Žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacija apie tai, kad Eurazijos sąjungos Muitų kodekso derinimas vyksta gana įtemptoje atmosferoje. Kazachstanas siekia apginti savo poziciją, ypač kalbant apie išmuitinimo režimą „post factum“, kuris turėtų būti taikomas įmonėms ir tam tikroms prekių grupėms.

 Pastaroji priemonė kol kas kelia daugiausia diskusijų. Šiuo klausimu Eurazijos sąjungos Ekonominė komisija yra numačiusi derybas, kurios Kazachstanui bus itin svarbios, nes parodys vietinių derybininkų sugebėjimą ginti principines šalies pozicijas Eurazijos sąjungoje.

Kazachstano Finansų ministerijos Valstybės pajamų komiteto tinklapyje pasirodė informacija apie tai, kad ši institucija dirba ties vienos priemonės, numatytos ir valstybės vadovo paskelbtos 40-ajame tautos žingsnio plane, įgyvendinimu. Ši priemonė numato išmuitinimo režimo „post factum“ įvedimą. Pasak Komiteto atstovų, yra siūloma išplėsti prekių ir atskirtų užsienio ekonominės veiklos subjektų sąrašą, kuriems būtų taikoma išmuitinimo procedūra iki pateikiant muitinės deklaraciją.

Kazachstano Finansų ministerija praneša, kad atitinkamos pataisos Eurazijos sąjungos Muitinės kodekso projektui jau išsiųstos Eurazijos sąjungos Ekonominei komisijai.

Tuo atveju, jei Kazachstano siūlomos pataisos bus priimtos, prekių ir atskirų užsienio ekonominės veiklos subjektų sąrašas, kuriems išmuitinimo procedūra galės būti taikoma iki pateikiant muitinės deklaraciją, bus papildytas tokiomis kategorijomis:

1) prekėmis ir užsienio ekonominės veiklos subjektais, kuriems taikomos muitinės procedūros, esančioms muitinės teritorijoje, laisvoje muitinės zonoje, ne muitinės sandėlyje;

2) prekėmis ir užsienio ekonominės veiklos subjektai, kuriems taikomos investicinės preferencijos.

3) užsienio ekonominės veiklos subjektais, turinčiais įgalioto ekonominės veiklos operatoriaus statusą.

„Post factum“ deklaravimas suteiktų galimybę praleisti žymiai daugiau prekių iki pateikiant muitinės deklaraciją. Šiuo metu tokių prekių sąrašas yra gerokai apribotas, ir Kazachstano valdžia siekia ženkliai jį praplėsti. Deja, toks Kazachstano požiūris vis dar nesulaukia teigiamo atgarsio Rusijos pusėje. Rusija tokią Kazachstano poziciją vertina kaip savotišką prekių kvotų įvedimą, kas, Rusijos manymu, prieštarauja integravimosi principams. Savo ruožtu, Kazachstanas savo poziciją argumentuoja tuo, kad tai yra siekis apginti nacionalinius interesus – ypač turint omeny tai, jog Rusija pati aktyviai praktikuoja prekių iš tam tikrų šalių (taip pat ir Eurazijos sąjungos partnerių) įvežimo apribojimus.

Rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje turėtų įvykti specialus Eurazijos sąjungos Ekonominės komisijos posėdis, kuriuo metu bus svarstomas Kazachstano pasiūlymas. Kazachstanas tvirtina, kad muitinės deklaravimo klausimai turi būti nacionalinės, bet ne Eurazijos sąjungos teisės kompetencija.

Eurazijos sąjungos Muitų kodekso projektą ruošė darbo grupė, sudaryta Eurazijos sąjungos Ekonominės komisijos tarybos 2013.10. 09. sprendimu Nr. 61.

Darbo grupės sudėtyje paritetiniais pagrindai dirbo 50 ekspertų iš Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos. Tikimasi, kad naujasis Kodeksas turėtų pradėti veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. Tačiau, kol nėra išspręsti visi prieštaravimai, kalbėti apie tai, jog viskas vyksta pagal planą, ankstoka.

Almatos verslininkų asociacijos pirmininkas Viktoras Jambajevas portalui kursiv.kz pasakė, kad buvo planuota, jog Eurazijos Muitų kodekso projekto aptarimas vyks viešai, tačiau realybėje viskas vyksta kuluaruose ir verslininkų balso niekas negirdi. V. Jambajevas yra tikras, jog dabartinė prekių gabenimo sistema yra itin palanki terpė korupcijai klestėti.

