Girtuokliaujantiems vairuotojams – elektroninis apynasris
Saugaus eismo ekspertų teigimu, neblaivūs vairuotojai yra viena iš trijų pačių didžiausių problemų, lemiančių skaudžiausiai pasibaigiančias nelaimes keliuose. Daugiau išgėręs žmogus bet kurį sunkvežimį gali akimirksniu paversti masinio naikinimo ginklu, traiškančiu viską, kas tik pasipainioja kelyje, ir generuojančiu milžiniškus nuostolius.
CargoNews.lt domisi, kaip tokio pobūdžio problemoms galima užbėgti už akių.
Alkoholio poveikis
Visų pirma reiktų priminti, kodėl toks nekaltas dalykas kaip taurė vyno ar bokalas alaus laikomi mirtinai pavojingais kiekvienam, ketinančiam sėsti prie automobilio vairo. Medikai visus išvedžiojimus apie „individualią biologinę normą“ laiko demagogija, nes alkoholis susilpnina visus svarbiausius fizinius ir psichinius žmogaus gebėjimus, gyvybiškai svarbius vairuojant.
Alkoholis pažeidžia centrinę nervų sistemą, todėl žmogaus reakcija gali sulėtėti net 10 – 30 proc. Matomumo laukas sumažėja, todėl dramatiškai keičiasi atstumo suvokimas, o drauge auga rizika, kad apsvaigęs žmogus netinkamai įvertins eismo sąlygas bei galimus pavojus kelyje. Net po sąlyginai nedidelių alkoholio dozių susilpnėja regėjimas, vaizdas tampa išsiliejęs, vairuotojas negeba atskirti kelių eismo elementų.
Truputį apgirtęs ir prie vairo atsisėdęs žmogus įgauna perdėto pasitikėjimo. Jam atrodo, kad sugebėjimai didėja, kad jis gali veikti greitai ir tiksliai. Pasak medikų, šis jausmas apgaulingas: dėl slopinamojo alkoholio poveikio sulėtėja žmogaus reakcija ir refleksai, todėl jis nebegali priimti tinkamų sprendimų, sulėtėja akių raumenų veikla. Vieniems šie pokyčiai atsiranda nuo didelių alkoholio kiekių, o kitiems – net nuo vienos taurelės.
Negana to, pakinta matymas, spalvų suvokimas, klausa. Dėl šios priežasties galite nepastebėti per gatvę einančio žmogaus ar netinkamai įvertinti šviesoforo spalvas. Be to, apgirtę vairuotojai visą dėmesį nukreipia tik į centrinį vaizdą – t. y. mato tik tai, kas yra prieš juos, ir dėl to ne visada pastebi iš šalutinio kelio įvažiuojančią mašiną ar einantį žmogų. Vairuotojas nebesugeba tiksliai suvokti mašinos padėties kelyje, įvertinti atstumo tarp dviejų mašinų, tinkamai koordinuoti savo veiksmų ir įvertinti kelio ženklų. Išgėrusiems prie vairo pablogėja koncentracija ir apima mieguistumas.
Tyrimai rodo, jog girti vairuotojai kur kas dažniau viršija greitį nei vairuodami neišgėrę, be to, jie labai dažnai pamiršta segėti saugos diržus, o tai tiesiogiai susiję su nelaimingais atsitikimais. 0,2 mg/ml (t. y. 0,2 promilės) ar mažesnis alkoholio kiekis kraujyje apsunkina vairuotojo gebėjimą tinkamai vertinti vaizdinę informaciją. Didesnė eismo įvykio tikimybė atsiranda, alkoholio kiekiui kraujyje pasiekus 0,5 mg/ml ribą, o 0,9 mg/ml riba specialistų vertinimu yra tiesiog katastrofiška, nes 11 kartų padidina įvykių riziką, palyginus su vairuotojais, kurie nevartoja alkoholio.
