Kai darbdaviai sužlugdo buvusius darbuotojus (2 dalis)
Tęsiame transporto darbdavių ir jų buvusių darbuotojų santykių temą. Pirmoje straipsnio dalyje minėta byla – ne vienintelė. Šį kartą „pro rakto skylutę“ žvilgtelėkime į kitą bylą, kurioje UAB „Transekspedicija“ buvusiai darbuotojai pateikė daugiau nei 800 tūkst. Lt. ieškinį. Priešingai nei anksčiau aprašytoje byloje, šį kartą darbdavys pasirūpino priemonėmis, kuriomis užsitikrintų sąžiningą konkurenciją rinkoje. Ar darbo sutartys, papildomi susitarimai gali tapti barjeru, efektyviai saugančiu darbdavius nuo nesąžiningos konkurencijos, o darbuotojus apkrauti turto areštais, atskleidžia ekspertai.
Darbo sutartis tapo „apynasriu“
Atsakovė Daiva Nedzinskaitė UAB „Transekspedicija“ dirbo Didžiosios Britanijos skyriuje vadybininke. 2006 m. spalio 31 d. išėjusi iš „Transekspedicijos“, D. Nedzinskaitė kartu su dviem Latvijos piliečiais tų pačių metų lapkričio 16 d. įsteigė įmonę „DGM“, užsiimančią ekspedijavimo ir krovinių vežimo veikla, bei tapo jos direktore. Svarbu paminėti, kad šioje byloje, apribojimai steigti konkuruojančia veikla užsiimančią įmonę buvo įforminti D. Nedzinskaitės darbo sutartyje. Čia buvo sąlygos, įpareigojančios buvusią darbuotoją neatskleisti ir nenaudoti ieškovo komercinių paslapčių bei vienerius metus nuo darbo sutarties nutraukimo nesteigti giminingo verslo. Būtent darbo sutarties pažeidimai dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo tapo UAB „Transekspedicijos“ ieškinio pagrindu.
Kaip ieškinyje nurodė UAB „Transekspedicija“, išėjus D. Nedzinskaitei, o vėliau dar vienai darbuotojai Žanai Surgutskajai, įmonės veikla su ieškovo klientais organizuojant pervežimus į Didžiąją Britaniją, buvo paralyžuota, nes užsakovai, kontraktiniai vežėjai pradėjo bendradarbiauti su UAB „DGM“, kitaip tariant, klientai buvo pervilioti siūlant jiems žemesnes kainas nei „Transekspedicijoje“. Pirmos instancijos teismui pakako įrodymų, kad „Transekspedicijos“ ieškinį tenkintų iš dalies ir priteistų ieškovui 380300 Lt. negauto pelno ir dar beveik 40 tūkst. kitų išlaidų. Vadovaujantis teismo nutartimi, 2008 metų gruodžio 12 d. d. buvo areštuotos D. Nedzinkaitės asmeninės sąskaitos, UAB „DGM“ akcijos, butas Vilniuje bei du automobiliai. Maža to, buvo teismo sprendimu, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos UAB „DGM“ partnerių latvių turtui ir piniginėms lėšoms. Nors 2010 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi įmonei „DGM“ laikinosios apsaugos priemonės buvo nuimtos, asmeninis D. Nedzinskaitės turtas areštuotas iki šiol, o byla Apeliacinio teismo koridoriuose laukia savo sprendimo eilės.
Kalbėdamas apie bylas su buvusiais darbuotojais „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda sakė: „Jei žmogus padaro kokį negerą darbą turi atsakyti. Žinoma, kad kiekvienas turi teisę gintis ir buvę darbuotojai tą daro. Bet jei žmogus įsteigęs konkuruojančią įmonę (aut. past. UAB „Lastra“) dirba pas mus mėnesį, po to su tais pačiais, mūsų klientais toliau dirba tik jau konkuruojančioje įmonėje, manau, yra nesąžininga… Pagal verslo etikos kultūrą UAB „Lastra“ direktorė L.Atkočiūnaitė turėjo pasakyti, kad įsteigė įmonę, o ne sėdėti senoje darbovietėje jau tapusi konkurente. Ar nekeista, kai žmogus išėjęs iš darbo, įsisteigęs įmonę nuo nulio, per metus stebuklingu būdu pasiekia daugiau , negu 10 milijoną litų siekiančias metines apyvartas, kurias suneša iš esmės tie patys klientai, kurie dirbo su mūsų įmone, o vėlesniais metais augimas sustoja? Aš visus darbuotojus agituoju, dirbkite gerai, steikite įmones, bet nevokite klientų, nepažeidinėkite Konkurencijos įstatymo,“–bylas su buvuvusiais darbuotojais komentavo V. Pelėda.