„Ar kas nors kalbėjosi su verslininkais tuo metu, kai buvo priimamas Muitų sąjungos Muitų kodeksas? Kokia nauda iš mūsų derybininkų, jeigu jie negali apginti jokios principinės pozicijos? Mes turime liberalizuoti fiskalinę politiką, o ne priešingai – dar labiau ją griežtinti, ką siūlo Rusija. Kazachstano rinkos potencialas kitoks, nei Rusijos, todėl tuo atveju, jei vadovausimės esamu Muitų kodeksu, artimiausiu metu rizikuojame dar labiau „grimzti į dugną“ ir neišvengiamai susidursime su infliacija. Kils klausimai dėl PVM dydžio. Kazachstane šį mokestį tiktų vadinti ne PVM, bet apyvartos mokesčiu. Mums 12% jau yra daug. Rusijoje šis mokestis siekia 18%, Eurazijos sąjungos mastu siūloma taikyti 20%. Jeigu tai bus priimta, mes galutinai pasmaugsime savo verslininkus – būtent verslininkus, kurie užsiima realia gamyba, bet ne tuos, kurie tarpsta gaudami valstybines pajamas. Šiuo metu Kazachstano ir Rusijos PVM administravimo sistemos absoliučiai skirtingos – tai gal vertėtų kelti šį klausimą ir svarstyti? Kalbėti apie unifikavimą, vieningą požiūrį, bet ne apie mokesčių didinimą? Prekių sertifikavimas pasienyje – dar vienas profanavimo pavyzdys, kuris taps eiline schema, kaip atimti pinigus iš verslo.

Be kita ko, visiems žinoma, kad Rusijos kontrolės organai yra labai politizuoti. Jei Maskva ir toliau „sėdės priešų apsuptyje“ ir reikalaus, kad ir kiti „nutrauktų deguonį“ užsienio prekėms, tokia situacija taps pavojinga. Jei mes neturime kuo pakeisti importą – kodėl turėtume atimti iš savo piliečių galimybę įsigyti nebrangias prekes? Tos vadinamosios mums siūlomos „antidempingo priemonės“ neturi nieko bendro su rinkos ekonomika. Tam, kad vietinės kilmės prekės būtų kotiruojamos ir įperkamos tiek Kazachstane, tiek Rusijoje, pirmiausia reikia nuimti nuo verslininkų galvos korupcinę rentą ir sumažinti elektros energijos įkainius gamybinėms įmonės. Būtent elektros energijos kaina „suvalgo“ pusę pajamų. Kazachstanas – naftos gavybos šalis, bet mes neturime benzino. Tai nonsensas“, – pažymėjo V. Jambajevas.

Ekonomikos analitikas, Inovatyvios ekonomikos mokslinių tyrimų instituto direktorius Magbatas Spanovas mano, kad Kazachstano siūlymas įtraukti į Eurazijos sąjungos Muitų kodekso projektą išplėstą prekių ir užsienio ekonominės veiklos subjektų sąrašą, kuriems būtų taikoma „post factum“ muitinės deklaravimo procedūra, yra pagrįstas – bent jau dėl to, kad Kazachstanas iš karto pareiškė, jog Eurazijos sąjungos erdvę supranta pirmiausia kaip erdvę, atvirą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimui.

Jis taip pat pažymėjo, kad Kazachstanas apie deklaravimą“ post factum“ kalbėjo dar iki tol, kol Rusija ėmėsi sankcijų prieš Vakarų šalis, todėl Astana privalo ginti šią poziciją.

„Reikia nepamiršti, jog tuo metu, kai Maskva priėmė sprendimą dėl atsakomųjų sankcijų, ji su savo Eurazijos sąjungos partneriais šiuo klausimu nesitarė. Niekas Maskvoje Baltarusijos ir Kazachstano leidimo neklausė. Tad jeigu Rusija nori, kad ir Kazachstanas prisijungtų prie jos atsakomųjų sankcijų, Maskva turi Kazachstanui kažką pasiūlyti. Šiuo metu pagrindinė problema glūdi skirtingame suvokime to, kas yra Eurazijos sąjunga. Kazachstanas ir Baltarusija mano, kad tai ekonominė erdvė, Rusijos manymu – tai politinė erdvė. Tačiau Maskva turi liautis galvojusi, kad Kazachstanui nuolat galima diktuoti“, – apibendrino M. Spanovas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.