Kam išleisti “Linavos” pinigai?
Gegužės 9 dieną įvykęs „Linavos“ kongresas buvo kupinas aistrų – dalis susirinkusių negailėjo kaltinimų, kiti gynėsi ir įrodinėjo, kad jų darbo rezultatai yra geri. Manome, kad geriausiai veiklos rezultatus atspindi finansiniai rodikliai. Be pagrindinio savo tikslo – vežėjų atstovavimo ir jų problemų sprendimo, „Linava“, kaip ir kiekviena įmonė, turi siekti efektyviai naudoti savo lėšas. Bandome įvertinti, kaip gi iš tiesų dirba „Linava“.
Finansiniai rezultatai
Finansiniai veiklos rezultatai – jautriausiai vertinami ir paprastai aiškiausiai situaciją nušviečiantys rodikliai. Tačiau „Linavos“ vadovybės atveju yra kitaip. Kongreso metu asociacijos revizijos komisija skelbė, jog „Linavos“ vadovybė ir asmeniškai jos generalinis sekretorius Ričardas Malkus biudžete patvirtintas išlaidas viršijo 4,4 mln litų. Generalinis sekretorius savo ruožtu teigė, kad pavyko sutaupyti, ir asociacijos sąnaudos buvo apie 2 mln litų mažesnės, nei planuota, o finansiniai metų rezultatai yra geri, ir vietoje planuotų 797.695 litų siekė 1.689.986 litus.
Ir įmonių vadovai, ir buhalteriai žino, kad finansinė atskaitomybė – tik iš pirmo žvilgsnio aiški ir vienareikšmė sritis. Praktikoje yra daugybė būdų žongliruoti skaičiais ir pristatyti rezultatus taip, kaip naudinga pristatančiajam. Pabandykime objektyviai įvertinti, ar „Linavos“ vadovybė sutaupė lėšų per 2013, kaip teigia R. Malkus, ar visgi leido jas neatsakingai, kaip matome iš revizijos komisijos ataskaitos.
Iš tiesų, jeigu vertintume tik suminius skaičius, pamatytume įspūdingą ekonomiją: per 2013 metus išlaidų buvo patirta apie 7 mln litų mažiau, nei planuota. Bet panagrinėkime šio skaičiaus struktūrą. 2013 metais buvo išduota žymiai mažiau TIR knygelių, negu buvo planuota, ir mažiau sumokėta į IRU garantinį fondą. Atitinkamai, „Linavos“ išlaidos TIR knygelių savikainai ir TIR garantijos administravimui automatiškai buvo mažesnės. Todėl objektyvesnį vaizdą gautumėme, jei vertintume likusias sąnaudas, t.y. lėšas, kurių panaudojimą tiesiogiai įtakoja vadovybės veikla. Čia situacija ne tokia džiuginanti. Biudžetas buvo viršijamas, kaip pastebi revizijos komisija, daugiau, nei 4,4 mln lt , o sutaupyta tik šiek tiek daugiau nei 1,3 mln.
Didžiausiu mastu buvo viršijami tokie biudžeto straipsniai: buhalterinė apskaita ir konsultacijos, renginių organizavimas ir dalyvavimas, komandiruotės, reprezentacinės, labdara ir parama, kompiuterinės technikos ir programų sąnaudos, baudos ir delspinigiai, kitos bendros ir administracinės, įvairios kitos veiklos sąnaudos.
O sutaupyta daugiausia pagal tokius straipsnius: darbo užmokestis, komunikacijų sistemų plėtra, ES finansuojamų projektų išlaidos, palūkanų sąnaudos, rezervas.
Kam išleista per daug pinigų?
Buhalterinei apskaitai ir konsultacijoms biudžete buvo numatyta 420.000 lt. O išleista pagal „Linavos“ ataskaitą – virš 800.000 lt, o pagal revizijos komisijos patikrintus dokumentus – virš 1,1 mln lt. T.y. beveik trigubai daugiau. Paprastai, planuojant išlaidas buhalterinei apskaitai ir konsultacijoms, remiamasi praeito laikotarpio faktais ir veiklos apimties prognozėmis. Todėl stebina toks didelis neatitikimas tarp planuoto ir faktinio laiko, kurį buhalterinės įmonės skyrė „Linavos“ finansinei apskaitai. Turint omenyje, kad, pavyzdžiui, su TIR sistema susijusi asociacijos veikla 2013 metais vyko mažesne apimtimi, nei ankstesniais, 2012 metais.