“Transekspedicijos” ieškinių sumos stebina teisininkus
Vis tik “Transekspedicijos” pateiktų ieškinių sumos stebina net ir patyrusius teisininkus. UAB „Versum“ teisininkas Mantas Valatka, paklaustas, kaip vertina tokias 500 tūkst. ir 800 tūkst. vertės ieškinius nesąžiningo konkuravimo bylose (kuriose buvę darbuotojai įsteigia į buvusio darbdavio panašius verslus), pasakė, kad sumos iš pirmo žvilgsnio atrodo neadekvačios padarytai žalai. „Darbdavio patirti nuostoliai turi būti pagrįsti. Jei jis patyrė pusės milijono žalą dėl nesąžiningo konkuravimo veiksmų, jis tai turi įrodyti, bet, mano nuomone, sudėtinga yra pagrįsti tokias nuostolių sumas, nors tai priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių,“ – ieškinio sumą vertino M. Valatka. Teisininko patirtis rodo, kad įprastai maksimalios darbdavių ieškinių sumos už nesąžiningą konkurenciją būna 100-150 tūkst. Lt.
Darbdavio apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos
Kalbinti teisininkai atskleidė, kad šiuo metu jaučiamas vis didesnis darbdavių poreikis apsaugoti jų verslui svarbią informaciją ir išlikti sąžiningai konkuruojančioje rinkoje. „Advokatų profesinės bendrijos Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX“ vadovė ir advokatė Jurgita Judickienė sakė, kad dabar įmonės informacijos apsauga suinteresuotos ne tik didžiosios kompanijos, bet vidutinis bei smulkus verslas. Darbdavys labiausiai nori apsaugoti tai, ką darbuotojas sužinojo apie įmonės klientus, kainodarą, kokią patirtį sukaupė įmonė ir informacijos neperteiktų konkurentams. Vis tik, jei pasirašytus nekonkuravimo, informacijos apsaugos susitarimus buvę darbuotojai „pamiršta“ ir jų nesilaiko, darbdaviai savo teises pradeda ginti įstatymų numatyta tvarka. Pastaruoju metu dažniausiai darbdaviai (ypač ekspedijavimo veikloje) pateikia ieškinius dėl klientų perviliojimo.
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad pagrindinis nekonkuravimo susitarimo principas – siekis apsaugoti informaciją, kuri sensta, todėl darbuotojams leidžiama konkuruoti po 1-2 metų ir mažai tikimybių darbdaviui prisiteisti žalą už trečius nekonkuravimo susitarime įformintus metus.
Nekonkuravimo susitarimas: iš vienos pusės darbo teisės, iš kitos – civilinės teisės dokumentas ir gali būti, kad darbdavio jis neapsaugos. Pavyzdžiui, jei darbuotojas išeina ir išsiveda buvusio darbdavio klientus, tai dar nereiškia, kad jis privalės atlyginti žalą. M. Valatka pabrėžia, kad nekonkuravimo susitarimuose labai svarbu yra atitinkama kompensacija darbuotojui už nekonkuravimo laikotarpį, nes tik tokiu atveju galioja susitarimas. „Jeigu kompensacija susitarime neaptarta – susitarimas yra niekinis, nes tokiu atveju pažeidžiama darbuotojo konstitucinė teisė dirbti arba kurti verslą,“ – sakė M. Valatka. Šalys, nustatydamos, kokia kompensacija būtų teisinga, turėtų atsižvelgti į buvusį darbuotojo atlyginimą, darbdavio gaunamą pelną, konkuravimo galimybes rinkos sferoje ir kt. Jau minėtoje įmonių „DGM“ ir „Transekspedicijos“ byloje, kompensacija buvusiai darbuotojai už nekonkuravimo periodą numatyta nebuvo, tačiau pirmos instancijos teismui tai nesutrukdė priimti darbuotojai nepalankų sprendimą. Nors teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kai dalis ieškinių buvo atmesti dėl susitarimuose nenumatytos kompensacijos.
Nors minėtos “Transekspedicijos” ir buvusių darbuotojų bylos stipriai sujaukė darbuotojų gyvenimus, teisėtvarkos sistema palanki darbdaviams. Kalbėdama apie darbdavių apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos advokatė J. Judickienė sakė, kad šiuo metu teisės reguliavimas yra pakankamas ir tiek kiek jo reikia, kad būtų apgintos darbdavių teisės. Anot advokatės, jeigu visi juo pasinaudotų tinkamai įmonės viduje susitvarkytų šiuos klausimus, tai tikrai to pakaktų, darbdavio saugumui nesąžiningos konkurencijos atžvilgiu užtikrinti. Didžiųjų bylų su buvusiais darbuotojais iniciatorius ponas Pelėda pritarė, kad įstatymai gina darbdavius, jei tinkamai juos panaudoji, jei advokatai į juos įsigilina. „Deja ne visi mūsų vežėjai moka pasinaudoti jais, gal nepakankamai turi praktikos šioje srityje, todėl gerai, kad ši tema gvildenama, kuri, manau, vežėjams atneš apčiuopiamą naudą, kaip apsaugoti savo verslą, o jų darbuotojams skaitytis su įstatymais”.
