Išmaniųjų vagysčių era. Kaip išvengti bėdų?
Per pastaruosius trejus metus – po 10 proc. prieaugis kasmet. Jei tokiais tempai augtų „pliusas“ sąskaitoje – milijonieriai daugintųsi kaip bakterijos baltyminėje terpėje. Deja, kalba eina apie vagysčių mastą ir vežėjų patiriamus nuostolius. Cargonews.lt sufleruoja, kaip geriausia šias problemas spręsti.
Vagysčių klasika
Mūsų portalas jau yra rašęs apie Europoje siaučiantį krovinių vagysčių virusą. Statistika liudija, kad kasmet ilgapirščiai padaro nuostolių už maždaug 8.2 mlrd. eurų. Kiekvieną dieną vidutiniškai pagrobiama po 156 krovinius, arba 57 000 per metus. Tačiau nepaisant to, jog transportininkai puikiai žino apie šioje srityje besispecializuojančių nusikaltėlių keliamas grėsmes, užkirsti kelią vagystėms pavyksta toli gražu ne visiems.
„Nusikaltėliai akivaizdžiai patobulino savo „darbo“ schemas ir kartais tikrai stebina įžūlia drąsa bei gudrumu“, – pasakojo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis.
Maždaug 80 proc. pavagiamų krovinių draudimo ekspertai apibūdina kaip greitai realizuojamus antrinėje rinkoje. Tai buitinė technika, elektronika, alkoholiniai gėrimai, drabužiai, avalynė, tabako gaminiai. Sąlyginai nedidelės vertės krovinių vagystes pašnekovas vadino „atsitiktinėmis“.
„Tai liudija faktą, kad nusikaltėliai dažniausiai būna gana gerai informuoti kas ką veža, todėl savo „operacijas“ tiksliai suplanuoja ir įvykdo. T. y. kalba eina apie organizuotą nusikalstamumą. Kartais vairuotojas brutaliai užpuolamas, kartais tiesiog įkalinamas kabinoje, kartais užmigdomas per pravirus langus pripurškiant tam tikrų dujų, bet visais atvejais krovinys pavagiamas žaibiškai – iš puspriekabės 4-5 tonos dingsta per kokias 15 minučių. Tačiau jei tokius dalykus galima vadinti grobimų „klasika“, tai pastaruoju metu pastebimai daugėja intelektualių vagysčių, kai krovinio netekęs vežėjas susivokia buvęs apmulkintas tik po kurio laiko. Net jei vairuotojas nėra sumušamas ir pastebi nusikaltėlių ataką pradiniame jos etape, kol apimtas streso susivokia ką daryti, kol paskambina pagalbos ir kol paaiškina (jei tam netrukdo kalbos barjeras) situaciją, vagys savo „darbą“ suspėja padaryti“, – pasakojo D. Bivainis.
Tipiškas pavyzdys – atkeliavus į planuojamą krovinio pristatymo vietą vairuotoją pasitinka veikėjas, panašus į terminalo darbuotoją ir nurodo, turįs naujos informacijos, kaip elgtis su kroviniu. T. y. kad būtina jį iškrauti ne terminale, o naujoje vietoje arba perkrauti į kitą puspriekabę. Kad viskas būtų įtikinamiau, važtaraštis „papuošiamas“ suklastotu antspaudu, vairuotojui papasakojama keletas detalių apie gabenamą krovinį ar kitus dalykus, kurie lyg ir turėtų būti žinomi tik su konkrečiu reisu susijusiems asmenims. Apgavystė tokiais atvejais dažnai paaiškėja tik tuomet, kai tikrasis krovinio pareiškia pretenzijas. Daugeliu atvejų tai būna vertingos prekės, kurias surasti beveik nėra galimybių.
Taikinys – informacija apie krovinius
„ERGO Insurance SE“ specialistas atkreipė dėmesį, kad patys įžūliausi nusikaltėliai yra pažengę dar toliau ir kartais sugeba pavogti krovinius apsimesdami vežėjais. Tokiu atveju pas siuntėjus atkeliauja vilkikas su puspriekabe, apipavidalinta tiksliai taip, kaip ir tos įmonės, su kuria buvo sudaryta krovinio gabenimo sutartis, transporto priemonės. Sukčiai netgi pasigamina valstybinių numerių lenteles, kurios turėtų būti ant vežėjų-partnerių automobilių, užregistruotų terminale. Kadangi įtarimo lyg ir niekas nekelia, apie krovinio vagystę paaiškėja tik tuomet, kai to paties daikto atvyksta dar viena transporto priemonė, o patikrinus duomenis pasirodo, kad transporto priemonių registre duomenų apie vagių įdarbintą puspriekabę apskritai nėra.
„Tokie dalykai liudija, kad informacija apie krovinius tampa itin svarbiu instrumentu ne tik normalioje konkurencinėje kovoje. Į nusikaltėlių rankas patekę duomenys apie bet kurią kovinių gabenime dalyvaujančią grandį gali sukelti labai didelių problemų. T. y. tokio pobūdžio informaciją būtina itin atidžiai saugoti visiems, pradedant vairuotoju ir baigiant siuntėju. Kartais pakanka poilsio metu su kolegomis garsiai pakalbėti apie reiso specifiką ir jau kitoje poilsio aikštelėje užklumpa nekviesti „svečiai“. Intelektualesni nusikaltėliai viską atlieka subtiliau, tačiau rezultatas visada būna tas pats – prarastas krovinys“, – tikino „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas.
