Europadėklų panašumai ir skirtumai
Kai kalba eina apie krovinį, turbūt pirmiausia galvojate apie tas konkrečias prekes, kurios bus gabenamos iš taško A į tašką B. Ir tikrai dažnai pamirštame, kad krovinys labai dažnai pirmiausia kraunamas ant padėklų, paprasčiau vadinamų paletėmis: būtent taip saugiau ir patogiau.
Kad būtų aiškiau, apie kokį kiekį padėklų kalbame, pasakysiu, kad per metus „į gyvenimą“ paleidžiama apie 60 milijonų vien medinių EPAL europadėklų. Kiek ilgai jie tarnauja, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Tačiau faktas, kad šioje rinkoje irgi yra nelegalių žaidėjų. Kitaip tariant, europaletė europaletei – nelygu.
Falsifikatų dalis mažėja
Kaip maždaug prieš penkerius metus veiklą pradėjo EPAL nacionalinis komitetas Baltijos šalyse, trijų valstybių rinkoje falsifikuoti padėklai karaliavo. Pasak Jano Likšo, EPAL Baltijos šalių nacionalinio komiteto vykdančiojo direktoriaus, dabar ši dalis gerokai sumažėjo: iš buvusių maždaug 80-90 procentų, falsifikatų dalis dabar sudaro tik apie 10-20 procentų.
Kokybiškas europadėklas kainuoja apie 7 eurus be PVM. Kai kalba eina apie brangų krovinį, tie 7 eurai – lyg ir menka suma, todėl siuntėjas ar gavėjas padėklą įskaičiuoja į galutinės prekės kainą, net negalvodamas, kur padėklas keliaus po to. Tačiau kai 7 eurus padaugini iš jau minėtų 60 milijonų, tampa aišku, jog tai – didžiulis verslas. Verslas, kuriame buvo ir yra ir nesąžiningų „žaidėjų“.
Kad krovinių gabenimui naudojami padėklai taptų patogia transporto ir logistikos „grandinėlės“ dalimi, pirmieji pradėjo tartis Šveicarijos, Vokietijos ir Prancūzijos vežėjai. Po antrojo pasaulinio karo krovinių srautai geležinkeliu augo, vėliau vis daugiau prekių buvo gabenama automobiliais, tad reikėjo patogaus, tvirto ir nebrangaus krovinių pagrindo. Mediniai padėklai tam puikiai tiko.
Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai Europoje griuvo politinės ir ekonominės sienos, padėklų poreikis dar labiau išaugo. Ir jau septintą dešimtmetį veikianti didžiausia atvira padėklų mainų sistema jungia daugelio valstybių užsakovus: siuntėjus, vežėjus, gavėjus. „Galiu pasakyti, kad padėklai rodo ir savotišką verslo kultūrą. Tai lyg valstybių ar įmonių veidrodis. Juk kiekvienas konkretus padėklas lyg ir nedidelė įmonės nuosavybė, o tuo pačiu – pasaulinio tinklo dalis. Tai, kaip įmonės žiūri į padėklus, kaip juos naudoja, sandėliuoja, liudija apie vidinę verslo kultūrą“, – sako J. Likšo.
Silpnesni, bet pigesni
Kad padėklas privalo atlaikyti rimtą svorį, žino visi vežėjai. Persikreipęs, įskilęs ar sulūžęs padėklas gali atnešti rimtų nuostolių, nes krovinys gali paprasčiau būti sugadintas. Tačiau iš tiesų ši, rodos, elementari konstrukcija iš medžio privalo turėti daug konkrečių savybių. Pavyzdžiui, mediena, iš kurios gaminami padėklai, turi būti išdžiovinta iki 22 procentų. Drėgnesnis, „šlapias“ medis, be abejo, atpigina gamybą, nes nereikia naudoti brangių medienos džiovyklų. Vinys, kuriais sukalami padėklai, irgi yra specialūs: jei norite, pamėginkite išardyti „teisingą“ padėklą. Tai tikrai bus nelengva, o falsifikatai kartais išsibarsto, juos pakėlus net be prekių.
Kad padėklas atitinka EPAL standartą, įrodo žymos. Bet EPAL ženklą falsifikatų gamintojai mėgina padirbti. Kaip ir specialų fitosanitarinio apdorojimo ženklinimą, rodantį, kokioje valstybėje ir kokioje įmonėje buvo pagamintas padėklas. Pasak J. Likšo, vienas iš dažnai pasitaikančių falsifikatų požymių yra gamybos datos kodas: mediena ir padėklai akivaizdžiai naujutėliai, o išdegintas, pavyzdžiui, 2013 metų arba kitos šalies gamybos kodas…
Sunkoka įrodyti, kad tai vertybė
Istorijų, kad pareigūnai sulaikė neteisėtai vieno ar kito gamintojo prekinį ženklu pažymėtos įvairios produkcijos, tikrai visi girdėjote. Apie falsifikuojamus kvepalus, drabužius, avalynę, kitus intelektinės nuosavybės pavyzdžius pareigūnai mielai praneša.
