Kodėl sunkvežimiai patenka į avarijas?
Kiekvienais metais Europos keliuose įvyksta šimtai avarijų, į kurias patenka ir sunkvežimiai. Dėka „Volvo Trucks“ atliktos avarijų analizės, galime apžvelgti dėl kokių priežasčių sunkvežimiai patenka į auto įvykius, kokios būna pasekmės, kas labiausiai nukenčia ir kaip būtų galima išvengti skaudžių autoįvykių. Tyrime apžvelgti tik tie įvykiai, kuriuose žūdavo arba smarkiai nukentėdavo į avariją patekę žmonės ir kuriuose dalyvaudavo bent vienas sunkvežimis.
Sunkvežimių avarijų tendencijos
17 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, dalyvauja ir sunkvežimiai. 90 proc. tokių avarijų lemia žmogiškosios klaidos, tiesa, dažniau dėl to būna kalti ne sunkvežimių vairuotojai. Populiariausios vairuotojų klaidos kuomet į avarijas patenka sunkvežimiai – blogas matomumas ir kitų eismo dalyvių greičių ir trajektorijų neįvertinimas. Apie 20 proc. avarijų, kuriose atsiduria sunkvežimiai, įvyksta nakties metu.
Tolimųjų reisų ir regioninių sunkvežimių avarijų charakteristikos yra beveik panašios. Iš esmės skiriasi tik du aspektai. Regioniniai sunkvežimiai dažniau patenka į avarijas, kuriose dalyvauja ir neapsaugoti eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, motociklininkai), tačiau daug rečiau atsiduria avarijose, kuriose nėra kitų transporto priemonių.
Jei kalbėtume apie visas Europoje vykstančias mirtimi arba sunkiais sužalojimais pasibaigusias avarijas, įvairiose šalyse nuo 15 iki 25 proc. jas sukelia leistiną alkoholio normą viršiję vairuotojai. Sunkvežimių vairuotojų tarpe šis rodiklis siekia tik 0,5 proc.
Avarijų priežastys
Išskiriamos trys pagrindinės sunkvežimių avarijas sukeliančios priežastys: vairuotojas, transporto priemonė, aplinka.
30 proc. avarijų įtakoja aplinka. Tai slidus kelias, blogas matomumas ir t.t. Apie 10 proc. lemia transporto priemonės techniniai aspektai ar problemos. Dažniausiai tai būna prastos padangos, blogai veikiantys stabdžiai ar juodosios dėmės. Vairuotojų faktorius įtakoja apie 90 proc. avarijų. Tai dėmesio trūkumas, blogas esamos situacijos įvertinimas. Įvyksta ir nemažai avarijų, kuomet visi šie faktoriai būna svarbūs. Pvz.: Per didelis techniškai netvarkingo sunkvežimio greitis esant blogam matomumui.
Daugiau nei 7 tūkst. žmonių žūsta ir apie 100 tūkst. būna sužalota avarijose su sunkvežimiais Europos Sąjungos keliuose kasmet. Ištyrus dauguma šių avarijų, nustatyti pagrindiniai jų tipai, į kuriuos itin atsižvelgiama gerinant eismo saugumą ir kuriant saugius sunkvežimius.
Avarijos, kuomet nukenčia sunkvežimio vairuotojai ar/ir keleiviai
Įvairūs šaltiniai teigia, kad avarijose, kuriose dalyvauja sunkvežimiai, 15-20 proc. sunkiai sužeistų ar žuvusiųjų sudaro sunkvežimyje buvę žmonės. Pusė iš jų patenka į avarijas, kuriose be sunkvežimio nebūna kitų eismo dalyvių, o 30 proc. atvejų tai būna dviejų sunkvežimių susidūrimas. 5 proc. avarijų įvyksta susidūrus su lengvaisiais automobiliais. Sunkvežimių vairuotojams tokiu atveju pavojus dažniausiai iškyla jei po susidūrimo jų transporto priemonė virsta arba nurieda nuo kelio. 45 proc. susidūrimų su lengvaisiais automobiliais baigiasi sunkvežimio apsivertimu ar nuvirtimu ant šono. Beveik visi šie incidentai įvyksta užmiestyje esant ne mažesniam nei 70 km/h. greičiui.
