Ginčas su lizingo bendrove: kada sutartys padedamos į šalį?
Sudarydami lizingo sutartį numanome, kad lizingo bendrovės parengtame dokumente apgalvoti visi sprendimai visoms galimoms situacijoms. Tačiau esama situacijų, kuriose lizingo gavėjai stoja į teisinį ginčą su lizingo bendrove. Kokias jie turi galimybes?
Lizingo bendrovė – tai klientų kraują siurbianti įmonė, jau kitą dieną po pradelstos įmokos skubanti atsiimti savo turtą, be skrupulų plėšanti sutartis ir lupanti baudas už sutarties netesybas!
Tokia pasaka šiandien pavyks išgąsdinti retą Lietuvoje lizingo paslaugų ieškantį asmenį: mūsiškė lizingo rinka – susigulėjusi, civilizuota, o atsakymus į bet kuriuos galimus teisinius klausimus nesunkiai rasime sutartyse, civiliniame kodekse ar teismų praktikoje. „CargoNews“ kalbinti teisininkai tvirtina, kad Lietuvoje tarp lizingo kompanijų ir jų klientų kylantys teisiniai ginčai yra logiški, vyksta civilizuotai ir be platesnių teisinių interpretacijų.
Dar kartą: SKAITYKITE SUTARTIS!
Advokatų kontoros „Verum“ advokatas Albertas Buta sako, kad didelė tokio teisinio ginčo tikimybė yra tada, kai lizingo teikėjas vienu metu yra ir lizingo objekto pardavėjas. Tokiu atveju, jeigu pirkėjas nusprendžia, kad pirkinys neatitinka numatytų reikalavimų ir dėl to reiškia pretenzijas pardavėjui, ginčo epicentre atsiranda ir lizingo sutartis. A. Buta prisiminė atvejį, kai tokį ginčą pradėjo vežėjas, lizingo būdu pirkęs savo transporto priemonių apsaugos įrangą. Tačiau, pasak teisininko, tokios bylos nėra niekuo ypatingos ir jų baigtis nesukuria jokių didaktinių pastabų – išskyrus tai, kad sutartis reikia įdėmiai skaityti…
Nors ir lizingo sutartys dažnai yra šabloninės, nelengvai modifikuojamos bei užima lapų pluoštą, jas būtina įdėmiai perskaityti. Taip pat lizingo sutarčių reikia laikytis ir naivu tikėtis, kad jų pažeidimai bus toleruojami. Teisininkai sutartinai sako, kad visas sutartis turi peržiūrėti specialistai, sugebantys įvertinti atsirandančias prievoles ir numatytas sankcijas.
Pradelsta įmoka
Dažniausias sutarties pažeidimas yra pradelsta nustatyta įmoka. Aplaidumas, sunki finansinė situacija ar piktybinis elgesys lemia tai, kad lizingo bendrovė jau kitą dieną pasigenda įmokos ir paprastai kreipiasi į nepareigingą klientą su raginimu įvykdyti šią prievolę. Dažniausiai – nepamiršdama priminti apie numatytas sankcijas.
Teisininkai tvirtina, kad tokioje situacijoje įvykių raidą galima pakreipti, aktyviai tvarkantis su bręstančiu ginču. Advokatų profesinės bendrijos „Paliukėnas ir partneriai“ advokatas Arnas Paliukėnas tvirtina, kad savo interesus ginantis lizingo gavėjas visada turi galimybę pasiekti, kad jo lizingo būdu perkamas turtas nebūtų iš karto paimtas. „Nes toks atvejis būtų pats blogiausias: bendrovė, motyvuodama esminiu sutarties pažeidimu, ją nutrauks, pasiims turtą ir dar pareikalaus netesybų mokesčio“.
Kur kas palankesnis kelias lizingo gavėjui – surasti pirkėją lizingo būdu perkamam turtui, kurio vertė visais atvejais (tą lemia lizingo bendrovės sudarytas įmokų grafikas) turi būti didesnė už nesumokėtas lizingo įmokas.
„Bet kuriuo atveju – lizingo gavėjas turi teisę ir galimybę siekti, kad išmokamas turtas nebūtų iš karto atimtas, – sako A. Paliukėnas. – Jeigu kalbėtume apie sunkvežimį, tai yra verslui būtina darbo priemonė, leidžianti uždirbti įmokoms reikalingus pinigus: netekęs jo, lizingo gavėjas netenka galimybės vykdyti veiklą, dėl ko būtų atimama ir galimybė sumokėti atsiradusius įsiskolinimus; tektų atleisti darbuotojus, gal net uždaryti dirbti nebegalinčią įmonę“, – priežastis kovoti dėl turto išlaikymo sako advokatas. Pasak jo, esama atvejų, kai įmokas pradelsę lizingo gavėjai turtą išlaiko eilėmis mėnesių, o staigus turto atėmimas – situacija, kurios tikrai galima išvengti.
Netikėta pradelsto mokėjimo pasekmė
Tiesa, tai nereiškia kad idėja sąmoningai uždelsti įmokas yra gera! Advokatas įvardija dar vieną situaciją, sukeliančią sudėtingą ginčą tarp lizingo bendrovės ir jos klientų. Tai nutinka, lizingo būdu perkamai transporto priemonei patyrus draudiminį įvykį. Ji keliauja į remonto dirbtuves, kurios apsiima remontuoti automobilį už draudimo mokamus pinigus.