Tačiau kur kas rečiau galima išgirsti, kad buvo sulaikyti falsifikuoti europadėklai. Tokių istorijų Baltijos šalyse yra, bet nedaug. Gal todėl, kad pareigūnai dažnai nelinkę kreipti dėmesio į tai, ką galima būtų vadinti logiška krovinio dalimi, savotišku krovinio pagrindu. Pasak EPAL nacionalinio komiteto Baltijos šalyse vykdančiojo direktoriaus, prieš keletą metų vyko ir muitininkų, ir policijos pareigūnų mokymai, po kurių situacija buvo pagerėjusi. O laikui bėgant padėklų falsifikatų skverbimasis į rinką, rodos, vėl lieka tik jų gamintojų galvos skausmu.
Lietuvoje medinius europadėklus, žymimus EPAL „kokybės ženklu“, gamina 7-8 įmonės, dar 3 mūsų šalies įmonės turi teisę juos remontuoti.
O kiek stalių dirbtuvėlių „kepa“ nelegalią produkciją, kurią po to realizuoja įvairiais būdais, sunku suskaičiuoti. Nesąžiningų žmonių, norinčių užsidirbti, buvo visais laikais. Gal vieno padėklo kaina ir nėra didelė, bet kai jų pagaminti dešimtis, šimtus ir net tūkstančius…
Gamintojams – tai didžiuliai nuostoliai, nes užsakovai nepirks jų produkcijos.
„Turėjome informacijos, kad per Klaipėdos uostą buvo siūloma išvežti didelį padėklų krovinį, kurio pardavimo kaina – mažesnė už minimalią savikainą. Logiška, kad tai – nelegali, falsifikuota produkcija, kuri kartais gaminama ir iš vogtos medienos. Tokiu atveju gamintojai rinkai gali pasiūlyti labai pigių prekių, ant kurių net EPAL ženklus sugeba „įpiešti“, – pasakoja pašnekovas.
Reikia nepamiršti, kad sertifikuoti gamintojai rinkai siūlo padėklus, ant kurių yra ir fitosanitarinio apdorojimo žymos – kiekvienos šalies atitinkamos tarnybos sertifikuoja ir kontroliuoja įmones, gaminančias medinę pakuotę, kuri tinka ir maisto prekėms, ir kitiems gaminiams gabenti. O fitosanitarinio ženklinimo klastojimas – jau kita nusikaltimų kategorija.
Pavyzdžiui, Latvijoje numatyta kur mažesnė falsifikuotos produkcijos vertė (1600 eurų), kad ją mėginančiam realizuoti asmeniui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Beje, transporto priemonės, kuria buvo gabenama falsifikuota produkcija, konfiskavimas irgi yra įrašytas tarp sankcijų.
Pavyzdžiui, Latvijoje baudžiamoji atsakomybė gresia jau už 1600 eurų vertės falsifikuotos produkcijos gabenimą ar realizavimą. Lietuvoje ši suma – beveik 6 kartus didesnė. Be to, transporto priemonės, kuria buvo gabenama falsifikuota produkcija, konfiskavimas irgi yra įrašytas tarp sankcijų.
J. Likšo prisimena ir dar vieną istoriją, kai iš Europos į Pietų Ameriką buvo nugabentas specifinis krovinys, tačiau pareigūnai jo neįleido, nes ant padėklo buvo falsifikuota fitosanitarinio ženklinimo žyma. Dėl falsifikuoto padėklo vežėjai turėjo labai daug nuostolių: krovinys buvo grąžintas į Europą, užsakovai privertė mokėti delspinigius, teko mokėti baudas ir bylinėjimosi išlaidas…
Dėmesį kreipti turėtų visi
Kadangi tai atvira mainų sistema, norisi visų rinkos dalyvių supratingumo. Juk priėmęs (ne paslaptis – ne „už gražias akis“) keliasdešimt ar net kelis šimtus padėklų „iš šalies“ (į vieną sunkvežimio puspriekabę telpa apie 700 padėklų), darbuotojas daro meškos paslaugą savo įmonės partneriams.
Atidesnis žmogus įsimins, kad vienas ar kitas tiekėjas vietoj tvirtų ir legaliai pagamintų padėklų krauna analogišką kiekį nelabai kam tikusių gaminių. Asmeninei ir įmonės reputacijai tokios smulkmenos irgi turi įtakos.
Padėklų supirktuvėse (jų ypač daug Lenkijoje) irgi pasitaiko visko. „Tačiau savotišką švietėjišką veiklą tęsiame. Dirbame ir su didžiaisiais prekybos tinklais, nes jie savo tiekėjams ir vežėjams diktuoja gana griežtus reikalavimus. Siūlome padėklus naudojantiems vartotojams į sutartis įrašyti punktą, kad gabenimams bus naudojami tik nefalsifikuoti padėklai. Mes nesame valstybinė įstaiga, EPAL nacionalinis komitetas Baltijos šalyse gali tik patarti, pasidalyti patirtimi, surengti mokymus, padėti įvertinti padėklų „parko“ kokybę. Tačiau matome, kad ši kiekvienam vežėjui dažnai smulkmena atrodanti detalė iš tiesų yra labai svarbi. Ir požiūris keičiasi į gerąją pusę“, – teigia J. Likšo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.