Kai priekaboje atsiranda gyvas nelegalus „krovinys“…
Atsivėrusios daugelio Europos valstybių sienos gerokai palengvino vežėjų (ir ne tik jų) darbą. Tačiau senojo kontinento šalys yra lyg pasakų rojus kur kas vargingiau gyvenančių kraštų piliečiams. Todėl nieko stebėtino, kad įvažiuoti (tiesiogine prasme) į ES nori ir žmonės, kurių nelegalo statusas neatbaido.
O vežėjams tokie „gyvi kroviniai“ tampa tikru galvos skausmu. Ir bauda iki 2000 svarų už kiekvieną nelegaliai sieną kirtusį asmenį.
Netoli Prancūzijos – Britanijos sienos – nelegalų stovyklos
Bene daugiausia istorijų, į kurias, visai to nenorėdami, įsipainioja mūsų vežėjai, įvyksta netoli Prancūzijos – Britanijos valstybės sienos. Kalė (Calais) uostas yra viena pagrindinių arterijų, kuria į Jungtinę Karalystę (JK) vyksta šimtai vilkikų. BBC duomenimis, per mėnesį užfiksuojama apie 3000 mėginimų nelegaliai patekti į JK. Mados reikalu to nepavadinsi, nors per pastaruosius trejus metus tokių bandymų padaugėjo maždaug 4 kartus. Artimųjų Rytų regiono valstybių, Šiaurės Afrikos šalių, net ES kandidate esančios Albanijos piliečiai rizikuoja, kad atsidurtų JK. Reikia paminėti, kad nelegalų gabenimas – kai kam irgi verslas, ir netgi labai gerai apmokamas. Tačiau šiame straipsnyje pamėginsime apžvelgti situacijas, kai nelegalai patenka į transporto priemones, o vairuotojas apie tai – nieko nežino.
Sakysite, kad taip nebūna. Pažiūrėkite šiuos vaizdus – įsitikinsite…
Kasdien jau JK, kirtus Lamanšą, pagaunama apie 100 nelegalų. Kiek jų sugeba prasmukti į šalį nepastebėti, turbūt dar sunkiau suskaičiuoti. Manoma, kad daugiau ar mažiau nuolatinėse pabėgėlių stovyklose netoli Kalė miesto gyvena apie pustrečio-tris tūkstančius žmonių iš Pakistano, Sudano, Eritrėjos ar kitų valstybių.
Ir beveik visi jie ieško savo šanso patekti į išsvajotąją JK.
Mūsų vežėjų istorijos
Bendrovės „EA Transport“ savininkas ir vadovas Edmundas Bajorinas sugebėjo pasiekti, kad įmonei ir vairuotojui skirta bauda už priekaboje rastus nelegalus būtų sumažinta: „Mūsų vairuotojas buvo trumpam sustojęs greta Kalė uosto esančioje aikštelėje. 2014 metų pradžioje ta aikštelė dar buvo vadinama saugoma, tačiau tvarkos joje buvo labai mažai. Kadangi krovinys buvo su plomba, per porą minučių, kol vairuotojas nuėjo iki aikštelėje esančios parduotuvės, trys nelegalai įlipo per stogą – prapjovė tentą ir įsitaisė viduje. Vairuotojas matė, kad plomba tvarkinga, rentgeno patikra irgi nelegalų neužfiksavo, juos užuodė tik pasieniečių tarnybinis šuo. Už 3 nelegalus įmonei buvo paskirta po 800 svarų baudos, dar po 400 už žmogų turėjo sumokėti vairuotojas. Laiškas apie skirtas baudas mūsų įmonę paprastu paštu pasiekė gal po dviejų ar trijų mėnesių, pradėjome susirašinėti, pavyko įrodyti, kad plomba buvo sveika, kad vairuotojas negalėjo matyti ir pastebėti per stogą įlipusių nelegalų – baudą sumažino iki140 svarų vairuotojui ir 700 svarų – įmonei, be to, mokėjimus leido išskaidyti į 12 mėnesių, įrodžius, kad baudos dydis yra ypač skausmingas Lietuvos vežėjams ar vairuotojams“, – pasakoja p. Edmundas.
Jo teigimu, nelegalai Prancūzijos – Jungtinės Karalystės pasienyje dabar jau geriau techniškai pasiruošę: jie turi net ir rimtas spynas nukerpančias žirkles, veikia savotiška pagalbos „sistema“, tad vairuotojams vis sunkiau pastebėti nepageidaujamą krovinį automobilio priekaboje. Pasak E. Bajorino, jų įmonė pradėjo vengti plombuotų krovinių – geriau naudoti patikimą spyną,. Nes tentinių priekabų trosus ir plombas, net paprastas spynas nelegalai nukerpa be skrupulų. Vežėjų reikalas – pasirūpinti kopėčiomis, galingais prožektoriais ir kita įranga, kad prie pat sienos būtų galima kruopščiai patikrinti priekabą ir pastebėti nelegalus, jei jiems vis dėlto pavyko prasmukti į krovinių skyrių.
