Kiek Vyriausybės planai padidinti pelno mokesčio lengvatą investuojamam pelnui gali padėti Lietuvos vežėjams
2015 m. transporto ir logistikos sektoriaus dalis šalies BVP sudarė 11,7 proc. Iš jų net 6 proc. sukūrė privačios kelių transporto įmonės. Todėl kelių transporto sektorius turi būti vertinamas kaip strateginė Lietuvos ekonomikos dalis, ir jo plėtra yra išskirtinai svarbi ekonominei šalies raidai. Tačiau bet kokio verslo plėtra pirmiausiai reikalauja investicijų.
Galima prisiminti, kad 2015 metų pradžioje SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis pasakojo, kad dalis įmonių planus, pavyzdžiui, pirkti naujus vilkikus atidėjo, o kitos investavo ir kreipėsi dėl paskolų. Tuo pat metu jis pastebėjo, kad labiau apčiuopiamas investicijų srautas šiame sektoriuje buvo juntamas 2013 metais, o bendrai paėmus, vežėjai turi investuoti į savo valdomą parką nuolat, kadangi ES lygiu yra keliami vis griežtesni naudojamų vilkikų techniniai reikalavimai, technika dėvisi.
Praeitais metais Lietuvoje labiausiai augo investicijos į statybas, technologijas, mašinas ir… transportą. Statistikos departamentas pranešė, kad 2016 m. investicijos į įrenginius, mašinas ir transporto priemones, palyginti su 2015 m., išaugo 9,3 proc., iki 2,33 mlrd. eurų; investicijos į įrenginių, inventoriaus ir transporto priemonių įsigijimą – 15 proc. (iki 661 mln. eurų). Kitaip tariant, transportininkai sugeba surasti lėšų investicinei veiklai, bet jų verslo aplinka yra labai sudėtinga, o konkurencija – didžiulė. Todėl palankesnių sąlygų investicijoms sudarymas jiems tikrai praverstų.
Šių metų vasario 21 d. įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos Transporto komiteto posėdis, kuriame taip pat dalyvavo Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, ir komitetui vadovaujantis Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pasiūlė įvesti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui.
Dabartinė pelno mokesčio sumažinimo dėl investicinio projekto tvarka
Su dabartine mokestinių lengvatų investuojamam pelnui tvarka galima susipažinti, perskaičius (1) Lietuvos „Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ) ir (2), kas galbūt dar svarbiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Lietuvos teisės aktų, galiojusių 2017 m. sausio 1 dienai, pagrindu parengtą pranešimą, kuris ne tik apibendrina pagrindines PMĮ nuostatas šiuo klausimu, bet ir su pavyzdžių pagalba kruopščiai paaiškina, ką būtent jos reiškia. Čia nėra vietos detaliam minėtų dokumentų atpasakojimui ir konkretizavimui, bet pagrindiniai jų momentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį potencialiam investuotojui, gali būti užfiksuoti.
PMĮ 46 (1) straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes“, bet tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų. Tuo pat metu pažymėtina, kad apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu „turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus“. Antroje 46 (1) straipsnio dalyje nurodoma: „ Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų“. Ketvirtoje 46 (1) straipsnio dalyje pabrėžiama: „Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2018 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“.
Labai svarbi „Investicinio projekto“ sąvoka, apibrėžta PMĮ 2 straipsnio 12 (1) dalyje: „Investicinis projektas – vieneto investicijos į šio Įstatymo 46 (1) straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą ilgalaikį turtą, skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi)“.
Pagal šios dalies nuostatas, investicinis projektas apima tokias investicijas į naujo arba esamo vieneto turtą, kurios susijusios su inovacijų kūrimu, vieneto plėtimu, produktyvumo ir darbo našumo didinimu, sunaudojamų resursų (ar žaliavų) mažinimu, vieneto produkcijos (paslaugų) diversifikavimu į naujus, papildomus produktus (paslaugas) arba vieneto gamybos ar paslaugų proceso esminiu pakeitimu. Jeigu vienetas nepradeda gaminti naujų produktų ar teikti naujų paslaugų, tačiau išplečia vartotojų geografiją, tai yra laikoma, kad vienetas didina gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumus.
