Kodėl vairuotojo profesija nežavi būsimų darbuotojų?
Dažnai girdime, kad sunkvežimio vairavimas – ne kiekvienam tinkamas darbas. Tačiau, ar tikrai tokių, kuriems šis darbas būtų įveikiamas ir patrauklus, tiek nedaug? Atsižvelgiant į Lietuvoje susidariusią situaciją, kada nuolat jaučiamas sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų trūkumas, peršasi teigiamas atsakymas.
Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė teigia, kad šiais metais norą įgyti tarptautinių pervežimų vairuotojo profesiją pareiškė 179 asmenys, vidutinis jų amžius 29 metai.
Anot pašnekovės, absoliuti norinčiųjų įgyti tam tikras vairuotojų profesines kvalifikacijas dauguma mokėsi pagal Trišales profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis. 2013 m. laikotarpiu 329 asmenys įgijo Transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją, 774 – Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją, 3 vairuotojai pagerino Tarptautinių pervežimų vairuotojų kompetencijas, o 10 – įgijo Tarptautinių vežimų vairuotojo vadybininko – ekspeditoriaus kvalifikaciją. Bendras visų besimokiusiųjų asmenų amžiaus vidurkis – 34 metai.
J. Baublienė pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių pervežimų vairuotojo profesija viena iš paklausiausių ir darbo birža negali užpildyti visų darbdavių įregistruotų laisvų darbo vietų, bedarbiams yra pasiūloma ją įsigyti. Nors tiksli statistika nekaupiama, tačiau galima teigti, kad dėl tarptautinių pervežimų vairuotojo darbo specifikos (darbas išvykus iš namų, nutolimas nuo šeimos, darbo grafikas, tam tikra rizika kelyje, sveikatos problemos dėl nuolatinio sėdimo darbo, patiriamas stresas ir pan.) ne visi gali priimti tokį pasiūlymą.
Tokia padėtis susiklosto ne per vieną dieną. Tačiau, kokios ypatingos darbo sąlygos, apie kurias jau užsiminė LDB Komunikacijos skyriaus vedėja, būsimiems darbuotojams atrodo neįveikiamos, kad jie nesiryžta rinktis sunkvežimių vairuotojo profesijos?
Dideli pinigai ir brangus laikas?
Nevisi būsimi vairuotojai įgyja kvalifikaciją Lietuvos darbo biržos ir būsimos darbovietės lėšomis, dalis atitinkamas kategorijas ir kvalifikacijas „susirenka“ patys, mokydamiesi vairavimo mokyklose. Tačiau, tie, kurie tai patyrė savo kailiu, žino, kiek šis malonumas kainuoja.
VĮ „Regitros“ viešųjų ryšių specialistė, Laimutė Užupė, teigia, kad pirmuoju bandymu CE kategorijos egzaminą išlaiko 52,4 proc. jį laikiusių asmenų. Tai šiek tiek daugiau nei pusė visų būsimųjų vairuotojų, kurių Lietuvos keliuose nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. padaugėjo 6897 asmenimis. Skaičiai gali atrodyti pakankamai dideli, tačiau su CE kategorijos egzaminu vairuotojų išbandymai nesibaigia. O ir šį egzaminą iš pirmo karto išlaiko tik šiek tiek daugiau nei pusė visų norinčiųjų. Tai reiškia, kad antram bandymui vėl aukojamas laikas ir finansiniai ištekliai.
Toliau seka 95 kodo, pradinės profesinės kvalifikacijos, kursai, trunkantis papildomas 140 ak. val., pridedantys papildomus teorinį ir praktinį egzaminus bei, žinoma, kainuojantys papildomus pinigus ir laiką tiems, kas neįgijo šios kvalifikacijos kartu su C, D, CE, DE kategorijų kursais.
Jei vairuotojas planuoja keliais transportuoti pavojingus krovinius, tuomet jo laukia dar vieni papildomi kursai – ADR kvalifikacijai įgyti. Beje, čia susiduriama su keturiais skirtingais kursų moduliais (A1, A2, A3 ir A4), kuriems, kiekvienam atskirai, būsimas vairuotojas turi skirti laiko ir lėšų. Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Saugaus eismo skyriaus vyresniosios specialistės, Rimantės Rašomavičienės, 2013 m. Inspekcijoje kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, A1 (pagrindinio) kurso egzaminą laikė iš viso 2718 asmenų bei buvo išduota 1460 ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimų. Tai reiškia, jog sudėtingesniam transportavimui ryžtasi dar mažesnis procentas vairuotojų. O krovinius vežti kažkam juk reikia.
Galiausiai būsimų sunkvežimių vairuotojų laukia apvali suma – apie 5000 litų (CE kategorija, 95 kodo ir ADR kvalifikacijos). Tokie pinigai Lietuvos piliečiui gali kelti išgąstį ir priversti permąstyti profesinį pasirinkimą.
Neginčytinas darbo laikas ir asmeniniai apribojimai
Atmetus ilgas kursų valandas, aukštas pažymėjimų ir kvalifikacijų kainas arba įsipareigojimus pagal Trišales sutartis, jei už kursus moka LDB ir įdarbinimo įstaigos, lieka ir daugiau „dirgiklių“ vairuotojo profesijai.
Šių metų nutarimu, nuo 2015 m. pasikeis leistinas alkoholio kiekis kraujyje – sunkvežimių vairuotojams jis negalės viršyti būsenos „visiškai blaivus“, t.y. nulio promilių, net ir tada, kai vairuotojas sėdės už lengvojo automobilio vairo, o ne darbo priemonėje.