Vairuotojai paprastai paskutinę priekabos apžiūrą atlieka degalinėje ar kitoje stovėjimo aikštelėje, artėjant prie Kalė uosto. Pamačius krovinių skyriuje blizgančias „svečių“ akis, kartais pakanka griežto balso ir frazės „NO ENGLAND“. Tačiau toli gražu ne visi nelegalai sutinka išlipti iš priekabos savo noru. Galima pabandyti juos išprašyti jėga – kai kurie vairuotojai turi pasiruošę ir grandinių ar laužtuvų. Tačiau ir nelegalai į priekabą būna pasiėmę, pavyzdžiui, peilių, todėl fizinės jėgos naudoti nerekomenduotume.
Paprastesnė išeitis – kreiptis į degalinės operatorių. Tiesa, prancūzai gali sunkiai kalbėti angliškai, bet tarptautinį žodį – „Police“ – tikrai žinos, o kadangi nelegalų situacija – ir savotiškas Prancūzijos gėdos bei garbės reikalas, degalinių ar stovėjimo aikštelių darbuotojai pareigūnus iškviečia. Vežėjų teigimu, nereikia nė pusvalandžio, kol atvyksta policininkai, kurie su nelegalais tikrai nesismulkina.
Skambinti gali ir pats vairuotojas, pastebėjęs nelegalus. Prancūzijoje visos avarinės tarnybos pasiekiamos trumpuoju numeriui 112 arba specialiai Prancūzijos policijai skirtu numeriu 17. Prancūzai teigia, kad numeriu 112 gali susikalbėti 40 skirtingų kalbų, tad pagalbos tikrai turėtumėte sulaukti.
Jungtinės Karalystės pasienio pajėgos irgi laukia informacijos apie nelegalus. Telefonu 0044 (0)20 3014 8180, faksu 0044 (0)20 3014 8006 ar el. paštu civilpenaltyunit@homeoffice.gsi.gov.uk galima pranešti apie tai, kad automobilyje atsirado nelegalų. Toks pranešimas paprastai būna įvertinamas kaip vairuotojo pastangos užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui per valstybių sieną, todėl sankcijos vairuotojui ir transporto kompanijai neturėtų būti skiriamos.
Be to, įmonės turėtų stengtis patekti į prevencijos nuo nelegalų sistemą – atitinkamos Jungtinės Karalystės struktūros tikrina, kaip įmonė yra reglamentavusi savo veiklą. Jeigu pretenzijų įmonės vadovybei dėl „namų darbų“ nėra, tada gali būti, kad įmonei ir baudos už atrastus nelegalus nebus – visa atsakomybė tokiu atveju gali tekti tik vairuotojui
Nesisaugosi – liksi kaltas
„Mano „fūra“ vyko iš Rusijos, krovinys su plomba. Jau Anglijoje pareigūnų šunys aptiko 7 „čigonus“, sulindusius vidun. Tentas niekur nebuvo prapjautas. Pasirodo, buvo perkirpta plomba ir užklijuota. Po visų paaiškinimų, vairuotoją iškart paleido. Mes dar nusiuntėm viso maršruto schemą, paaiškinimus, kad mes čia niekuo dėti. Galvojau, viskas tuo ir užsibaigė. Dabar gavom raštą iš JK tarnybos – reikalaujama sumokėt po 200 svarų už nelegalą įmonei ir dar vairuotojui – po 50 svarų. Ar įmanoma įrodyti savo nekaltumą? Pinigai visgi – nemaži. Be to, tikriausiai „užsidarys“ kelionės į JK, nes įmonės mašinas tikrins ant kiekvieno kampo“, – savo patirtimi dalijosi Giedrius Juška iš įmonės „Galuotas“
„Mūsų įmonės mašinos priekaboje rado 3 nelegalus, kurie buvo prapjovę priekabos stogą, įlipę ir jį užsisiuvę jį iš vidaus, – pasakoje bendrovės “Launerta“ vadovė Rita Balynaitė. -Gavome baudą už kiekvieną iš jų po 700 svarų – įmonei ir už kiekvieną iš jų po 600 svarų – vairuotojui. Iš viso 3900 svarų, ir tai jau po apeliacijų ir įrodinėjimų, jog nei vairuotojo kaltės, nei įmonės kaltės nebuvo, nes buvo surašyti vilkiko patikros aktai, važiavimo laiko parodymai ir t. t. Ką dar laimėjau? Tai, jog pavyko susitarti, kad bauda būtų išdalinta mokėti kiekvieną mėnesį ir JK neturi teisės areštuoti vilkikų“, – dar viena reali istorija, kuri, sutikite, optimizmo nesuteikia.