Daugėjant ieškinių dėl verslo informacijos nutekinimo, darbuotojų ir klientų perviliojimo, daugėja ir teismų praktikos pavyzdžių, kai darbdaviams priteisiamos piniginės kompensacijos, o buvusiems darbuotojams uždraudžiama daryti tam tikrus veiksmus. Teisininkas M. Valatka pateikė keletą 2012 m. pavyzdžių: „Šiais metais turėjome tris didesnes nesąžiningos konkurencijos bylas, kai išėję darbuotojai įkurdavo naują, verslą ir perviliodavo buvusio darbdavio klientus. Vienoje byloje 13 tūkst. Lt. vertės darbdavio ieškinio teismas netenkino, o kituose dvejose 17 tūkst. ir 76 tūkst. Lt. vertės ieškiniai patenkinti apeliacinėse instancijose.“ Anot teisininko, tai pakankamai didelės ieškinių sumos už padarytus nuostolius, kai buvęs darbuotojai pažeisdavo nekonkuravimo susitarimus.
VDI – nekonkuravimo susitarimo nerekomenduoja
Kai pradėjo populiarėti transporto verslo darbuotojų migravimas per įmones bei naujų verslų kūrimas dažnėja atvejų, kai darbdaviai savo darbuotojams daro spaudimą skatindami tokius susitarimus pasirašyti. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius pažymi, kad nekonkuravimo susitarimai, gali būti pasirašomi tik šalių valia išreikšta savanoriškai, be jokio išorinės prievartos taikymo. „Išorinė įtaka arba primetama valia dėl nekonkuravimo susitarimų negalima. Esant išorinės valios išraiškos momentui ir darbuotojui, neįdarbintam vien dėl fakto, jog jis nepasirašė nekonkuravimo susitarimo, kyla pažeistos teisės gynybos būtinybė. Tokią situaciją numato Darbo kodekso 96 str. 2 d., kai atsisakymas priimti į darbą ginčijamas dėl to, kad nėra grindžiamas darbuotojo dalykinėmis savybėmis,“ – pasakoja VDI specialistas.
VDI nekonkuravimo susitarimų nerekomenduoja. „Tokie susitarimai nors ir galimi, tačiau nepageidautini dėl daugelio priežasčių, tarp kurių esminė – darbuotojo laisvo judėjimo teisės ribojimas. Nekonkuravimo susitarimai, kuriuose nėra tinkamai nustatytas sutarties šalių teisių ir pareigų balansas, ypač proporcingas piniginio atlygio nekonkuravimo laikotarpiu mechanizmas, pažeidžia vienos iš šalių teises“ – pasakojo J. Gricius.
Atvejų, kai išėję darbuotojai persivilioja klientus į savo naujas įmones daugėja. Todėl atidūs sudarinėdami darbo sutartis turi būti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Pateikėme Jums vos keletą ryškesnių pavyzdžių, kai neatidžiai pasirašyti susitarimai, sutartys apverčia žmonių likimu aukštyn kojomis. Ir nors abiejose bylose galutinių teismo sprendimų nėra, pasekmes jaučia abi šalys. Kurie teisūs, lai nusprendžia Apeliacinis teismas.