Tikimybė anksti ryte nuriedėti nuo kelio yra apie 13 kartų didesnė nei kitu paros metu.
Lentelėje pateikiama informacija apie dažniausias avarijas ir jų priežastis, kuomet nukenčia sunkvežimiuose esantys žmonės
| Avarijos tipas | Dažnumas | Dažniausios įvykių vietos | Kada įvyksta avarijos | Greitis avarijos metu | Avarijos priežastys | Mirtis ir sunkius sužalojimus sukeliantys veiksniai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Nuriedėjimas nuo kelio | 35 proc. | Greitkeliai, užmiesčio keliai | 60-70 proc. dienos metu, 5-10 proc. auštant arba temstant, 25-35 proc. tamsiu paros metu. | Vidutinis, didelis | Vairuotojo nuovargis ir atidumo stoka. | Nesinaudojančių saugos diržais vairuotojų išsviedimas iš kabinos, kontaktas su kabinos konstrukcija. |
| Nuriedėjimas ir nuvirtimas nuo kelio | 15 proc. | Įvažiavimai ir išvažiavimai iš greitkelių, užmiesčio ir miesto teritorijos | 65-80 proc. dienos metu, 5 proc. auštant arba temstant, 20-25 proc. tamsiu paros metu. | Vidutinis, didelis | Per didelis greitis, vairuotojo atidumo stoka, nestabilus transporto junginys, blogai pritvirtintas krovinys, šlapias kelias. | Nesinaudojančių saugos diržais vairuotojų išsviedimas iš kabinos, kontaktas su kabinos konstrukcija. |
| Priešpriešinis sunkvežimių susidūrimas | 10 proc. | Užmiesčio keliai | 65-75 proc. dienos metu, 5-10 proc. auštant arba temstant, 20-25 proc. tamsiu paros metu | Didelis | Vairuotojo atidumo stoka, blogas matomumas, šlapias kelias. | Kontaktas su kabina, nesinaudojančių saugos diržais vairuotojų išsviedimas iš kabinos. |
| Dviejų sunkvežimių važiuojančių ta pačia kryptimi susidūrimas | 20 proc. | Užmiesčio keliai, vienas iš vilkikų važiuoja lėčiau ar stovi vietoje. | 65-75 proc. dienos metu, 5-10 proc. auštant arba temstant, 20-25 proc. tamsiu paros metu | Vidutinis, didelis | Vairuotojo atidumo stoka, blogas matomumas. | Kontaktas su kabina, nesinaudojančių saugos diržais vairuotojų išsviedimas iš kabinos. |
| Priešpriešinis susidūrimas su lengvuoju automobiliu | 5 proc. | Užmiesčio keliai be skiriamosios juostos | 40-50 proc. dienos metu, 30-40 proc. auštant arba temstant, 15-20 proc. tamsiu paros metu | Didelis | Lengvasis automobilis priešpriešinėje eismo juostoje. | Vairuotojai susižeidžia dėl po to sekančių veiksnių: nuriedėjimas nuo kelio, nuvirtimas. |
Kodėl tiek daug susižaloja arba žūsta sunkvežimio vairuotojų, kuomet šie nesusiduria su kitomis transporto priemonėmis? Iki šiol didele problema išlieka saugos diržų naudojimas. Jei visi sunkvežimių vairuotojai naudotų saugos diržus, būtų buvę apie 50 proc. mažiau rimtų sužalojimų ir žūčių tokių avarijų atvejais.
Avarijos, kuomet nukenčia lengvųjų automobilių vairuotojai ir keleiviai
Avarijose, kuriose dalyvauja sunkvežimiai nuo 55 iki 65 proc. visų žuvusių ar sunkiai sužeistų sudaro lengvųjų automobilių vairuotojai.
