Kodėl pabrango eksportuojamų krovinių pervežimas?
Sumažėjus krovinių srautui į Rusiją, padidėjo eksportuojamų prekių pervežimo kainos, o importo – sumažėjo. Kokie veiksniai lėmė šiuos krovinių pervežimo sausumos keliais pokyčius?
„Pajamų prasme pervežimų sausumos keliais sektorius šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – CargoNews sakė Edvardas Liachovičius, „Girteka Logistics“ generalinis direktorius. Nors kuro kainos šiek tiek krito, tačiau Lietuvos vežėjams teko kompensuoti gerokai sumažėjusius krovinių pervežimus Rytų Europos rinkose.
Rusija – didžiausia eksporto rinka
Anot vietinių pervežimų įmonės „Rivona“ Transporto skyriaus Pervežimų padalinio vadovo Dariaus Peciukonio, šių metų pradžioje, lyginant su 2014 metų antruoju pusmečiu, krovinių apyvartos pokyčiai nežymūs, nes jau praėjusiais metais dėl Rusijos embargo kai kurie smulkieji vežėjai, gabenę krovinius į NVS šalis, pakeitė veiklos kryptis, sudarė konkurenciją vietinių pervežimų verslininkams. „Paprastai, metų pabaigoje vyksta daugiausia pervežimų, tačiau 2014 metais, lyginant su 2013 metais, krovinių srautas buvo žymiai sumenkęs“, – sakė Darius Peciukonis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis patvirtino, kad šių metų sausio mėnesį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus, o bendras Lietuvos eksportas šių metų sausį buvo net 8,8 proc. mažesnis nei prieš metus.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, tokios eksporto tendencijos tikrai nebuvo netikėtos. Jau praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksportas į Rusiją traukėsi 17,6 procento. Pagrindinė šio nuosmukio priežastis buvo nuvertėjęs rublis – dėl to Lietuvoje ir kitose ES valstybėse pagaminta produkcija Rusijos gyventojams ir įmonėms tapo sunkiai įperkama. Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad šiemet eksportą į Rusijos rinką žemyn temps ne tik nuvertėjęs rublis, bet ir gili šios šalies recesija.
Pernai Rusija išliko didžiausia eksporto rinka – prekių ten parduota už daugiau nei 5 mlrd. eurų arba 20,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Tačiau tik 11,7 proc. viso eksporto į Rusiją yra lietuviškos kilmės prekės, likusi dalis – reeksportas. „Žinoma, reeksportuojant taip pat sukuriama pridėtinė vertė, vis dėlto nukentės, transporto ir logistikos sektorius“, – prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Lietuvos eksportas į kitas rinkas auga
Tuo tarpu, Lietuvos eksportas į Estiją, Skandinavijos šalis, Prancūziją, Italiją, Jungtinę Karalystę augo. Eksportas į visas kitas šalis – ne ES ir ne NVS – išaugo 13,5 procento. Daugiausia lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportuoja baldų, medienos, maisto ir tekstilės pramonė. Senosios Europos valstybių degalinėse neretai pamatysi vilkikų su lietuviškais numeriais.
Tikslas – išsilaikyti įsitvirtintose rinkose
Dainius Abramavičius, UAB „Daimanta“ vadovas aiškino, kad reeksportuojančioms įmonėms perorientuoti krovinių gabenimo veiklą naujomis kryptimis ne taip paprasta, tad suprantamas siekis išsilaikyti rinkose, kuriose jau pasiektas įdirbis. „Aišku, kad krovinių apyvarta per pastaruosius du su puse mėnesio, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kur kas mažesnė, atsiskaitymai taip pat šiek tiek „šlubuoja“, tačiau stengiamės išlikti Rytų rinkoje“, – sakė jis. Verslininkui šis laikotarpis primena 1994-uosius metus, kai buvo panaši ekonominė situacija ir tikisi, kad prekybos draudimai vieną kartą baigsis. Kai kurie smulkieji vežėjai pastatė savo techniką, laukdami geresnių laikų, tačiau ką daryti tiems, kas naudojasi išperkamosios nuomos ar kitomis bankų paslaugomis?
Nors NVS rinkų perspektyvos transporto verslui ne itin optimistinės, tačiau krovinių gabenimui sausumos keliais poreikis yra. UAB „Vantra“ vadovas Aldas Motiejūnas džiaugėsi, kad jo įmonė, gabenanti šaldytuvais vaisius į Maskvą per Baltarusiją, prekybos draudimo padarinių išvengė. Negana to, gera naujiena, kad už pervežimus pakilo kaina – vežant krovinį iš Lenkijos dabar mokama tiek, kiek anksčiau mokėjo vežant krovinį iš Olandijos.
Eksporto paslaugų kaina didėja
Kai buvo dideli krovinių srautai iš Vakarų Europos į Rytus – vyravo didelė transporto paslaugų pasiūla – tai ir ribojo produkcijos pervežimo kaštus. Dabar, kai importo mažai ir kainos importuojant nukritusios, sukilo eksporto kainos“, – sakė Dainius Abramavičius. – „Transporto priemonių pasiūlos nėra, bet eksportą vis tiek reikia išvežti, todėl automatiškai kyla paslaugos kaina“.
Be to, nutraukus reisus į Rytus ir praradus galimybę įsipilti pigesnių degalų, padidėjo išlaidos kurui.
UAB „Girteka Logistics“ generalinis direktorius Edvardas Liachovičius paaiškino, kad paslaugų savikainai didžiausią įtaką daro kuro kainų kitimas, tačiau paslaugų kainų prasme šis veiksnys pasireiškia tik ilgalaikėje perspektyvoje. „Nereikia pamiršti, jog kuro kaina – tik viena iš logistikos paslaugų savikainos dalių. Tarptautiniams pervežimams itin didelę įtaką daro pasiūlos ir paklausos santykis. Jei rinkoje jaučiamas krovinių perteklius ir transporto priemonių trūkumas – tuomet kainos kyla nežiūrint į tai, kad mažėja kuro kainos“, – sakė jis.
Komentarai
Atrodo, kad Lietuvoje negalioja ekonomikos dėsniai - niekas neįvardija tikrosios padėties sausumos pervežimuose. Transporto parkas išpūstas pagal Rusijos rinkos poreikius, jai prisidarius atsirado ženklus perteklius kitose rinkose, o tai vadinas labai paprastai - krizė. Rusijos kroviniai iš Vakarų "subsidijavo" mūsų eksporto transporto kaštus, todėl dabar ir kyla ekspoto kainos. Elementariai tai mažina Lietuviškų prekių konkurencingumą, todėl neilgai džiaugsimės augančiu eksportu. Lizingines priemones turinčių argumentas, kad geriau važiuot už kainas, padengiančias tik būtiniausias išlaidas (neskaitant lizingo) nei visai nevažiuot, reiškia tik agonijos pratęsimą - anksčiau ar truputį vėliau tos transporto priemonės papildys mažai dėvėtų antrinę rinką. Bankai taip pat nenori pripažinti, kad vėl bus smarkiai įlipę į tą patį š ir teks skaičiuoti nuostolius.
PASAKELES
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.