Komentarai
Dar 2010 metais vežėjai kėlė klausimą dėl UAB "Linavos servisas" direktoriaus V. Jagmino galimo netinkamo pareigų atlikimo. Todėl servisas ir įklimpo į apie 7 milijonų litų skolas. Tačiau asociacijos "Linava" valdžiai minėtas lėšų iššvaistymo atvejis visai nerūpėjo,nes į asociacijos "Linava" prezidiumo posėdžių darbotvarkę šis klausimas nebuvo įtraukiamas daugiau nei du metus. Tai galimai tyčiniai veiksmai, norint netirti Virginijaus Jagmino problemos. Tai kolektyvinė "Linava" dalies prezidiumo narių klaida, už kurią dabar permokame brangiai pirkdami TIR knygeles. Vežėjams labai aišku, kad finansinė asociacijos "Linava" griūtis prasidėjo nuo "Linavos serviso" bankrotinės situacijos, ką ir patvirtino vėlesni įvykiai. Todėl pilnai pritariu pono V. Pelėdos minčiai, kad iš V. Jagmino reikėjo reikalauti pilnos atsakomybės. Dabar turėtų atsakyti tie, kurie nieko konkretaus nedarė, kad būtų išaiškinta, taip vadinama, V. Jagmino problema. SIGITAS ČESNAVIČIUS
Vytautai Malinauskai, bylų turime dvi, tiek kiek buvę darbuotojai prieš 5 metus pažeidė nesąžiningos konkurencijos principus, įsteigdami 2 įmones UAB „Lastra“ ir UAB „DGM“ (pirmosios byla dar pirmoje instancijoje, o iš antrosios DGM bylos pirmos instancijos teismas priteisė Transekspedicijos naudai 380 300 litų žalai atlyginti, 19 000 Lt už ekspertizės atlikimą ir teismo išlaidas) pagrinde iš Transekspedicijos perviliotų klientų, su kuriais dirbo minimi išeiviai. Tačiau Jagminui, kaip žinote iš mano ankstesnio komentaro, Linavos vadai, matomai, dėl pernelyg didelio gailestingumo nusižengusiems, o gal dėl to, kad tai ne jų pinigai ir ne jų verslas, o gal dėl to, kaip matyti iš audito patikrinimo medžiagos jiems geriau patiko tratinti vežėjų pinigus, negu juos tausoti, liko tokie abejingi bylos iškėlimui Jagminui dėl nesąžiningos konkurencijos. Bandydami smerkti Transekspediciją už bylos iškėlimą dėl nesąžiningos konkurencijos keliate jos autoritetą ir parodote Linavos vadų neveiklumo simptomus.
Tai atsakykite, pone Vidmantai, kiek bylų šiuo metu nagrinėjama teismuose, vienaip ar kitaip susijusių su UAB "Transekspedicija" (ar kitomis Jūsų įmonėmis)? Manau, kad Jūsų inicijuotų bylų bus kelis kartus daugiau, negu išdrįsusių ir nepabijojiusių skųstis Jumis!
Noriu apgailestauti, kad straipsnių užsakovai vietoje kūrę „kompromatus“ apie UAB Transekspediciją, teisminiu keliu ginančią savo verslą nuo nesąžiningos konkurencijos, galėtų iš jos imtis patirties. Linava savo dukterinėje įmonėje Linavos servisas turėjo panašią situaciją, kaip Transekspedicija iš kurios išėjo jos darbuotojai, įsteigė nesąžiningai konkuruojančias įmones UAB "Lastra" ir UAB "DGM", kurios turėdamos visus kontaktus ir žinodami visas Transekspedicijos sutarčių sąlygas, pradėjo dirbti su tais pačiais klientais, su kuriais iki nesąžiningos konkurencijos veiksmų, sėkmingai dirbo Transekspedicija. Linava irgi galėjo iškelti bylą dėl nesąžiningos konkurencijos įmonei, į kurią perėjo dirbti Linavos serviso gen.direktorius Virginijus Jagminas, kuris ne tik kad išėjo su kelių tūkst. litų "uodega", bet, po jo išėjimo į naujai sukurtą UAB LKW Tiekimas buvo išvilioti Linavos serviso klientai, darbuotojai. Deja, straipsnių užsakovai, užuot pasimokinę iš Transekspedicijos, bando kritikuoti jos teisinius veiksmus, susijusius su nesąžininga konkurencija. Jeigu Transekspedicija nebūtų gynusi savo verslo nuo nesąžiningos konkurencijos, ją būtų ištikęs toks pat likimas, kaip ir Linavos servisą. Dabar kiekvienas darbuotojas, dirbantis Transekspedicijoje žino, kad vogti iš jos užsakovus nevalia, tai atvirkštinis atvejis, negu Linavos servise. Keletą kartų Linavos vadams siūliau iškelti panašią civilinę bylą dėl nesąžiningos konkurencijos dėl V.Jagmino veiksmų, nustekenusio Linavos servisą, tačiau jie liko kurti. Dabar, kai Linavos serviso bankroto administratorius yra iš UAB Macrofinance insolvency Solutions, kurios susijusi įmonė kartu vykdo ir buhalterinę apskaitą Linavoje, nesąžiningos konkurencijos bylos iškėlimas V. Jagmino vadovaujamai įmonei LKW tiekimas vargu ar tikėtinas. Kadangi straipsnių užsakovai ėmė toleruoti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tai rodo, kad jie yra nesąžiningų konkurentų pusėje. Gerbiami straipsnių užsakovai bei Linavos vadai, kurdami rašinėlius apie Transekspedicijos teisėtus veiksmus, kaip reikia ginti savo verslą, tik keliate Transekspedicijos prestižą ir kartu parodote, kad nepakankamai ginate vežėjų interesus, kai net nesugebate iškelti bylos V.Jagmino vadovaujamai įmonei veikiančiai vežėjų lėšų sąskaita.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.