Karo kirvis – draudimo išmokos ne ES šalyse (I dalis)
Pastaruoju metu daugumą Lietuvos vežėjų neramina privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) žalų atlyginimo tvarka, įvykus draudiminiams įvykiams ES nepriklausančiose valstybėse.
Draudimo išmokos neužtenka
Kalbintų transporto bendrovių atstovai sako, kad įvykus rimtai avarijai, pavyzdžiui, Rusijoje, draudimo sumos neužtenka visai žalai padengti. Tokia situacija, anot jų, labai patogi draudikams, mat tokiu atveju žalos padengimo sumų skirtumą turi sumokėti pats vežėjas, o ne draudimo bendrovė.
Draudikų biuras, paprašytas išreikšti savo poziciją dėl esamos situacijos, atkerta, kad draudimo sumas ne ES šalyse reguliuoja ne Lietuvos, o tų užsienio valstybių įstatymai. Taip pat priduria, kad norint didesnės draudiminės apsaugos, galima įsigyti privalomojo draudimo išplėtimą.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad ši problema jam yra žinoma. „ ES valstybės nustatė pakankamai aukštas žalų padengimo sumas. Kitose žaliosios kortelės sistemos šalyse išmokos mažesnės. Tai yra tų šalių, kurios nustatė tokias maksimalias žalų atlyginimo sumas, problema. Mūsų draudikai savo pinigais rizikuoti nenori,“ – sako jis.
Įstatyme – paradoksas
TPVCA draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įprastinė draudimo sutartis kiekvienoje ES valstybėje suteikia tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos ES valstybės TPVCA draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė.
Tai reiškia, kad bet kurioje ES šalyje, kurioje išmokos yra mažesnės nei Lietuvoje, įvykus draudžiamajam įvykiui, galima būtų pasinaudoti Lietuvoje nustatyta maksimalia 500 tūkst. eurų suma.
Neįsigilinus tokia įstatymo nuostata įtarimų nekelia, tačiau čia slypi paradoksas: pasirodo, nėra nei vienos ES šalies, kurioje žalų padengimo suma būtų mažesnė nei Lietuvoje. Užtat Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje žalų padengimo sumos yra keliasdešimt kartų mažesnės nei ES šalyse.
Čia irgi slypi paradoksas: šiuo atveju minėtose šalyse numatytos išmokėti sumos turto žalai padengti mažesnės, tačiau Lietuvos vežėjas pasinaudoti TPVCA draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi jau nebegali, mat ji galioja tik ES šalyse.
Vežėjai klausia, kodėl tokia žalų padengimo suma negali būti taikoma įvykus draudžiamajam įvykiui Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos teritorijoje, kur žalų padengimo sumos yra žymiai mažesnės.
Primename, kad Rusijoje draudimo suma turtui tesiekia vos apie 3 tūkst. 100 eurų vienam asmeniui ir 4 tūkst. 200 eurų vienam draudžiamajam įvykiui, Ukrainoje – 2 tūkst. 500 eurų vienam asmeniui ir 12 tūkst. 400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui, o Baltarusijoje – 10 tūkst. eurų vienam asmeniui ir 30 tūkst. eurų vienam draudžiamajam įvykiui.
Pasiteiravome Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus pavaduotojo Tomo Rudzkio, kodėl tokia tvarka negali būti taikoma ir šioms Žaliosios kortelės šalims.
„Pradėjus į Europos Sąjungą žiūrėti kaip į vieningą rinką ir leisti judėti laisviau, buvo nuspręsta suvienodinti reikalavimus tarp valstybių. Ši nuostata atkeliavo iš ES direktyvų ir iš esmės jau seniai neveikia, nes Lietuva pati paskutinė iš ES valstybių įvedė privalomąjį draudimą. Mūsų šalyje draudimo sumos yra pačios mažiausios iš visų ES valstybių. Rusija nepriklauso ES, todėl mes negalime tikėtis paveikti šios šalies įstatymų ir turėti įtakos žalų atlyginimo sumų augimui,“- sako pašnekovas.
Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas laikosi panašios nuomonės: „Šios šalys nėra ES narės ir joms negalioja Direktyvos jurisdikcija,“- konstatuoja jis.
Paklaustas, ką mano apie dabartinę situaciją, kai nustatytos žalos atlyginimo sumos yra tokios mažos, pašnekovas atsako: „Sumos yra tikrai nemažos. Dažniausiai vidutinės žalos nėra labai didelės: pagal rinkos vidurkį siekia nuo 3 iki 3 tūkst. 500 Lt. Galima palyginti su visos Europos vidurkiu, kuris yra apie 10 tūkst. Lt., o Rytų Europoje sudaro apie 4,9 tūkst. Lt.“.
Anot R. Baravyko, į žaliosios kortelės sistemą įeina ne tik ES šalys narės, todėl atskirose šalyse nustatytos draudikų kompensuojamų nuostolių ribos yra skirtingos. Draudimo sumas ES šalyse nustato 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB.
***bus tęsinys***
Komentarai
Su rusija yra tikrai apsurdas,spalio viduryje,i man priklausanti vilkiką Reno Magnum,kuris stovejo aikšteleje esančioje šalia kelio miesto ribose,priešpriešais į prieki įvažiavo užmigusio latvio vairuojamas automobilis.Pagal sąmatą naudotomis dalimis atstatyti automobilį,kainavo 19000 .lt be pvm. draudimo kompanija knisa prata visa šį laiką,neišmoką.Abu drausti BTA. Tik kaltininkas Latvijoje.Įvykis Rusijoje.Pagal įstatyma tipo išmokes 9500lt.
Vat ir prisisnekejo musu draudikai - koks protingas zmogus dabar ims is ju "zalia korta" galiojancia Rusijoje, kai ta suma, kuria padideja jos kaina kai i kortele israso Rusija, net nepadengtu galimo ivykio Rusijoje kastu. Sveikai mastantis zmogus nusipirks OSAGO draudima uz 8812 rub metams ir vaziuos su lygiai tokiom pat draudimo "garantijom" ,kaip ir su 5000 lt ir daugiau kainuojancia lietuviska "zalia korta".
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.