D. Bivainis atkreipė dėmesį ir į tam tikras kriminalinio pasaulio rokiruotes. Jei prieš 5-6 metus rizikingais buvo vadinami maršrutai į NVS šalis, tai pastarųjų poros metų statistika liudija, kad nepalyginamai daugiau žalų fiksuojama Anglijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Šiuos dalykus lėmė NVS šalyse gerokai sugriežtintos bausmės už tokias veikas bei reikalavimai visus krovinius, kurių vertė viršija tam tikras nustatytas sumas, gabenti tik su konvojaus palyda. Tuo tarpu kažkada saugiais laikytuose Senojo žemyno kraštuose padėtis pastebimai pablogėjo, o vairuotojai tai arba nepakankamai rimtai vertina, arba tiesiog nėra pasiruošę tinkamai reaguoti.
Saugikliai paprasti
Komentuodamas, kokios prevencinės priemonės yra efektyviausios saugantis nuo vagių, „ERGO Insurance SE“ specialistas patikino, kad daugeliu atvejų pakanka laikytis keleto nesudėtingų taisyklių.
„Visų pirma, prieš kiekvieną reisą būtina tiksliai suplanuoti maršrutą ir numatyti vietas, kuriose vairuotojas stos nakvoti ar privalomo kassavaitinio 45 val. poilsio. Tam, žinoma, derėtų pasirinkti saugomas aikšteles. Antras esminis dalykas – absoliučiai visa informacija apie krovinį privalo būti itin kruopščiai saugoma. Trečia – šiandien jau sukurta pakankamai daug apsaugos sistemų, kurios informuoja vairuotoją poilsio metu apie bandymą pažeisti tentą ar netgi apie prisiartinimą prie puspriekabės. Žinoma, tai neužkirs kelio gerai organizuotoms gaujoms, tačiau tokios signalizacijos bemaž 100 proc. patikimai atbaido nuo žemesnio rango ilgapirščių, kurie net nenugvelbę nė vieno daikto, padaro daug žalos: tvarkyti supjaustytą tentą, visais atvejais reiškia gaišti laiką ir didinti veiklos kaštus. Ketvirtas svarbus momentas – tikslios instrukcijos vairuotojui, kaip elgtis pristačius krovinį gavėjui. Negali būti nė kalbos apie perkrovimą į kitą puspriekabę. Būtina atidžiai patikrinti krovinį priimančio darbuotojo pažymėjimą, palyginti įrašus CMR važtaraštyje ar tikrai turima reikalų su tikruoju gavėju ir t. t. Jei kyla bent menkiausių abejonių reikia susisiekti su įmonės vadybininkais ir pasitikslinti ar išankstiniame darbo plane tikrai atsirado kokių nors korekcijų. Ar tikrai dėl, pavyzdžiui, kamščių kuriuose nors keliuose reikia keisti maršrutą ir stovėjimo vietą? Ar tikrai kelionės metu pasikeitė krovinio gavėjo adresas ar įmonė? Greita reakcija ir geras ryšys – vienas patikimiausių būdų saugantis nuo apgavikų ir riziką prarasti krovinį sumažinantis ne procentais, o kartais“, – teigė D. Bivainis.
Nedraudiminiai įvykiai
Kaip draudikai vertina situacijas, jei krovinį gabenančiam vairuotojui iš tiesų tenka keisti maršrutą, o sustojus poilsio naujoje (nesaugomoje) vietoje sulaukiama nusikaltėlių išpuolio? Ar tai nelaikoma nedraudiminiu įvykiu? „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas patikino, kad tokius atvejus reikia iš anksto aptarti su draudikais. Paprastai sutartyje fiksuojama, kiek išankstinio darbo plano korekcijų galima atlikti per metus, kad vežėjai nepradėtų „taupyti“ ir piktnaudžiauti pasitikėjimu. Jei šių susitarimų paisoma, apiplėšimas nesaugojome aikštelėje laikomas draudiminiu įvykiu, o vežėjo patirti nuostoliai yra kompensuojami. Net, jei sumos iš tiesų įspūdingos.
„Viena iš nesenų istorijų, nutiko mūsų klientams Olandijoje: nesaugomoje aikštelėje vairuotojas atidarė dureles po to, kai kažkas pastukseno į langą, buvo sumuštas, o nuo jo autovežio nukelti ir nuvaryti 8 naujutėlaičiai automobiliai. Anglijoje – brangų elektronikos krovinį gabenęs vairuotojas patikėjo jam rodomais suklastotais dokumentais ir leido perkrauti prekes į kitą puspriekabę. Sukčių padaryta žala siekė beveik 250 tūkst. eurų“, – vardijo D. Bivainis.
Draudimo ekspertas Egidijus Černiauskas, šioje sferoje dirbantis daugiau nei 20 metų, savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vairuotojai nesąmoningai talkina vagims pačiu nekalčiausiu būdu – nesilaikydami darbo ir poilsio režimo. Noras greičiau pristatyti krovinį ir pasikrovus naują suktis namo dažnai skatina „improvizuoti“ ir rinktis atsitiktines nakvynės vietas.
„Jei vežėjas pasirūpino tik CMR draudimu, o akistata su vagišiais įvyko nesaugomoje aikštelėje – tikėtina, kad incidentas bus vertinamas kaip nedraudiminis įvykis. Linkusiems rizikuoti patarčiau bent jau rinktis ne puspriekabes su įprastais tentais, o su kietais šonais. Tai brangiau, tačiau padeda išvengti galvos skausmo, kai ilgapirščiai pasidarbuoja peiliais. Išvengti tam tikrų rūpesčių galima ir naudojantis jūrinių keltų paslaugomis: vairuotojas dalį kelio įveikia ilsėdamasis, todėl maršruto tikslą pasiekia būdamas budresnis“, – samprotavo E. Černiauskas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.