Tokioje situacijoje lizingo bendrovė apsireiškia kaip teisėtas transporto priemonės savininkas. „Jeigu buvo praleistos lizingo įmokos, lizingo bendrovė pareikalauja, kad pinigai būtų pervesti jai, o ne dirbtuvėms. Draudimas perveda pinigus, dirbtuvės sutvarko automobilį, bet jo teisėtai neatiduoda tol, kol negauna pinigų“, – sako A. Paliukėnas. Panašiai kai šachmatuose, susiklosto patinė situacija: lizingo bendrovė laukia, kol bus padengtas įsiskolinimas, remonto dirbtuvės laukia apmokėjimo už atliktą darbą, o vežėjas negali nei atsiskaityti, nei dirbti. Pasak jo, tokios situacijos nėra labai retos, o išsisukti iš jų nėra taip paprasta. Dirbtuvėms advokatas pataria nepriimti mašinos remontui, negavus išankstinio apmokėjimo arba garantinio rašto.
O į tokią situaciją patekusiam lizingo gavėjui nebent siūlytina sumokėti visas priklausančias įmokas ir „šliaužti ant kelių“ į lizingo bendrovę, prašant sumokėti draudimo pinigus dirbtuvėms ir pratęsti sąžiningą bendradarbiavimą.
Ginče – palaikymas lizingo gavėjui
A. Paliukėnas pastebi, kad kilus teisiniam ginčui tarp lizingo bendrovės ir lizingo gavėjo, pastarasis teisme bus pripažįstamas kaip silpnesnioji pusė, dėl šios priežasties visų pirma atsižvelgiant į jo interesus. Taip yra dėl to, kad sudarytos sutarties sąlygas visada diktuoja profesionalus lizingo teikėjas, o jo klientas dažniausiai net neturi galimybių modifikuoti jam pateikiamą sutartį.
Advokatas A. Buta atkreipė dėmesį, kad ginčuose neretai gali kilti klausimas, ar nustatytos įmokos praleidimas yra esminis, ar neesminis sutarties pažeidimas. Tiksliau – ar praleista įmoka automatiškai nutraukia sutartį, ar ne. Tai lemia tolimesnę ginčo raidą.
Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog lizingo gavėjas turi teisę susigrąžinti sumokėtas įmokas net tada, kai lizingo sutartis nutraukiama dėl jo kaltės. Žinoma, visas tokio sprendimo detales nustato teismas.
Jeigu lizingo gavėjas yra fizinis asmuo, iškyla ir dar vienas svarbus niuansas: tokiu atveju lizingo sutartis atidedama į šalį, suteikiant viršenybę vartotojų teisėms. A. Paliukėnas sako, kad tokiais atvejais būtina žiūrėti, ar kuri nors sutarties dalis neprieštarauja Vartotojų teisių gynimo įstatymui.
Konfiskavimas – sunkiausioji situacija
Automobilių transporto įmonėms naudojantis lizingo paslaugomis, toli gražu ne paskutinės svarbos grėsmė yra automobilio konfiskavimas. Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatoma ne viena galimybė konfiskuoti transporto priemonę. Bet jeigu daugumoje straipsnių transporto priemonės konfiskavimas numatomas tik kaip dispozityvi galimybė, ANK 427 str. 3 d. (Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba nuo psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę vairuotojai) nurodo privalomą transporto priemonės konfiskavimą.
Dabar įsivaizduokite lizingo būdų perkamo, apynaujo vilkiko konfiskavimą dėl to, kad jo vairuotojas antrą kartą įkliuvo „su kvapeliu“. Ir įsivaizduokite, kad apie pirmąjį šio vairuotojo sulaikymą jo darbdavys nė nenutuokė. Manote, ateinantys dirbti vairuotojai darbdaviams atneš VRM išduotas pažymas apie tai, kad per pastarųjų metų laikotarpį Lietuvos Respublikoje nebuvo sulaikyti girti prie vairo? Ar gal kad tai padarys ateinantys dirbti vairuotojai iš Ukrainos arba Baltarusijos?
Toks „paveldas“ sėda prie jūsų kruvinu prakaitu atidirbinėjamo automobilio vairo, nusižengia antrą kartą – ir viskas, automobilis konfiskuojamas! Be to, minėtame ANK straipsnyje nurodomas konfiskavimas ne tik dėl pakartotinio sulaikymo išgėrus, bet ir esant nepanaikintam ar neišnykusiam teistumui už nusikalstamą veiklą, kuri buvo padaryta, neblaiviam (ar kitaip apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų) vairuojant transporto priemonę.
Šis atvejis yra pats sudėtingiausias, nes transporto priemonės savininkui telieka nuryti sprangią piliulę, tikėtis lizingo bendrovės supratingumo ir manyti, kad prasižengęs vairuotojas kažkokiais būdais sugebės kompensuoti bent dalį patirtos žalos. Tačiau mažai, ar net ne visai mažai transporto kompanijai tokia situacija gali reikšti bankrotą.
A. Paliukėnas sako, kad kai kurių bendrovių vadovai tokiems atvejams pasiruošia, skirtingose įmonėse atskirdami turtą ir įsipareigojimus – tokie gudragalviški sprendimai leidžia apsaugoti bendrovę ir jos turtą nuo panašių netikėtumų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.