Jei galėtų – pasislėptų cisternose

Verslo specifika

Cisternomis gabenamų pavojingų ir nepavojingų krovinių spektras itin platus – žalia nafta, kiti chemijos produktai, actas, spiritas, riebalai, gliukozė, fruktozė, vaisių sultys, įvairūs sirupai, grietinėlė, skystas šokoladas, aliejai, vynas.

Iš pirmo žvilgsnio skystųjų krovinių rinka atrodo gana idiliška – vežėjų, užsiimančių tokio pobūdžio veikla, Lietuvoje nėra daug, skystųjų krovinių transportavimo procese nereikalingos ekspeditorių paslaugos – produktas užsakovui pristatomas tiesiogiai iš gamintojo, aplenkiant  sandėlius.

Skystiems kroviniams gabenti reikalingos specifinės transporto priemonės. Joms taikomi itin griežti reikalavimai, o vairuotojas privalo baigti specialius kursus ir gauti ADR leidimą.

Naudotos transporto priemonės kaina, su kuria galima gabenti skystus krovinius, rinkoje svyruoja nuo 30 tūkst. eurų. Nauja gali būti iki dviejų kartų brangesnė. Tokios transporto priemonės eksploatavimo trukmė – apie 10 m.

Krizės ir konkurencijos nejaučia

Kalbinti skystųjų krovinių vežėjai itin nenoriai kalba apie krovinių gabenimo įkainius. Anot verslininkų, vieno kilometro kaina klientui įprastai atsieina apie 3,5 Lt.
„Pavojingų krovinių gabenimo kainos šiemet pradėjo dar labiau svyruoti – atsirado daugiau klientų, kurie nori vežti pavojingus krovinius pigiai, neįvertindami naudojamos technikos brangumo, atsakomybės, kuri tenka vežėjui. Vežama netgi už 2 ar 2,5 Lt. Vis dėlto standartinė optimali kaina – 3,5 Lt už kilometrą. Su tais, kurie nori, kad vežtume pigiai, – nedirbame, nes tai rodo kliento nesupratimą“, – apie skystųjų krovinių gabenimo kainas kalba UAB „Autopaslauga“ technikos vadovas Andrius Austinskas. Anot pašnekovo, lietuviams itin stiprią konkurenciją sudaro lenkai, gabenantys skystuosius krovinius nuo 2 iki 2,40 Lt už kilometrą.

Nepaisant kainų karų ir Lenkijos vežėjų desanto Lietuvoje, skystus krovinius gabenantys verslininkai krizės nejaučia. Žalią lietuvišką naftą į Liepojos terminalą gabenančios UAB „Iksija“ vadovas Virginijus Žadeikis sako, kad krizė jų veiklai įtakos neturėjo: „Gabenimai cisternomis – specifinė niša rinkoje. Mes turime ilgalaikius partnerius, su kuriais dirbame jau daug metų. Pasikoreguojame įkainius, rašomės metines sutartis. Sutartyje numatytos gairės, pagal kurias nusistatome įkainius. Metų pradžioje įkainis peržiūrimas. Jam įtakos turi degalų kaina. Jei ji kyla, tai mes, pagal atitinkamą lentelę, truputį pakeliame įkainius, jei ši kaina mažėja, įkainius mažiname“.

Rusijos įmonės „Балк Логистикс“, užsiimančios pavojingų ir sprogių medžiagų gabenimais cisternomis, direktorius Taras Federovski sako pastebintis krovinių apimčių didėjimo tendenciją gabenant į Europą, taip pat Rusijos teritorijoje.

„Kainos iš esmės nesikeitė, liko tokios, kokios ir buvo prieš krizę. Na, galima sakyti, truputį sumažėjo – apie 5–10 proc. Šiuo metu gebenimų cisternomis kaina už vieną kilometrą yra 1,25 EUR“, – sako Taras Fedorovski.

Lietuvoje į skystųjų krovinių gabenimo rinką patekti ganėtinai sunku, o joje dirbti taip pat nelengva, mat reikia dalyvauti konkursuose kroviniams vežti ir tik juos laimėjus pasirašoma darbų atlikimo sutartis.