Kodėl tiek daug išleidžiama buhalterijai? „Linavos“ puslapyje matome, kad įmonėje UAB „Macrofinance“ samdomos 5 buhalterės. Bet juk dažniausiai buhalterines paslaugas užsakinėja nedidelės įmonės, kurioms per brangu samdyti atskirą darbuotoją šiam tikslui. Jeigu buhalteriui mokėti 3.500 lt „į rankas“ per mėnesį, per metus penkių buhalterių išlaikymui (su visais mokesčiais) įmonė-darbdavys turėtų skirti apie 363.000 lt. Tuo tarpu per 2013 metus „Linava“, revizijos komisijos teigimu, išleido apskaitos paslaugoms ir konsultacijoms daugiau nei 1,1 mln. lt. T.y. tikėtina, kad likusieji 737.000 lt buvo skirti konsultacijoms. Šioje įmonėje valandos konsultacijų kaina yra 350 lt+PVM. Atlikime apytikslius skaičiavimus: 737.000 lt/(350 lt+PVM) = 1.740 darbo valandos (d.v.). 1.740 d.v./8 d.v./5 dienų savaitė = 43 savaitės. Gaunasi, kad beveik metus kiekvieną darbo dieną po 8 valandas buhalterinės įmonės atstovas konsultavo „Linavą“.
Kitas faktas, keliantis nuostabą – kad dalis įmonių, teikiančių buhalterines ir kitas paslaugas „Linavai“, yra tarpusavyje susijusios. Išanalizavus internete viešai prieinamą informaciją, paaiškėjo, jog Sigitas Živoltas vadovauja arba vadovavo praeity, arba yra akcininkas tokiose įmonėse: UAB „Macrofinance“, UAB „Macrofinance capital“, UAB „KBR Holding“, UAB „FB Investicija“, UAB „PTA partners“ ir UAB „Urbista“. Pagal revizijos komisijos duomenis, šios susijusios tarpusavyje kompanijos 2013 metais iš „Linavos“ gavo 1.749.945 lt.
Kita sritis, kurioje „Linavos“ vadovybė smarkiai viršijo numatytą biudžetą – tai renginių organizavimas ir dalyvavimas. Biudžete šiam tikslui buvo numatyta 240.000 lt, faktinės išlaidos, nurodytos „Linavos“ ataskaitoje, sudarė 907.207 lt. Pavyzdžiui, vien renginiui „1000 km lenktynės“, vykusiam Palangoje, Linavos asociacijos vadovybė, revizijos komisijos duomenimis, vietoje planuotų 95.000 lt skyrė beveik pusę milijono litų (iš jų – 19.960 lt buvo skirta 590 buteliams alkoholio nupirkti). Ar vežėjams reikalingos šios lenktynės? Kokios realios naudos gavo asociacijos nariai ir pati asociacija, skirdama tokią nemažą sumą šiam renginiui? Ar nebuvo sričių, kuriose tokia sumą buvo galima panaudoti, siekiant didesnės tiesioginės naudos įmonėms, mokančioms „Linavos“ nario mokestį?
Kartu norėtųsi pakomentuoti ir išlaidų, skirtų labdarai ir paramai, viršijimą. Nagrinėjant asociacijos „Linava“ biudžeto vykdymo rezultatus, iškyla klausimas – kodėl vietoje planuotų 100.000 lt šiam tikslui buvo skirta pagal „Linavos“ ataskaitą – 187.970 lt, o pagal revizijos komisijos išnagrinėtus finansinius dokumentus – 287.970 lt, t.y. beveik tris kartus daugiau? Išlaidos labdarai apsvarstomos formuojant biudžetą. Skirtingai nuo daugumos kitų išlaidų, kurių nenumatytą padidėjimą gali įtakoti rinkos sąlygų pasikeitimai, išlaidos labdarai yra labiau stabilios. Tačiau ir čia „Linavos“ vadovybei nepavyko likti planuoto biudžeto rėmuose.
Pasidomėkime, kas gavo „Linavos“ labdarą. Didžiausias sumas – nuo 20.000 lt iki 35.000 lt gavo tokios viešosios įstaigos: «Vilniaus auto-moto klubas», «Jaunų ir perspektyvių verslininkų asociacija», «Autoverslas SD», «Lietuvos automobilių sporto federacija», «Varovas&Co».
Žemiau pateikiame šiek tiek įdomių faktų apie „Autoverslas SD“ ir “Varovas&Co”:
• «Autoverslas SD»: registracijos data –2013 m. balandis (o tų pačių metų birželį ji jau gavo 30.000 lt „Linavos“ paramos). Vadovas – Vytautas Rimas, darbuotojų skaičius – vienas. Pažymėtina, kad pačio V. Rimo teigimu, anksčiau jis dirbo UAB „Macrofinance Capital“, susijusioje su UAB „Macrofinance“, kurią minėjome aukščiau, ir kuri gauna iš „Linavos“ nemažas sumas už buhalterines paslaugas ir konsultacijas.
• «Varovas&Co»: registracijos data – 2008 m., veikla ¬– automobilių sportas, vadovas nuo 2010-10-13 – Ringaudas Sadauskas, anksčiau – Kęstutis Sadauskas, nuo 1998 iki 2011 metų buvęs „Linavos“ revizijos komisijos nariu. Ši įstaiga 2013 m. gegužę gavo 20.000 lt „Linavos“ paramą dalyvavimui lenktynėse. Pašnekovas iš „Varovas&Co“ teigė, kad lenktynėse dalyvavo kelių vežėjų atstovai, o taip pat K. Sadausko sūnus Paulius ir Vytis Kondrusevičius.