Ilgalaikis turtas, remiantis PMĮ nuostatomis (13 str. 3 d.) – tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti ilgiau kaip vienerius metus. Vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti tik ilgalaikio turto, atitinkančio PMĮ 46 (1) str. 1 dalyje nustatytus kriterijus, įsigijimo išlaidomis. Investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu yra laikomas gamybos ar paslaugų teikimo procese tik tiesiogiai dalyvaujantis turtas ir turtas, būtinas gamybos ar paslaugų teikimo procesui vykdyti ir aptarnauti. Kaip patikslina VMI, jeigu vienetas, įsigijęs ilgalaikį turtą, jį išnuomoja, tai laikoma, kad tokia vieneto vykdoma veikla neatitinka investicinio projekto sąvokos (ši nuostatos taikoma ir tuo atveju, kai vieneto pagrindinė veikla yra nuoma). Ilgalaikis turtas vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus. Investiciniam projektui įgyvendinti reikalingas turtas gali būti įsigyjamas tiek vieneto nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis, bet už skolintas sumas mokamos palūkanos į turto įsigijimo kainą neįeina, ir investicijų lengvata joms netaikoma.
Galiausiai, vienetas, ketinantis sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio projekto, pradėjęs vykdyti investicinį projektą, apie tai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais turi informuoti vietos mokesčių administratorių.
Galima nauja pelno mokesčio sumažinimo dėl investicinio projekto tvarka – jos įvertinimas ir reikšmė Lietuvos vežėjams
Šių metų kovo 13 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino savo programos įgyvendinimo planą, kuriame rašoma, kad planuojamas „galiojančių pelno mokesčio lengvatų investicijoms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą įvertinimas siekiant paskatinti investicijas“. Kitaip tariant, konkretūs skaičiai nepateikiami, bet specialiame Vyriausybės pranešime, skirtame programos įgyvendinimo plano patvirtinimui, teigiama, jog „investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms numatoma leisti apmokestinamąjį pelną susimažinti iki 100 proc.“. Kaip buvo minima žiniasklaidoje, pirminis naujovės tikslas – įmonių darbo našumo ir produktyvumo didinimas, apie ką asmeniškai kalbėjo Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka. Nauja tvarka turėtų įsigalioti su 2018 m. biudžetu ir kainuotų jam apie 29 mln. eurų. Ar keisis turto, į kurį galima investuoti lengvatinėmis sąlygomis sąrašas, paaiškės vėliau.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio nuomone, Vyriausybės iniciatyvos rezultatas gali būti teigiamas. Kaip pažymėjo VšĮ „Lietuvos inovacijų centras“ ekspertas Aleksandras Izgorodinas: „Finansų ministerijos pažadas būtų sveikintinas, tačiau būtų puiku mokesčių lengvatą pritaikius kuo anksčiau, nes vėliau galima pavėluoti“.
Beje, Estijoje nuo pelno mokesčio atleistos bet kokios investicijos, ir anot A. Izgorodino: „Tokia sistema gerina verslo aplinką ir yra vienas iš Estijos konkurencinių pranašumų prieš Lietuvą“. Panašiai galvoja pasielgti ir Latvija, ką CargoNews.lt patvirtino Latvijos ambasada Lietuvoje (Lenkijoje investicinės lengvatos susijusios su „Laisvųjų ekonominių zonų“ tvarka). Tačiau štai V. Šapoka aiškina taip: „Estijos variantas yra gan grubus ir tarptautinės organizacijos jį kritikuoja. Tokia lengvata, kaip pas estus, Lietuvoje kainuotų 300 mln. eurų per metus ir ji nukreipta į bet kokias investicijas. Lietuvoje dabartinė paskata sukurta taip, kad įmonės galėtų susimažinti pelno mokestį nuo investicijų į technologinį atnaujinimą. Kitaip tariant, jei įmonės siekia, kad didėtų produktyvumas, tai valstybė tai skatina. Mes norime tai paskatinti dar labiau, nes stojantis produktyvumo augimas Lietuvoje tampa taip pat didele problema“.
Kaip specialiai CargoNews.lt patikslino Finansų ministerija: „Lietuvos pelno mokesčio apskaičiavimo sistema yra konkurencinga regione – mūsų šalyje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Europos Komisijos skaičiavimais, 2015 m. efektyvusis mokesčių tarifas pelningų įmonių investicijoms Lietuvoje buvo vienas mažiausių ir siekė 13,6 proc. Mažesnis buvo tik Bulgarijoje – 9 proc., Latvijoje ir Estijoje atitinkamai siekė 14,3 proc. ir 15,7 proc.“.
