Kai darbas baigiasi mirtimi
Tolimųjų reisų vairuotojo profesija – viena pavojingiausių. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai konstatavo, kad vairuotojai sudaro apie 30% visų mirusių darbe skaičiaus. Neretai netiesioginėmis mirties priežastimis tampa darbo ir poilsio režimo pažeidimai, įtampa darbe, nekokybiškos sveikatos patikros, nelaimingi atsitikimai.
Mirčių mažėja
Jei kalbėsime apie mirtis (ne nelaimingus atsitikimus) darbe, pastaruosius trejus metus jų skaičius mažėja. Transporto ir sandėliavimo įmonėse 2011 metais darbe mirė 31, 2012 m. – 16, 2013 m. – 15 darbuotojų. 80 % atvejų mirties priežastis buvo širdies kraujagyslių sistemos ligos.
O štai nelaimingų atsitikimų skaičiai išlieka labai panašūs. Pastaraisiais metais transporto ir sandėliavimo sektoriuje nelaimingi atsitikimai kasmet sudaro vidutiniškai nuo 20 iki 27 procentų visų Lietuvoje užregistruotų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Tolimųjų reisų vairuotojams įvyksta – 10% mirtinų, apie 30% sunkių ir apie 25% lengvų nelaimingų atsitikimų darbe. Jų priežastys yra tos pačios kaip ir visame transporto, sandėliavimo sektoriuje.
Apie 12 % tokių atsitikimų įvyksta dėl pačių darbuotojų kaltės. Be to dažnai darbuotojus „spaudžia“ darbo grafikai, o saugiai atlikti darbus ne visada yra greita ir patogu.
Nelaimingų atsitikimų skaičiai, lyginant penkerių metų duomenis:
metai | sunkūs NA | mirtini NA |
---|---|---|
2010 m | 25 | 11 |
2011 m. | 27 | 15 |
2012 m. | 33 | 16 |
2013 m. | 30 | 12 |
Daugiausia pažeidimų – krovininio transporto įmonėse
Daugiausia pažeidimų transporto įmonių sektoriuje nustatoma krovininio transporto įmonėse. Tai daugiausia darbo ir poilsio režimo laikymosi pažeidimai. Kita pažeidimų grupė – netinkamas profesinės rizikos vertinimo organizavimas, bendrųjų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymas, vidinės kontrolės įmonėje trūkumai ir pan. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai buvo neinstruktuoti saugiai dirbti, neapmokyti ir neatestuoti dirbti su potencialiai pavojingais įrenginiais, kai darbuotojai nebuvo aprūpinti būtinomis asmeninėmis saugos ir sveikatos priemonėmis.
Kodėl nelaimingi atsitikimai neišvengiami transporto versle?
Dažniausiai mirtini nelaimingi atsitikimai darbe transporto ir sandėliavimo ekonominės veiklos rūšių įmonėse įvyksta kai darbuotojai sužalojami transporto priemonės (apie 50% atvejų), dėl transportuojamo krovinio virtimo, kritimo (apie 10% atvejų); dėl griuvimo, kritimo iš aukščio (apie 9%); dėl karščio, ugnies (8%); pavojingų, kenksmingų cheminių medžiagų poveikio, įskaitant ir sprogimus (5%).
Pagrindinės šių nelaimingų atsitikimų priežastys – kelių eismo taisyklių pažeidimas (apie 50% atvejų); pačių darbuotojams nustatytų reikalavimų nesilaikymas (apie 12%); darbo priemonės neatitikimas ir netinkamas pavojingų darbų organizavimas (apie 9%); saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (apie 8%).
Vairuotojas paprastai dirba vienas ir savarankiškai. Todėl nuo žmogiškųjų savybių ir įgūdžių priklauso, ar atsargiai vairuoja, ar laikosi darbo ir poilsio režimo. Čia darbdavio kontrolė mažesnė nei kitose ekonominėse veiklose. Labai svarbus yra žmogiškasis faktorius – vis dar skiriamas per mažas dėmesys darbuotojo tinkamumui jo atliekamam darbui, jo kokybiškam apmokymui, suteikiant aiškias instrukcijas ką ir kaip reikia atlikti. Darbas turi atitikti darbuotojo fizines ir psichines galimybes atlikti pavestą darbą (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes).
Kelionės draudimas
Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas privalomas kiekvienam darbdaviui. Lietuvoje nuo 2000 m. sausio 1 d. galioja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – NADSDĮ), kuris nustatė privalomą darbuotojų socialinį draudimą.
Nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju, jeigu jis pripažįstamas draudiminiu įvykiu, visas arba dalį dėl darbuotojo mirties patirtų išlaidų turėtų atlyginti „Sodra“. Jeigu darbuotojas miršta užsienyje darbo metu ir tai nėra nelaimingas atsitikimas ar profesinė liga mirusio darbuotojo artimieji turi teisę reikalauti, kad darbdavys kompensuotų repatriacijos išlaidas, tačiau artimiesiems tokiu atveju tenka pareiga įrodyti, kad šioje situacijoje darbdaviui kyla materialinė atsakomybė.
Kadangi vilkikų vairuotojai daug laiko praleidžia užsienyje, pasidomėjome, kokį vaidmenį atsitikus nelaimei atlieka draudimo kompanijos. Anot draudikų, vairuotojų profesija rizikinga, todėl pasirūpinti medicinos pagalba užsienyje yra būtina. Draudimo specialistai sako, kad tokiais atvejais beveik visos pervežimo įmonės perka vilkikų vairuotojams kelionių draudimus. Šis draudimas apima medicinos pagalbą, nutikus įvykiui užsienyje, ligonio pargabenimo namo išlaidas. Mirties atveju draudikas pasirūpina palaikų repatriacija, jei reikalinga, pasirūpina laidojimu užsienyje, palaikų kremavimu.
Draudimo kaina metams vidutiniškai sudaro apie 200 Lt. Garantuojama draudimo suma iki 100 tūkst. EUR.
„PZU Lietuva“ Standartinių rizikų skyriaus vadovė Gitana Beinorienė sako, kad įvykiuose vilkikų vairuotojai nukenčia gal ir ne dažnai, bet labai stipriai. Juos ištinka infarktas, insultas, jie būna sužeidžiami eismo įvykiuose, remontuodami vilkiką (pvz. užkrinta pakelta kabina), ar neatsargiai išlipę iš automobilio važiuojamoje dalyje nutrenkiami kito automobilio. Gydymo ir pargabenimo išlaidos gali siekti nuo 20-30 tūkst. litų iki 100 tūkst. litų.
„Vieną mūsų klientą vilkiko vairuotoją avariją ištiko toli Rusijoje, Tiumenėje. Žmogui lūžo kojos, netoli įvykio vietos nebuvo oro uosto ar ligoninės. Todėl teko įdėti nemažai pastangų, pasirūpinant pirmąja pagalba ir sėkmingai pargabenant žmogų namo. Tam prireikė 30 tūkst. litų,“ – pasakoja ji.
„Lietuvos draudimo“ Verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas sako, kad kelionių draudimas naudingas net ir turint Europos sveikatos kortelę, nes pagal ją nėra kompensuojamos repatriacijos išlaidos. Mirties atveju, kūno parvežimo kaštai gula ant artimųjų ar įmonės (jei tai numatyta darbo, kolektyvinėse sutartyse) pečių.
Repatriacijos kaina priklauso nuo šalies ir sąlygų, taip pat nuo to, ar repatrijuojamas sunkios būklės pacientas, ar gabenami mirusio/žuvusio apdraustojo palaikai. Europoje vidutiniškai kūno parvežimas su prieš tai visomis paslaugomis (laikymu morge ir pan.) kainuoja 10-15 tūkstančių litų, skraidinant iš tolimesnių šalių – JAV – apie 20 tūkstančių litų. Sunkiai sužeistų žmonių repatriacija yra daug brangesnė: be abejo, viskas vėl priklauso ir nuo šalies bei atstumo, ir nuo sąlygų, kokios būtinos parvežti sunkiai sužeistą ar sergantį klientą.
„Pernai turėjome atvejį, kai sunkiai sužeistų klientų repatriacija kainavo beveik 350 tūkstančių litų,“ – sako jis.
Nelaimingų atsitikimų darbe statistiniai duomenys atskleidžia, kad sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų transporto ir sandėliavimo įmonėse skaičius per pastaruosius metus išlieka labai panašus. Transportas ir sandėliavimas yra priskirtas ekonominės veiklos rūšių sektoriams, kuriuose yra didžiausia rizika pažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių teisės aktų reikalavimus. VDI specialistų teigimu, neretai mirties netiesioginėmis priežastimis tampa darbo ir poilsio režimo pažeidimai, įtampa darbe, nekokybiškos sveikatos patikros.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.