Nurodytu JK pasienio pajėgų telefonu pasiteiravus, kokios sankcijos gali laukti vairuotojo, jei jis jau JK teritorijoje pastebės, kad priekaboje yra nelegalų, CargoNews.lt buvo patvirtinta, kad „vairuotojas yra atsakingas už vežamus krovinius. Todėl priekaboje atsidūrę nelegalai automatiškai tampa vairuotojo problema. Jeigu vairuotojas praneštų pareigūnams apie nelegalus, tai gali būti traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė, tačiau realios baudos jis neišvengtų, nebent turėtų neginčytinų įrodymų, pavyzdžiui, filmuotos medžiagos. Tačiau pagal JK įstatymus, būtent vežėjas yra atsakingas už krovinį, šiuo atveju – jo automobilyje esančius nelegalus. Todėl dar sykį primenama apie būtinybę ypatingai atidžiai apžiūrėti krovinį, prieš įvažiuojant į JK”.
Teisininkų pozicija
Su nelegalais susidūrę ir nemažas baudas susimokėję vežėjai CargoNews.lt tvirtino, jog šansų išvengti sankcijų beveik nėra. Advokato padėjėja Donatas Pundinaitė teigė, kad išeičių gali būti keletas. Bet jas rasti kainuos ir laiko, ir žinių, iš lėšų. „Vienu atveju vežėjas tiesiog susimokėjo baudą, kadangi ten buvo didelis paties vežėjo vairuotojo neapdairumas. Be to, pirmas atvejis jų įmonei, nedidelė bauda, o bylinėjimasis būtų kainavęs daugiau. Kitais atvejais skundėme baudos paskyrimą tiesiogiai teismui, kadangi vežėjas elgėsi maksimaliai apdairiai. Dažnai vežėjai vengia ginčytis ir sumoka baudas, kadangi ginčas būna nagrinėjamas Jungtinėje Karalystėje, advokatų paslaugos ten – be galo brangios, vežėjams atrodo pigiau susimokėti baudą ir tęsti verslą. Bet tokiems pažeidimams pasikartojus, baudos – didėja, be to, vežėjas patenka į savotišką „juodąjį sąrašą“.
Norinčiam ginčytis dėl baudos skyrimo vežėjui siūlyčiau kreiptis pagalbos į Lietuvos advokatus, puikiai mokančius anglų kalbą, sugebančius suruošti procesinius dokumentus anglų kalba ir turinčius patirties reikaluose su nelegalų migracija. Rekomenduočiau baudos paskyrimą skųsti tiesiogiai teismui, o ne Border Agency (pasienio tarnybą – aut. past.), kadangi pastaroji dažnai vilkina procesą, vangiai kontaktuoja ir galų gale vežėjui lieka vienintelė išeitis – susimokėti baudą. Teisminis procesas tikrai efektyvesnis.
Kadangi nelegalų migracija į Jungtinę Karalystę labai dažna, nepakanka žinoti, ką skųsti ir kaip skųsti. Patiems vežėjams reikėtų imtis maksimalių saugumo priemonių, o tai pradedama nuo vairuotojų. Vairuotojai turi būti suinteresuoti asmeniškai apžiūrėti mašinas po kiekvieno sustojimo, krovinio pakrovimo. Tik pastebėję tentų sugadinimus, jie nedelsdami turi kreiptis į policiją, viską fiksuoti patys, nes labai dažni atvejai, kai atvykę pareigūnai „prirašo“ ne 2 nelegalus, o 4, nors jų ten net nebuvo. Be to, nelegalai braunasi ne tik i tentus, o įsitaiso ir ant vilkiko ašies ir taip nukeliauja šimtus kilometrų… Visa masina turi būti nuodugniai apžiūrima vairuotojo.
Už nelegalus bauda skiriama įmonei – vežėjai, bet gali būti skiriama ir vairuotojui. Įmonė ją apmokės už vairuotoją, bet kyla klausimas – ką daryti toliau, kaip ją išskaičiuoti iš vairuotojo darbo užmokesčio?
Tam reikėtų būti pasitvirtinus įmonėje tam tikras vidines taisykles, netgi galima pareiginę vairuotojo instrukciją susieti su aiškiomis vairuotojo pareigomis Jungtinėje Karalystėje, kad po to vežėjas turėtų galimybę atgauti pinigus iš vairuotojo, jei pastarasis buvo neatsargus, nevykdė jo paties raštiškai pasirašytų pareigų, – rekomenduoja advokato padėjėja.
