežti padaugės (o tai įvyks bet kokiu atveju), tačiau pervežimo savikainos išaugimą jaus tiek dideli, tiek maži sistemos dalyviai, todėl vežėjų pasitraukimas iš rinkos tęsis.
 
Šiuo metu konkurencijos augimas ir rinkos konsolidavimas vyksta dėl to, jog stambūs žaidėjai prarija smulkiuosius. Smulkioms įmonėms sunku išgyventi, nes jos neturi jokių draudimo „pagalvėlių“ ir dar labiau sumažinti pervežimo tarifų tiesiog negali.  Tik pasibaigus krizei vėl galėsime kalbėti apie krovinių perskirstymą. Jeigu dabar didelis krovinių srautas tenka  Maskvai ir Sankt-Peterburgui, tai po recesijos bus reikalingi papildomi centrai Sibire, Tolimuosiuose Rytuose (daugelis kompanijų tai jau praktikuoja). Pirmiausiai to reikalauja augantis krovinių srautas iš Kinijos.

Sunkiasvorių  krovinių problema
 
Rusijos teritorijoje veikiantys normatyviniai svorio parametrai yra mažesni  nei galiojantys Europos Sąjungos šalyse – būtent tai ir yra sunkiasvorių krovinių problema . Tokiu būdu ribiniai svorio parametrai, kurie leidžiami penkių ašių autotransporto priemonei (priekabė ar puspriekabė),  yra: bendra masė – 38 t (atitinkamai ES – 40 t), vienos ašies apkrova – 10 t (ES – 11,5 t) ir krovinio masė – 22,5 t  (ES – 24 t). Pasitaiko atvejų, kai krovinių siuntėjai neatsižvelgia į šiuos skirtumus ir remdamiesi svorių normatyvais, galiojančiais jų šalyse, formuoja atitinkamas krovinių partijas. Tokiais atvejais vežėjas turi įforminti specialų leidimą, suteikiantį galimybę važiuoti Rusijos teritorijoje. Nustatytas leidimų įforminimo laikas yra 15 kalendorinių dienų, tačiau realiai leidimai išduodami per 3-4 savaites ar net dar vėliau. Dėl šių priežasčių vežėjai patiria finansinių ir laiko nuostolių, tuo pačiu kenkdami  ir savo įvaizdžiui.
 
Būtina pabrėžti, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių nustatytos leistinos paklaidos matuojant autotransporto svorį. Pavyzdžiui, Lenkijos teritorijoje leidžiama viršyti ašies apkrovą ir bendrą transporto priemonės masę 2%, analogiškos paklaidos leidžiamos Baltarusijoje, Ukrainoje, o Turkijoje – 10%. Deja, iki šiol Rusijos teritorijoje nepavyksta įvesti tokių leistinų svorio parametrų viršijimų, už kuriuos vežėjas nebūtų baudžiamas. Taip pat būtina pažymėti, kad  daugumą veikiančių negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių vežimo autotransportu nuostatų instrukcijose, patvirtintų dar 1996 m., yra pasenusios ir reikalauja esminių pertvarkymų.
    
„Rusiškas tranzitas“
Rusijoje avaringumo lygis 2-3 kartus didesnis nei Europos šalyse, 10 kartų daugiau kelių eismo įvykių.  Dėl nepakankamo transporto infrastruktūros išvystymo tranzitiniuose pervežimuose  transporto priemonių ir vairuotojų darbo laiko panaudojimo efektyvumas neviršija 70%.  „Rusiškas tranzitas“ – tai važiavimas transporto priemone per gyvenamąsias vietoves. Priežastys, dėl kurių mašinoms tenka važiuoti gyvenamosiomis vietovėmis, yra šios: nėra aplinkelio arba pravažiavimo sąlygų sunkiasvoriam transportui; techninės pagalbos suteikimas įmanomas tik autoservisuose, kurie randasi gyvenamosiose vietovėse; medicininės pagalbos, banko, pašto ir socialinių paslaugų būtinumas; transporto dokumentacijos įforminimas ofise, kuris randasi gyvenamojoje vietovėje; saugių stovėjimo aikštelių nebuvimas judėjimo maršrute.
 
Kelių būklė šalyje, vairuotojų ir pėsčiųjų eismo taisyklių nesilaikymas – visa tai į  antrą planą nustumia  vairuotojų darbo ir poilsio režimo laikymosi niuansus  „rusiškomis“ sąlygomis.  Tokiomis sąlygomis sustoti pailsėti, nesudarant kliūčių kitų transporto priemonių judėjimui, labai sunku. Kokias Rusijos klaidas įžvelgia specialistai, statant kelių serviso objektus tranzitiniam transportui? Visų pirma teisėsaugos vakuumas. Veikiančioje programoje „Automobilių keliai“ , „Rusijos transporto sistemos modernizacija (2002-2010 m.)“ nėra numatyta aiškaus apvažiuojamųjų kelių projektavimo ir statymo finansavimo. Rizika, realizuojant  investicinius projektus, atsiranda dėl federalinės ir regioninės valdžios nesutarimų  kelių infrastruktūros vystymo klausimais, todėl dėl situacijos nenuspėjamumo niekas nenori tuo užsiimti.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

???????????????

Tyrimas – kokį sunkvežimį pasirinkti?

IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.

2024-11-11 81
0
Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta trečio ketvirčio vertinimais iš IRU)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-11-07 1,757
0
blog_driver_shortage

TTLA siūlo patvirtinti maksimalią užsieniečių įdarbinimo kvotą

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.

2024-11-06 39
0
Reifen

Kaip tinkamai saugoti ir prižiūrėti padangas?

Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.

2024-10-23 55
0
???????????????

Lietuvos vežėjų dar laukia iššūkiai, bet pavasaris atneš geresnių žinių

„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.

2024-10-16 125
0