Sunkiasvorė rizika
Pastarųjų metų Lietuvos avaringumo statistika liudija, kad beveik 10 proc. visų mūsų šalyje nutinkančių eismo nelaimių dalyvauja krovininės transporto priemonės, tačiau šiuose incidentuose pasiglemžiama maždaug ketvirtadalis gyvybių. Taip yra todėl, kad sunkvežimis sveria iki 20 kartų daugiau nei bet kuris lengvasis automobilis, jam reikia maždaug 40 proc. ilgesnio stabdymo kelio, todėl klaidų pasekmės beveik visada tragiškos. Būtent dėl šių priežasčių neblaivūs sunkvežimių vairuotojai yra didžiausias transporto įmonių vadovų košmaras. Jei avariją padaro apsvaigęs vilkiko „vadeliotojas“, visa patiriama žala – nuo krovinio sugadinimo iki žmonių žūčių – regreso tvarka nukreipiama vežėjams. Nuostoliai tokiais atvejais gali siekti šimtus tūkstančių eurų.
„Mes puikiai suvokiame šiuos dalykus ir nei vienas vairuotojas į reisą neišvažiuoja nepatikrintas alkotesteriu. Deja, tuo administracijos galimybės iš esmės baigiasi, nes niekas nežino, kas žmogui šaus į galvą ir kaip jis elgsis stabtelėjęs poilsio. Belieka tikėtis, kad vairuotojas elgsis sąžiningai, protingai ir atsakingai“, – pripažino bendrovės „Transekspedicija“ direktorius Vidmantas Pelėda.
Klausiamas, ar jo vadovaujama įmonė nesvarstė galimybių į vilkikus sumontuoti vadinamąsias alkoholspynes, pašnekovas teigė, kad tie prietaisai, kuriuos savo laiku teko matyti, pasirodė nesunkiai apgaunami, todėl nuo investicijų į tokius „saugiklius“ buvo susilaikyta.
„Turiu prisipažinti, kad pastaruoju metu nesidomėjau, ką šiuo metu siūlo gamintojai. Bet jei naujos kartos alkoholspynės iš tiesų neleidžia vairuoti girtiems – be abejonės, tokiems dalykams netaupysim“, – tikino V. Pelėda.
Sprendimai egzistuoja
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vadovas Nemunas Abukauskas, kalbėdamas apie „girtas“ avarijas, akcentavo, kad alkoholspynės šiuo metu yra vienas efektyviausių būdų, galinčių sustabdyti neblaivius vairuotojus.
„Žinoma, geriausia būtų, jei žmonės apskritai liautųsi girtuokliavę – taip išsispręstų daugybė problemų ne tik keliuose, bet ir buityje bei tarpusavio santykiuose. Deja, kol kas tai nerealu, todėl mes sveikiname bet kokius žingsnius, galinčius sumažinti riziką, kad kažkas, padauginęs alkoholio, atsidurs gatvėje“, – sako N. Abukauskas.
Saugaus eismo specialistas papasakojo apie Skandinavijos šalyse veikiančias reabilitacijos programas, kuriose naudojant modernius automobilio užvedimą blokuojančius alkotesterius, pavyksta sulaikytus neblaivius vairuotojus pradėti „perauklėti“, neatimant iš jų darbo. Tokie prietaisai neleidžia pajudėti iš vietos, jei į alkotesterį „pripučiama“ bent 0,1 promilės, tačiau neužkerta galimybės vairuoti visą įprastinės bausmės laiką, dažnai trunkantį keletą mėnesių ar netgi metus. N. Abukausko žiniomis, nemažai tokių reabilitacijos programų dalyvių patys pageidauja alkoholspynes pasilikti savo automobiliuose ir atlikus „lygtinio nevairavimo“ bausmę.
Kelios atliktos studijos jau parodė, kad reabilitacijos programos ir variklių paleidimą blokuojantys alkotesteriai yra efektyvi priemonė, mažinanti pakartotinius neblaivių vairuotojų pažeidimus. Suomija dar 2013 m. paskelbė ataskaitą apie alkoholspynių ketverių metų naudojimo rezultatus. Pasirodo tik 6 proc. vairuotojų, kurių automobiliuose buvo sumontuoti alkotesteriai, pakartotiniai padarė pažeidimus, palyginus su ankstesniais metais įprastais 30 proc., kai variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai dar nebuvo naudojami.
Diskusijose apie alkoholspynes vienas dažniausiai užduodamų klausimų: kaip išvengti apgavysčių, kai į alkotesterį pučia „geranoris“ vairuotojo bičiulis, naudojamas blaivaus žmogaus pripūstas oro balionas ar pan.?