Šią situaciją papildo ir transporto įmonės vadovės R. Balynaitės komentaras: „Dėl aptiktų nelegalų konsultavausi su 2 advokatais Lietuvoje: patarimas buvo nusiraminti ir susimokėti baudą, nes šansų laimėti nėra. Tuomet konsultavausi su advokatu Jungtinėje Karalystėje: jis taip pat patarė neeskaluoti klausimo, ypač jei pavyko baudą sumažinti. Nes jeigu vežėjas kreipiasi į teismą, didelė tikimybė, kad Jungtinės Karalystės pareigūnai baudą padidins. Vienintelis variantas, įrodinėti, jog įmonė nemoki, bet jei samdysi advokatą – tai kainuotų mažiausiai 4000 svarų, o teismas nepatikės, jog gali mokėti tokius pinigus advokatui, o baudos susimokėti nesugebi“, – pataria su nelegalais susidūrusios bendrovės vadovė.
Anglai siekia apsisaugoti ir prašo vežėjų pagalbos
Labai dažnai neprašytus „gyvus“ krovinius vilkikų priekabose užuodžia keturkojai pareigūnų pagalbininkai. Britai deklaruoja, kad vieno nelegalo išsiuntimas jų šaliai kainuoja maždaug 5000 svarų, todėl pasienyje kontrolė – tikrai griežta. Britų pasienio kontrolės tarnybos duomenimis, nusikalstamos grupuotės ir pavieniai asmenys į Jungtinę Karalystę kasmet padeda nelegaliai atvykti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių žmonių. Pastaraisiais metais tarp nelegalių imigrantų pagal skaičių pirmauja Albanijos ir Pakistano gyventojai, anksčiau didžiausias buvo nelegalų iš Indijos srautas. Pigios (netgi – labai pigios) darbo jėgos poreikis yra. Nors už nelegalo įdarbinimą įkliuvęs britų verslininkas gauna 10 000 svarų sterlingų baudą, o pats nelegalas baudžiamas – nuo keleto mėnesių iki pusantrų metų laisvės atėmimo. Išleistas iš kalėjimo jis deportuojamas iš šalies.
JK pasienio pajėgų (UK Border Force) tinklapyje yra tikrai daug informacijos apie nelegalus
Transporto įmonėms ir vairuotojams pagalba – tai ir speciali programa, kurios patikrų lapas („vehicle security checklist“) gali tapti pirmąja pagalba: jeigu šis lapas tvarkingai pildomas, jis tampa įrodymu, kad vairuotojas ir bendrovė ėmėsi priemonių, kad būtų apsisaugota nuo nelegalų. Priešingu atveju, suradus nelegalus, bauda tikrai garantuota.
Esminiai patarimai vairuotojams pateikti ir lietuviškai.
Siūlytume vežėjams, kurių maršrutuose yra Prancūzijos – Britanijos valstybių sienos kirtimo punktas, atspausdinti šią rekomendaciją ir padalinti vairuotojams, pastariesiems pasirašant, kad susipažino. Viena, tai vairuotojams tikrai aktualu. Antra, svarbiau tai, kad patekus į nemalonią situaciją su į automobilį įsibrovusiais nelegalais, anglams galima pateikti tokią kopiją su vairuotojo parašu. Tą jie vertina kaip įmonės pastangas išvengti nelegalų patekimo į transporto priemonę priemonę.
Beje, gali būti, kad baudą vežėjas gali užsidirbti, to net nežinodamas. Jei vairuotojas nepastebėjo, kad į priekabą pateko nelegalai, jeigu jų nepastebėjo ir pasienio bei muitinės pareigūnai, o nelegaliai sieną kirtę asmenys bus pastebėti išlipantys iš automobilio – galima sulaukti „baudos kvito“. Didžiosios Britanijos piliečiai, pastebėję iš automobilio sprunkančius nelegalus, paprastai praneša atitinkamoms tarnyboms, iš kokio automobilio nelegalai pateko į JK teritoriją. Ir solidi bauda – beveik garantuota. Todėl dar sykį primename – būkite ypatingai atidūs, kai artėjate prie Prancūzijos – Jungtinės Karalystės valstybinės sienos.
Dar ne pabaiga
Šioje nelegalų istorijoje būtų galima dėti tašką, bet… Be vairuotojo žinios į automobilį patekę nelegalai – tik vienas iš galimų sce, deja, tenka ne patys švariausi vaidmenys.
CargoNews.lt kalbinti transporto bendrovių atstovai patvirtino, kad, artėjant prie Kalė, stovėjimo aikštelėse siūloma į kabiną priimti „pakeleivį“, turintį suklastotus dokumentus. Paslaugos kaina – apie 1000 eurų. Pervežk per sieną ir pasiimk lengvą uždarbį. Tokie siūlymai – vilkikų vairuotojų kasdienybė.
O ar galėjote įsivaizduoti, kad žmogus valstybių sieną sugalvos kirsti štai šitaip supakuotas? Taip būna…
Arba taip…
Apie juos – kitame straipsnyje.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.