Lentelėje pateikiama tokių avarijų esminė informacija.
| Avarijos tipas | Dažnumas | Dažniausios įvykių vietos | Greitis avarijos metu | Avarijos priežastys |
|---|---|---|---|---|
| Priešpriešinis susidūrimas | 35 proc. | Užmiesčio keliai, greitkeliai | Didelis | Dažniausiai sukelia lenkimą atliekantys lengvieji automobiliai |
| Priešpriešinis susidūrimas šonais | 10 proc. | Užmiesčio keliai, greitkeliai | Didelis | Dažniausiai sukelia lenkimą atliekantys lengvieji automobiliai |
| Priešpriešinis susidūrimas su automobilio šonu | 5 proc. | Užmiesčio keliai esant slidžiai kelio dangai | Didelis | Kelyje slystantys lengvieji automobiliai |
| Ta pačia kryptimi važiuojančio sunkvežimio atsitrenkimas į priešais važiuojantį lengvąjį automobilį | 10 proc. | Užmiesčio keliai, greitkeliai | Vidutinis | Sunkvežimių vairuotojų atidumo stoka, blogas matomumas |
| Sunkvežimio atsitrenkimas į lengvąjį automobilį sankryžoje | 15 proc. | Užmiesčio ir miesto kelių sankryžos | Mažas | Važiavimo sankryžoje taisyklių nesilaikymas, blogas matomumas |
| Ta pačia kryptimi važiuojančio lengvojo automobilio atsitrenkimas į priešais važiuojantį sunkvežimį | 10 proc. | Keliuose lėtai važiuojantys ar stovintys sunkvežimiai | Vidutinis | Lengvųjų automobilių vairuotojų atidumo stoka, blogas matomumas |
| Lengvojo automobilio atsitrenkimas į sunkvežimį sankryžoje | 10 proc. | Užmiesčio ir miesto kelių sankryžos | Mažas | Važiavimo sankryžoje taisyklių nesilaikymas, blogas matomumas |
| Susidūrimas šonais persirikiuojant | 5 proc. | Greitkeliai, žiedinės sankryžos | Mažas | Dažniausiai sukelia sunkvežimio vairuotojai dėl aklųjų zonų. |
Avarijos, kuomet nukenčia neapsaugoti eismo dalyviai
Apie 15 -25 proc. žuvusiųjų arba sunkiai nukentėjusiųjų avarijose su sunkvežimiais sudaro neapsaugoti eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai ar motociklininkai). Beveik visais tokių avarijų atvejais (75 proc.), kuomet žūsta ar sunkiai sužeidžiami žmonės, sunkvežimis bent vienu ratu pervažiuoja per neapsaugotus eismo dalyvius.
Susidūrus sunkvežimiui ir neapsaugotam eismo dalyviui sunkūs sužalojimai yra dažnesni už lengvus. Paprastai tokiu atveju sunkvežimių vairuotojai nenukenčia. Tokių avarijų metu sunkvežimiai beveik visada važiuoja į priekį (81 proc.). Susidūrimo su pėsčiaisiais atveju 60 proc. jų buvo kalti dėl eismo įvykio. Beveik visos tokios avarijos įvyksta miestų teritorijose dienos metu ir esant geram matomumui bei geroms eismo sąlygoms. Išimtis susijusi tik su motociklininkais. Du trečdaliai sunkvežimių ir motociklininkų avarijų įvyksta užmiestyje.
