Kai kurias „Via Baltica“ atkarpas rekonstruoti būtina
Nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių mūsų tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo Šiaurės – Pietų kryptimis būtų vežami kroviniai tokia apimtimi, kokia jie yra vežami „Via Baltica“ automagistrale. Tačiau šiandien šio kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kokio sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti. Pastaruoju metu čia ypatingai padaugėjo skaudžių eismo įvykių.
„Via Baltica“ pramintas mirties keliu
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, vidutiniškai per parą „Via Baltica“ keliu važiuoja maždaug 11 tūkst. automobilių. Iš jų – 42 proc. krovininių. Pastebima, kad jų srautai vis auga. Magistralės „Via Baltica“ ir ypač atkarpos Kaunas-Suvalkai apkrovimas jau tapo didžiuliu galvos skausmu Lietuvos vežėjams. Čia įvyksta ir daugiausia avarijų. Automobilių kolonoms tenka brautis dviejose eismo juostose.
Ypač dažna avarijų priežastis – važiuojančių priešpriešiais transporto priemonių susidūrimas. Dviejų juostų intensyvaus eismo keliuose tai įprasta. Pasak LAKD specialistų, norint sumažinti avaringumą, būtina didinti juostų skaičių, pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių. Daugelyje ruožų dar nepakanka eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių. „Via Baltica“ žūsta ir dviratininkai, pėstieji, kadangi automagistralėje trūksta inžinerinių įrenginių, viadukų ar kelių lygių sankryžų, kurias įveikti lengviau.
Kas yra daroma?
Pagrindinis tikslas, kurį tikimasi pasiekti įgyvendinus projektą „Via Baltica“ – nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judėjimą. Modernizuoti automobilių keliai leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Vakarų bei Centrinės Europos šalių, taip pat gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą. Būtų sumažintos automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle, pagerinta transporto paslaugų kokybė, sutrumpintas vežimo laikas, padidintas keleivių, krovinių srautas.
Taigi kas yra daroma, kad šitie tikslai taptu realybe?
LAKD bendradarbiauja su Kelių ir transporto tyrimų institutu kaupdami informaciją apie „Via Baltica“. Jie analizuoja, kurie ruožai reikalauja investicijų ir kokiais finansiniais šaltiniais galima pasinaudoti. Didžiausias dėmesys skiriamas „Via Baltica“ kelyje esantiems ruožams, kurių kelio dangos konstrukcija neužtikrina 11,5 tonos ašinio apkrovimo reikalavimų.
2014-2020 metais planuojama vykdyti E67 „Via Baltica“ plėtros projektą. Viena šio kelio atkarpų, nuo Kauno pro Marijampolę vedanti į Lenkiją, jau daug metų vadinama vienu tragiškiausių ir labiausiai eksploatuojamų Lietuvos kelių. Šis projektas apims kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai plėtros darbus. Rekonstrukcijos darbai planuojami vykdyti nuo 17,34 km iki 96,88 km (t.y. iki valstybės sienos). Projektas apims kelias savivaldybes: Kauno raj., Prienų raj., Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos. Įgyvendinant šį projektą bus siekiama pagerinti esamas eismo sąlygas, eismo saugumą, sutvarkyti pažeistą hidrologinį rėžimą. Projektui įgyvendinti reikės 928 mln. litų. Iš jų nemažiau nei pusė projekto vertės sudarytų Europos Sąjungos lėšos.
Rekonstruojant ruožus yra numatyta šalia dabartinio kelio nutiesti dvi naujas eismo juostas, kurių kiekvienos plotis būtų 3,75 m. Šalia įrengiant 1,75 m sustojimo juostą.
2014 m. taip pat numatoma įgyvendinti projektą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“. Projekto metu bus rekonstruotas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožas nuo 8,32 iki 23,36 km, įdiegtos saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonės įrengtos sankryžos, pėsčiųjų takai, kurių bendras ilgis 1264 m., įrengti apšvietimo tinklai. Planuojama tiesti atskirus ruožus tarp Kauno ir Marijampolės.