Bendrovės „Alkotesteris“ direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Leončikas, komentuodamas šiuos dalykus teigė, kad naujos kartos prietaisai reikalauja kontrolinės vairuotojo patikros, kai sėkmingai užvedus automobilį pajudama į kelią. Jei po tam tikro laiko, paprašius dar kartą papūsti į alkotesterį, tai nėra padaroma ar fiksuojama, kad prie vairo galimai neblaivus veikėjas, gali būti įjungiama garsinė ar šviesos signalizacija, kitus eismo dalyvius perspėjanti apie pavojingą transporto priemonę, o pats automobilis pradedamas stabdyti.
Kai kurios alkoholspynės turi vaizdo kameras, kurios fiksuoja, ar kontrolinio reikalavimo pasitikrinti blaivumą metu automobilį vairuoja tas žmogus, kuriam buvo leista pajudėti į kelią.
„Nuo to, kokias funkcijas gali atlikti prietaisas, priklauso jo kaina. Orientacinis skaičius – maždaug 1000 eurų. Lyginant su vilkiko, puspriekabės ir krovinio verte – tai nedidelė suma, tačiau net tais atvejais, jei transporto įmonei tokie pinigai keltų rūpesčių, galimas paprastesnis sprendimas – alkoholspynės nuoma. Europoje yra septynios šalys, kuriose veikia specialios reabilitacijos programos, o jų dalyviai prietaisus į savo mašinas montuoja tik tam laikotarpiui, kiek trunka įstatymais numatyta bausmė. Tada pažeidėjas kiekvieną mėnesį moka tam tikrą sumą, už kurią darbdaviams ar kontroliuojančiai institucijai pateikiama ataskaita, kiek kartų buvo mėginama sėsti prie vairo tebesant apsvaigus nuo alkoholio. Jei nuolat bandoma prietaiso „kantrybė“ ar mėginama jį pergudrauti elektroniniais būdais – neišvengiamai kyla klausimų, ar toks žmogus apskritai gali būti vairuotojas. T. y. kad pažeidimas, kurį padaręs jis tapo prevencinės programos dalyviu, nebuvo vienkartinis „netyčiukas“, ir kad žmogus greičiausiai turi rimtą priklausomybę“, – pasakoja J. Leončikas.
Kaip Europa tramdo neblaivius vairuotojus
Vokiečių kompanija „Dräger“ variklių užvedimą blokuojančius alkotesterius papildė vaizdo kamera, kuri fiksuoja alkotesteriu tikrinamo žmogaus veidą ir nustato jo tapatybę.
Švedijoje apie 50 proc. komercinio transporto priemonių turi variklio užvedimą blokuojančius alkotesterius.
Danijos sostinės Kopenhagos jūrų uosto kranuose įrengti mechanizmų paleidimą blokuojantys alkotesteriai. Konteinerių krovos ir visi kiti kėlimo mechanizmai pradeda dirbti tik tada, kai įsitikinama, kad jų operatoriai blaivūs.
Suomijoje variklio užvedimą blokuojantys alkotesteriai privalomi mokykliniuose autobusuose ir medicinos automobiliuose. Taip pat apie 10 000 taksi automobilių ir autobusų šioje šalyje turi įrengtus blokuojančius alkotesterius.
Švedija įrengė stacionarius alkotesterius, kuriais tikrinamas visų iš jūrinių keltų išvažiuojančių automobilių vairuotojų blaivumas. Tikrinami ne tik turistai, bet ir vilkikų vairuotojai. Tai patikrinimas, kurio neįmanoma išvengti. Nors buvo skeptikų, tačiau įdiegus šią tikrinimo sistemą, nei turistų, nei krovinių srautai nesumažėjo, o keliuose tapo saugiau.
Prancūzijoje visų transporto priemonių vairuotojai privalo turėti paruoštus naudojimui alkotesterius, policijos pareigūnai gali reikalauti, kad vairuotojas pateiktų alkotesterį kiekvieno patikrinimo metu, lygiai taip pat, kaip vairuotojo pažymėjimą ar automobilio registracijos dokumentus.
Prancūzijoje taip pat priimtas įstatymas iki 2015 metų pabaigos visuose autobusuose įrengti blokuojančius alkotesterius.
Europoje kasmet pavyktų išvengti 6500 mirčių, jei keliuose neliktų neblaivių vairuotojų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.