5 cisternas turinčios įmonės „Iksija“ vadovas pabrėžia, kad naujų klientų įmonė nebeieško, nes skystųjų krovinių gabenimo rinka Lietuvoje labai siaura ir jos dalyviai jau yra suradę savo nišą.

Audrius Austinskas, paklaustas apie konkurenciją tarp vežėjų, taip pat sako, kad tarp lietuvių jos beveik nėra: „Yra bendra šio verslo etika. Stengiamės nelipti vieni kitiems per galvas, bandome rasti sveikos konkurencijos būdus, palaikome gerus santykius su visais rinkos dalyviais. Be to, kiekvienas turime savo pagrindinius klientus, o smulkius užsakymus  – pasidaliname“.

Kalbinti vežėjai sako, kad skystųjų krovinių gabenimo apimtys šiemet padidėjo, ypač tai jaučiama vasaros sezonui prasidėjus. Tam įtakos turi naujas derlius, taip pat gausesnis vaisvandenių vartojimas. Dar pernai vežėjai sakė, kad rinkoje pastebima tendencija, jog importuotojai pradėjo vežti pigesnius ir žemesnės kokybės produktus, šiemet kalbinti verslininkai teigia tokios tendencijos rinkoje nepastebintys.

A. Austinskas sako, kad šiuo metu klientai aktyviai domisi pavojingų krovinių gabenimu į Rusiją ir Baltarusiją. „Vis dėlto dažniausiai važiuojame iš Lietuvos į Pabaltijį, Vokietiją, Lenkiją, Austriją. Pavojingų krovinių gabenimų apimtys artimiausiu metu turėtų augti, tačiau manome, kad ir konkurentų daugės, atsiras daugiau vežėjų, siūlančių gabenti krovinius pigiai. Nepaisant to, mūsų įmonė laikysis tokios pačios pozicijos kaip ir iki šiol – kainų nemažinsime“, – dėsto A. Austinskas. Pašnekovas pripažįsta, kad bus vis sunkiau atsilaikyti prieš lenkus ir latvius, kurie vis aršiau bando dempinguoti kainas. „Gerai tai, kad vis dar laimime prieš latvius dėl to, kad kai kurie maršrutai jiems nepatogūs“, – pasakoja A. Austinskas.

Cisternas, kuriomis transportuojami pavojingi kroviniai, galima naudoti ir nepavojingiems kroviniams vežti. „Žinoma, kad skystų maisto produktų jose neveši, bet nepavojingus chemijos produktus – galima“, – dėsto A. Austinkas.

Valento Vaičiūno individualios įmonės atstovas Juozas Lesionis sako, kad jų įmonėje cisternos kur kas dažniau naudojamos nepavojingiems kroviniams vežti nei pavojingiems. „Turime 25 cisternas. Jose 10 kartų dažniau gabenami nepavojingi kroviniai nei pavojingi. Norint toje pačioje cisternoje, kurioje buvo gabentas pavojingas krovinys gabenti nepavojingą, reikia cisternas gerai paruošti – kruopščiai išplauti vandeniu su chemikalais“, – aiškina J. Lesionis.

Vieno kilometro kainos gabenant nepavojingą ir pavojingą krovinį – nesiskiria.

Cisterną su pavojingu ir nepavojingu krovinių vairuoja vienas vairuotojas. Kalbintų įmonių atstovai tikina, kad vairuotojai jų įmonėse keičiasi retai, dažniausiai dirba vienoje įmonėje daugiau kaip 10 m. „Vairuotojo patirtis dažnai nulemia eismo įvykio išvengimą, tad stengiamės dirbti tik su stiprius ir ilgamečius įgūdžius turinčiais vairuotojais. Nors jie ir brangiau apmokami, tačiau tai atsiperka. Taip pat skiriame daug dėmesio vairuotojų mokymams, eismo įvykių prevencijai“, – aiškina V. Žadeikis.

Kol klientai mokūs, skystus krovinius gabenantys vežėjai gali būti ramūs. Nors juos neramina pervežimų kainos, lenkų ir latvių veržimasis į Lietuvos rinką, tačiau svarbu, jog šio verslo atstovai suvokia pagrindinę taisyklę: šiandien dempinguota kaina, rytoj – bankrotas.