Gal lietuviškas mokestinis modelis iš tiesų yra kokybiškas, taip pat investicijų skatinimo prasme, bet štai Tartų universiteto mokslininkai ir Politinių tyrimų centro „Praxis“ ekspertai nusprendė atlikti detalią pelno mokesčio lengvatos investicijoms klausimo analizę, kuri tame tarpe palygino Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvejus. Paskelbtas 2011 m. tyrimas parodė, kad labiau teisūs yra šios lengvatos šalininkai, negu kritikai: didelė dalis estiškų įmonių ženkliai padidino savo investicijas bei darbo našumą ir pasitiko 2008 m. ekonominę krizę, turėdamos geresnę finansinę padėtį (daugiau pinigų sąskaitose), taip pat todėl, kad joms reikėjo mažiau kreditų (atitinkamai jų skolos našta buvo pastebimai mažesnė negu Lietuvoje ir Latvijoje). Tuo pat metu oponentų argumentas, kad užsienio kompanijos nenaudoja pelno Estijoje, o išvežą jį, nepasitvirtino.
Kaip konstatavo tuometinis Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi: „Tyrimas įrodė, kad įmonių atlaisvinimo nuo pelno mokesčio tikslai pasiekti: investicijos ir našumas padidėjo, įmonių balansai ir mokėjimų disciplina pagerėjo“. Savo ruožtu viena iš tyrimo autorių (vėliau Estijos Banko darbuotoja) Jaanika Meriküll pabrėžė: „Atlaisvinimas nuo pelno mokesčio gerai pasitarnavo Estijai per dešimt metų. Ir per artimiausią dešimtmetį jis vargu ar pakenks šaliai“.
Labai estišką praktiką gyrė ir įmonės „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda. Jo teigimu, dabartinė mokestinio investicijų skatinimo tvarka yra kaip bulvė saldainio popierėlyje, ir net praplėsta lengvata esminės įtakos neturės – pelno mokestis turi būti panaikintas visoms investicijoms, ir valstybė turi pagaliau nustoti bausti verslininkus už darbo vietų kūrimą. Taip pat verslininkas pažymėjo, kad esamos pelno mokesčio sumažinimo dėl investicinio projekto taisyklės yra gana aptakios, ir šiame kontekste mokesčių ekspertai įžvelgia papildomą problemą.
Investuotojų ir VMI santykiai
Tarp investuotojų ir VMI kyla ginčų dėl to, ar pateiktas investicinis projektas atitinka nustatytus mokestinės lengvatos taikymo kriterijus. Kartais gali susidaryti įspūdis, kad VMI daro viską, kad verslininkai kuo mažiau ja naudotųsi, kas neišvengiamai mažina jų entuziazmą šiuo atveju, skatina sukčiauti ir veda prie minties, kad minėti kriterijai turėtų būti aiškesni ir geriau išaiškinti, nes kitaip net palankesnės sąlygos neduos naudos (trumpai tariant, dėl visko kalta valdžia). Kaip CargoNews.lt papasakojo jau minėtas A. Izgorodinas: „Lietuvoje nuo 2008 m. LR Pelno mokesčio įstatymo 171 straipsnyje numatyta MTEP [Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros – CargoNews.lt redakcijos patikslinimas] lengvata kasmet pasinaudoja tik apie 200 ūkio subjektų, kadangi įmonės, norėdamos pasinaudoti lengvata, patiria papildomus kaštus (veiklų dokumentavimas, ekspertizės ir pan.), kurių atsiperkamumas, esant dabartinei lengvatai, ekonomiškai pasiteisina tik gaunant gana didelį pelną. Be to, pasinaudojimas MTEP lengvata susijęs su rizika: įmonė pasinaudoja lengvata, o po kažkiek laiko VMI ateina tikrinti, ir jei randa neatitikimus, priskaičiuoja papildomai mokėtinas sumas bei delspinigius“.
Galima būtų pagalvoti, kad lengvatinio verslo investavimo į technologinį atsinaujinimą atveju situacija yra panaši. Tačiau VMI specialiai CargoNews.lt pateikta informacija piešia kiek kitokį vaizdą: bendrai paėmus, investicijų lengvata 2013 m. pasinaudojo 915 įmonių, 2014 m. – 998 įmonės, 2015 m. – 999 įmonės. O jeigu iš jų išskirti su transporto sektoriumi susijusius subjektus arba vežėjus (sausumos transportas, vandens transportas, oro transportas), kurie, logiškai mąstant, dažniausiai investuoja į technologijas, o ne į MTEP, tai 2013 m. investicine lengvata pasinaudojo 38 transporto įmonės, 2014 m. – jau 108 įmonės, 2015 m. – 150 įmonių. Šiame kontekste galima sutikti su priekaištu, kad absoliutus investuojančių transporto kompanijų skaičius nėra didelis (galimai dėl esamos lengvatinio investavimo tvarkos), bet svarbu pabrėžti ir investicinio aktyvumo augimo tendenciją, kas neleidžia teigti, kad įstatyminė mokestinė bazė visiškai neskatina investicinio entuziazmo.