Dar du iš daugiausiai tame tarpe ir neplanuotų išlaidų pareikalavusių straipsnių – komandiruotės ir reprezentacinės išlaidos. Šios išlaidos sudarė 1,7 mln lt. T.y. biudžetas buvo viršytas daugiau nei 800.000 lt.
Yra dar keli išlaidų straipsniai, kurių bendras viršijimas sudarė 1,5 mln lt – tai pastatų remonto ir priežiūros išlaidos, kompiuterinės technikos ir programų sąnaudos, baudos ir delspinigiai, kitos bendros ir administracinės, įvairios kitos veiklos sąnaudos. Pagal šiuos straipsnius buvo planuojama išleisti 341.000 lt, o išleista pagal „Linavos“ ataskaitą – virš 1,8 mln. lt. T.y. 5,5 kartus daugiau. Neturint buhalterinių dokumentų, sunku komentuoti šių išlaidų pagrįstumą. Galima tik pastebėti, kad perviršijimo suma iš tiesų yra nemenka.
Išlaidos, kurių didinimas, galimai, nėra toks būtinas – tai automobilių nuoma bei kuro naudojimas. Galima pasidžiaugti, kad išlaidos kurui buvo tarp sričių, kuriose „Linavos“ vadovybei pavyko sutaupyti. Tačiau revizijos komisija rado nemažų pažeidimų tarp automobilių nuomos sutarčių. Vienas iš jų – faktas, jog automobilis Škoda Superb, kuriuo naudojasi R. Malkus, yra nuomojamas iš dvejų kompanijų – UAB „ALD Automotive“ ir UAB „Ardeina“. Pirmoji įmonė yra automobilio savininkė ir gauna mokestį už jo nuomą ir techninę priežiūrą (2.358,5 lt per mėnesį). Antra įmonė – UAB „Ardeina“ – kuri nėra automobilio savininkė, bet taip pat gauna mokestį už šį automobilį (4.461,4 lt per mėnesį). Pažymėtinas ir faktas, jog UAB „Ardeina“ direktorius yra Darius Jonušis. Jis tuo pačiu metu yra ir UAB „Promo events“, kuriai Linava sumokėjo 300.457 lt už „1000 km lenktynių“ organizavimą, vadovas.
Įvertinus abi nuomos sutartis, šio automobilio nuoma, techninis aptarnavimas ir draudimas asociacijai kainuoja 2.358 lt*36 mėn (iš UAB „ALD Automotive“) + 4.416 Lt*60 mėn (iš UAB „Ardeina“) = 349.848 lt. Turint omeny, kad brangiausias tokio modelio automobilis Škoda autosalone kainuoja 131.000 lt, už tokią sumą galima nupirkti tris tokius automobilius. Norėtųsi paklausti asociacijos atstovų, pasirašiusių šias nuomos sutartis – negi pasirašydami antrą nuomos sutartį dėl to paties automobilio, jie nepastebėjo pirmosios sutarties?
Klausimai be atsakymų
Visi šie faktai verčia susimąstyti. Bei kelia kelis klausimus:
1. Pagal kokius kriterijus „Linavos“ vadovybė pasirenka paslaugų teikėjus? Kodėl renkantis įmones, neskelbiami konkursai?
2. Kodėl „Linava“ dirba taip neefektyviai? Išleidus 45 mln Lt per metus, jos veiklos finansinis rezultatas sudaro 1,6 mln lt. Palyginimui, vien „1000 km lenktynių“ organizavimui, kaip parašyta aukščiau, buvo skirta suma, lygi beveik trečdaliui metinio asociacijos rezultato. Arba kitas pavyzdys – buhalterinei apskaitai ir konsultacijoms buvo išleista virš 1,1 mln lt, t.y. beveik tiek, koks buvo visas metinis „Linavos“ veiklos finansinis rezultatas.
3. Negi nėra kilnesnio būdo išleisti lėšas, skirtas labdarai ir paramai, negu su savo tiekėjais susijusių įmonių rėmimas ir kelių vežėjų, asociacijos prezidento sūnaus ir revizoriaus sūnaus dalyvavimas lenktynėse?
4. Kam „žaisti demokratiją“ ir tvirtinti kažkokį biudžetą, jei klausimas dėl atsakomybės už jo viršijimą net nekeliamas?
Deja, panašu, kad atsakymas į šiuos, beveik retorinius klausimus, yra akivaizdus. Tačiau stebina ne tik klausimų, neturinčių atsakymų, kiekis ir asociacijos lėšų panaudojimo būdai, bet ir „Linavos“ narių pasyvumas. Asociacijos kongrese, vykusiame gegužės 9 dieną, iš beveik 1000 narių dalyvavo vos 425. Iš jų prezidento rinkimuose balsavo 383 vežėjai, o prezidiumo – 296. Jeigu tai reiškia, kad likusieji vežėjai abejingi tam, kaip tvarkomi jų pinigai bei valdoma jų Linava, situacija dar ilgai nepasikeis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.