| Avarijos tipas | Dažnumas | Dažniausios avarijos vietos | Greitis avarijos metu | Avarijos priežastys |
|---|---|---|---|---|
| Neapsaugoti eismo dalyviai partrenkiami sunkvežimio priekiu | 5 proc. | Miestuose dienos metu | Mažas | Prastas matomumas aplink kabiną, nepakankamos vairuotojo žinios apie akląsias zonas, išsiblaškymas, atidumo stoka |
| Neapsaugoti eismo dalyviai partrenkiami sunkvežimio galu | 5 proc. | Miestuose dienos metu, dažniausiai senjorai arba vaikai | Mažas | Ribotas sunkvežimio galo matomumas, per mažas atbulinio judėjimo įspėjimo garsas, išsiblaškymas, atidumo stoka. |
| Susidūrimai sankryžose | 25 proc. | Miestuose | Mažas, vidutinis, didelis | Neapsaugoti eismo dalyviai prastai įvertina sunkvežimio greitį, eismo sąlygas. Sunkvežimio vairuotojų išsiblaškymas, atidumo trūkumas. |
| Susidūrimai sankryžose, kuomet nepasaugoti eismo dalyviai kliudomi sunkvežimio šonu | 20 proc. | Siauros miestų gatvės, paraleliai kelio einančios dviračių juostos. | Mažas | Ribotas sunkvežimio šono matomumas, nepakankamos vairuotojo žinios apie akląsias zonas, išsiblaškymas, atidumo stoka. |
| Šoniniai susidūrimai važiuojant ta pačia kryptimi | 10 proc. | Miestuose | Vidutinis | Ribotas sunkvežimio šono matomumas, nepakankamos vairuotojo žinios apie akląsias zonas, išsiblaškymas, atidumo stoka. |
| Priešpriešiniai susidūrimai | 5 proc. | Užmiestyje | Mažas, vidutinis, didelis | Sunkvežimio ar kito eismo dalyvio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. |
| Atsitrenkimas į sunkvežimio galą | 10 proc. | Miestų ir užmiesčių keliuose | Mažas | Neapsaugoto eismo dalyvio atidumo stoka, blogas matomumas |
Kuomet sunkvežimiai susidurdavo su pėsčiaisiais, beveik pusės tokių avarijų (48 proc.) metu pėstieji buvo nubloškiami ne daugiau kaip 5 m. Tai įrodo, kad tokių avarijų metu greičiai būna maži.
Avarijos, kuomet išvažiuojama iš eismo juostos
Tokio tipo avarijos sudaro apie 10 proc. sunkvežimių avarijų. Tačiau jos sudaro apie 40 proc. atvejų, kuomet sunkiai sužalojami ar žūsta sunkvežimių vairuotojai. Oro sąlygos įtakoja apie 10 proc. tokių avarijų. Jos dažniausiai įvyksta esant geram matomumui ir tiesiuose keliuose.
88 proc. atveju iš savo juostos išvažiuoja sunkvežimiai kurių bendroji masė didesnė nei 18 t. Tokio tipo avarijose sunkvežimių greitis dažniausiai (83 proc.) būna didesnis nei 70 km/h.
73 proc. į tokias avarijas patekusių sunkesnių nei 12 t. bendrosios masės sunkvežimių buvo 3 ašių. 21 proc. – dviejų, 6 proc. turėjo keturias ar daugiau ašių.
Atsitrenkimas į priešais važiuojančią transporto priemonę – esant greičio ribojimams
91 proc. atvejų sunkvežimių bendroji masė būna didesnė nei 12 t. 27 proc. jų būna su 2 ašim, 68 su trimis. Likę 5 proc. būna su keturiomis ar daugiau ašių. Dažniausiai tokios avarijos įvyksta esant geroms eismo sąlygoms kelio ruožuose, kuriuose greitis apribotas iki 50 km/h arba 70 km/h.
Avarijos dėl neatidumo
Sunku tiksliai įvertinti, kiek eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų neatidumo, tačiau tyrėjai sutinka, kad jų būna tikrai daug. Šias avarijas galima skirstyti į dvi kategorijas: kuomet vairuotojas yra pavargęs ir nesugeba tinkamai susikoncentruoti arba kuomet vairuotojo atidumo lygis yra pakankamas, tačiau jį trikdo pašaliniai dirgikliai.
Tokias avarijas dažniausiai galima atskirti pagal tai, kad nėra arba labai vėlai atsiradusios stabdymo žymės, incidento vieta dažniausiai būna po ilgos tiesios kelio atkarpos ar artėjant vairavimo valandoms prie pabaigos.
Didelis kiekis avarijų, kurios įvyksta dėl vairuotojų kaltės, lemia tai, kad sunkvežimių gamintojai itin daug dėmesio skiria pagalbinių aktyvių saugos sistemų kūrimui: važiavimo juostos sekimo, vairuotojo nuovargio stebėjimo, sunkvežimio stabilumo ir matomumo gerinimo, perspėjimo apie šalia esančius kitus eismo dalyvius.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.