Be to, kaip informavo VMI: „Dėl investicijų lengvatos daug klausimų tikrai negauname. Dažniausiai pasitaikantys klausimai yra susiję su tuo, ar įsigytas turtas tenkina investicijai keliamus reikalavimus, t. y. ar turtas priskiriamas tam tikrai ilgalaikio turto grupei, taip pat, ar tam tikras turtas tiesiogiai dalyvauja paslaugų teikime/gamybos proceso įdiegime arba skirtas esamų pajėgumų didinimui. Tai yra įmonėms svarbu išsiaiškinti, ar tam tikras turtas laikomas investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu“. Matyt todėl VMI parengė aukščiau minėtą aiškinamąjį dokumentą. Be to inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad investuotojai (sąmoningai ar dėl nesupratimo) neretai elgiasi nesąžiningai, kas verčia kontroliuoti procesą griežčiau.
Tokiu būdu, gaunasi užburtas ratas: nepakankamai palankios ir aiškios taisyklės veda prie investicinės iniciatyvos nebuvimo ir piktnaudžiavimo, tik dar labiau komplikuojančio investicinę veiklą, kurią valstybė priversta prižiūrėti atidžiau. Atitinkamai, pasiūlymas panaikinti pelno mokestį visoms investicijoms, turbūt, leistų lengviau atsikvėpti tiek verslininkams, tiek VMI.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pozicija šiuo klausimu yra tokia: „Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinus 0 proc. tarifą reinvestuojamam pelnui, įmonės būtų skatinamos investuoti į modernesnes technologijas, verslo plėtrą ir našumo didinimą. Atlikus šiuo pakeitimus, būtų galima tikėtis aukštesnio šalies technologijų lygio, didesnio konkurencingumo ir daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Alternatyva – Pelno mokesčio įstatyme neterminuoti investicijų lengvatos ir numatyti galimybę investicijų išlaidų dydžiu apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100 proc. Taip pat neriboti lengvatos dydžio atžvilgiu; praplėsti tinkamų turto grupių sąrašą; leisti naudotis lengvata ir tais atvejais, kai įsigyjamas Lietuvos rinkai/sektoriui inovatyvus turtas, nors jis savaime nėra naujas (pavyzdžiui, naudoti sunkvežimiai); suvienodinti investicinio projekto pripažinimo kriterijus transporto priemonėms ir nekilnojamam bei kilnojamam turtui.
0 tarifas galiojo iki 1999 metų ir tai leido vežėjams atsistoti ant kojų ir išsikovoti rinkas. Šiuo metu pozicijos prarandamos, todėl reikia nauju paskatų. Lengvata reinvestuojamam pelnui sustiprintų Lietuvos įmonių konkurencingumą. Atsirastų didesnės galimybės plėtrai. Iš esmės vežėjai turėtų didesnes finansines galimybes plėstis ir konkuruoti su kitų šalių vežėjais, išlaikyti savo užimtas pozicijas Vakarų ir Rytų rinkose. Tai būtų didžiulis verslo sąlygų palengvinimas, kuris šiuo metu itin svarbus dėl Vakaruose taikomų protekcionistinių įstatymų, kurie kelia papildomą finansinę naštą vežėjams. Įmonių pelningumas pastaraisiais metais tik mažėja, tad bet kokia galimybė paskatinti investicijas yra būtina“.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad vežėjų verslas yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, ir jo plėtra sustiprintų visą nacionalinę ekonominę sistemą. Tuo pat metu pabrėžtina, kad sąlygos investicijoms šioje srityje vienareikšmiškai galėtų būti geresnės. Tai liečia tiek pelno mokesčio investuojamam pelnui dydį, tiek mokestinės lengvatos taikymo taisykles, kurios, pasak ekspertų, šiandien yra ganėtinai painios ir gali neutralizuoti net pozityvų nulinio tarifo investicijoms į technologinį atsinaujinimą įvedimo efektą. Pagaliau, kartais susidaro įspūdis, jog VMI, tarsi taupydama valstybės pinigus, daro viską tam, kad verslas nesinaudotų turimomis palengvintomis investicinėmis galimybėmis, nors jis ir pats nevisada elgiasi sąžiningai. Šiame kontekste pasiūlymas panaikinti pelno mokestį visoms investicijoms, turbūt, leistų lengviau atsikvėpti tiek verslininkams, tiek VMI, ką patvirtina sėkmingas Estijos pavyzdys ir ko prašo Lietuvos vežėjai. Va čia tai būtų saldainis!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.