2014-2020 metais numatyta pertvarkyti intensyviausiai naudojamą Mauručiai – Puskelniai atkarpą. Automagistralę atnaujinti, kai kuriose atkarpose – iš pagrindų ir kuo greičiau, tiesiog privalu jau artimiausiu metu. Tam turi būti skirtas ir pakankamas finansavimas iš 2014-2020 metų Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų.
Kokios problemos kyla?
Didžiausia „Via Balticos“ tobulinimo problema ne tik finansiniai šaltiniai, bet ir žemės išpirkimas. Būtent jis užima daugiausiai laiko. Viso to priežastis, kad dalis gerai informaciją valdančių piliečių sukūrė sau verslą – numatomoje kelių, geležinkelių ar kitų infrastruktūros objektų vietoje pigiai iš nieko nenutuokiančių piliečių supirkti žemes ir po to jas mėginti parduoti už protu sunkiai suvokiamas sumas.
Valstybei nesutikus pirkti žemės už pardavėjų siūlomas milijonines sumas, toliau ginčai tęsiami teismuose. Dabar įstatymai lyg ir leidžia paimti žemę jos rinkos verte su sąlyga, jei joje bus statomi visuomenei labai svarbūs objektai. Tačiau piliečiai paprastai dėl rinkos vertės nesutrinka ir reikalauja kelias dešimtis didesnių sumų. Jei valstybė nesutinka – ją duoda į teismą. Blogybė ta, kad paėmus žemę jos negalima naudoti tol, kol nesibaigs teisminiai ginčai. O jie trunka labai ilgai.
Kas jau padaryta?
Via Baltica“ yra toks projektas, kuris nuolat plečiasi ir nuolat įgyvendinami nauji etapai. Jau 1994 metais Kretoje ir 1997 metais Helsinkyje transporto ministrų konferencijoje Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija vieningai nusprendė plėtoti europinio lygio magistralinių „Via Baltica“ kelių tinklą, stiprinti kelių dangą, kurti pakelės infrastruktūrą, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugines priemones.
Nuo 1997 m. VIA BALTICA kelio rekonstravimui naudojamos tiek Lietuvos, tiek tarptautinio finansavimo, tiek Europos Sąjungos paramos lėšos.
1997–2000 m. buvo vykdomas pirmasis VIA BALTICA kelio plėtros etapas, finansuojamas tarptautinių institucijų ir PHARE programos. Rekonstruoti kelių A10, A8, A5 ruožai, nutiesta Panevėžio aplinkkelio šiaurės–vakarų atkarpa. Įgyvendinus pirmąjį etapą buvo atidaryti nauji ruožai keliuose A5 ir A8. Antrajame plėtros etape, kuris buvo vykdomas 2000–2003 m. ir finansuojamas ISPA lėšomis, buvo nutiestas 23,1 km ilgio A5 kelio ruožas, aplenkiantis Marijampolę ir Kalvariją bei 9,7 km ilgio antra važiavimo kryptis Kauno vakariniame aplinkkelyje, pastatytos keturios skirtingų lygių sankryžos.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado galimybė gauti paramą iš Sanglaudos fondo, todėl „Via Baltica“ kelias buvo toliau intensyviai plėtojamas.
2004–2006 m. buvo rekonstruoti ruožai keliuose A5, A10 ir buvusiame kelyje Nr. 201 Marijampolės aplinkkelis, kuris nuo 2002 m. pabaigos įjungtas į „Via Baltica“ kelią.
Panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą darbai kelyje buvo vykdomi ir toliau. 2009 m. rekonstruota Marvelės sankryža, o 2012 m. baigta kelio A10 rekonstrukcija ties Latvijos pasieniu.
Siekiant sumažinti avaringumą, kelyje E67 „Via Baltica“ vykdomos ir prevencinės priemonės.
Pavyzdžiui, šių metų gegužės 29 d., šiame magistraliniame kelyje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos kelių policijos pareigūnai vykdė intensyvią transporto priemonių, jų vairuotojų, keleivių, vežamų krovinių kontrolę. Buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas, vykdoma pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė, tikrinama transporto priemonių techninė būklė, ar krovininių transporto priemonių vairuotojai laikosi vairavimo ir poilsio režimo, kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, taip pat tikrinama, ar automobilių duomenys nėra užfiksuoti stacionariais greičio matuokliais. Panašios prevencinės priemonės vykdomos periodiškai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.