Taip pat būtina paminėti griežtą vairuotojų valandų rėžimą. Kaip žinoma, vairuotojų darbo laikas jokiu būdu negali viršyti 56 val. per savaitę, 10 val. per dieną. Pertraukos, skirtos poilsiui, taip pat griežtai skaičiuojamos, nuo 45 min. po kiekvieno 4 val. trūkusio vairavimo tarpsnio iki 11 val. nepertraukiamo poilsio per parą ir 45 val. – per savaitę. Deja, niekas geriau už patį vairuotoją nežino, kiek laiko tiksliai šis ilsėjosi, todėl šią dalį kiekvienas būsimas darbuotojas turės kontroliuoti savarankiškai. Bet kokie nukrypimai gresia griežtomis ir „nepigiomis“ nuobaudomis. Būsimo darbo privalumu tai pavadinti sunku. Ne kiekvienas geba save taip tiksliai kontroliuoti.
Kylantys pavojai ir rizikos
Dar 2011 m. Europos rizikos stebėjimo tarnybos pateiktais duomenimis, kelių transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams kasdien kyla fiziniai pavojai ir egzistuoja tam tikri rizikos veiksniai: vibracijos poveikis ir ilgas sėdėjimas, krovimas rankomis, triukšmo poveikis pakraunant ir iškraunant, vairuojant sunkvežimius, garų ir dūmų įkvėpimas, darbas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, klimato sąlygos, ribotos galimybės susikurti ergonomiškas darbo sąlygas ir laikytis sveikos gyvensenos principų. Negana to, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atlikto Europos darbo sąlygų tyrimo ir nacionalinių tyrimų rezultatai parodė, jog sausumos transporto vairuotojų sveikatos problemos dažniausiai kyla būtent dėl nuovargio.
Žemiau pateikiamos Europos rizikos stebėjimo tarnybos išskirtos dažniausiai pasitaikančios sunkiasvorio transporto vairuotojų problemos.
Viešajame keleivių transporte:
- Smurtas ir priekabiavimas;
- Daugiau bendravimo su klientais (organizacinių pokyčių aiškinimas klientams, taip pat bilietų pardavimo vietose);
- Darbas vienumoje;
- Pamaininis darbas;
- Sunkiai suderinamos pareigos (rūpintis klientais ir vairuoti), dėl kurių didėja kraujospūdis ir dažniau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis;
- Senėjančių darbuotojų poreikiai.
Tolimajame krovinių vežime keliais:
- Tiksliu laiku pagrįstas valdymas, dėl kurio atsiranda didelis darbo krūvis;
- Su klientais susijęs spaudimas, darbas svetimose vietose;
- Vis dažnesnis nuotolinės stebėsenos priemonių ir sudėtingos technologijos taikymas;
- Darbo vietos įrengimas;
- Galimybė naudotis infrastruktūra ir paslaugomis (higienos, maitinimo ir medicinos);
- Infekcinės ligos;
- Smurtas ir užpuolimai;
- Darbas vienumoje;
- Ilgas sėdėjimas ir vibracijos poveikis;
- Nelaimingų atsitikimų rizika, taip pat pakraunant ir iškraunant;
- Senėjančių darbuotojų poreikiai.
Pavojingųjų krovinių vežime:
- Nelaimingų atsitikimų rizika, taip pat gaisro ir sprogimo rizika;
- Pavojingųjų medžiagų poveikis, ypač pakraunant ir iškraunant;
- Kritimo nuo mašinų ir kitų transporto priemonių rizika.
Visuose pasektoriuose: Vykdyti stebėseną ir prevenciją itin sunku dėl rizikos veiksnių įvairovės: ergonominė rizika, stresą sukeliantys darbo organizavimo veiksniai, triukšmas, pavojingos cheminės medžiagos, vibracija, neįprastas darbo laikas, darbas toli nuo namų ir darbovietės buveinės, infrastruktūros stoka, sudėtingos darbo aplinkybės, nuolatinio prisitaikymo būtinybė ir dideli struktūriniai sektoriaus pokyčiai.
Jei atsižvelgsime į visus pavojus, tykančius būsimųjų sunkvežimių vairuotojų, nesunkiai suprasime tuos, kurie baiminasi tokio darbo. Tačiau, visos profesijos turi savo pliusų ir minusų sąrašą ir dažniausiai pastarasis nėra baigtinis. Kadangi Lietuvos gyventojų akis per žiniasklaidą dažniausiai pasiekia neigiama profesijos pusė, vertėtų susimąstyti, apie įvairiapusiškesnį vairuotojo darbo atvaizdavimą.
Komentarai
Nežavi, o gal tiesiog dauguma vairuotojų nenori patirti nurodytų neigiamų veiksnių, kurie gali atsiliepti sveikatai ir pan. Visgi, manau, kad <a href="https://vairuoti.lt/kategorijos-siauliai/c-kategorija-siauliai/" rel="nofollow">c kategorija</a> yra gana populiari tarp besimokančiųjų vairuotojų ir dauguma jaunuolių ją renkasi ir mokosi vien dėl to, kad pastaruoju metu ekonominė situacija Lietuvoje prasta, dėl to vyrams tam, kad išlaikyti šeimas, tenka rinktis vairuotojo profesiją ir tapti tolimųjų reisų vairuotojais.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.