Esate transporto įmonės vadovas? Vadinasi visada kaltas…
Kada, kam ir kokia apimtimi tenka atsakomybė už krovinį yra narstyta mažiausiai 1001 kartą, todėl nežinomųjų tokiose transportininkų istorijose praktiškai nėra. Kur kas daugiau klausimų kyla apie neturtinę žalą nukentėjusiems per sunkvežimių sukeltas avarijas. Kodėl? Visų pirma todėl, kad čia persipina baudžiamoji ir civilinė teisė, o incidento dalyvių veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Kad tai iš tiesų painu galima spręsti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šį rudenį paskelbtos nutarties byloje, narstytoje nuo 2004-ųjų.
Nelaimė Lenkijoje
Viskas prasidėjo ankstų 2004 m. rugsėjo 8 d. rytą, kai vienos transporto firmos vairuotojas per vėlai pastebėjo ta pačia kryptimi ir eismo juosta važiuojantį traktorių. Nespėjus nei apvažiuoti kliūties, nei laiku sustabdyti vilkiko, įvyko susidūrimas, po kurio labai sunkias galvos ir kojų traumas patyrė drauge važiavusi tos pačios įmonės darbuotoja S. R. Nukentėjusioji buvo kelis kartus operuota, jai teko nuolat lankytis pas gydytojus, daug laiko praleisti reabilitacijoje. Vėliau moteriai buvo nustatyta pirma invalidumo grupė, ją turėjo nuolat prižiūrėti kiti asmenys. Dėl šių priežasčių S. R. kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovų – darbdavio bei vairuotojo – solidariai priteisti 100 867 eurų (tuomet – 348 273,60 litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2004 m. lapkritį priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies – iš darbdavio firmos ieškovės naudai priteisė 198 273,60 Lt (57 424 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Kaltas be kaltės
Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 4 dalį visų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų atsakomybė trečiajam žalos patyrusiam asmeniui, kai žala padaryta dėl automobilių, kaip didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, yra solidari, todėl ieškovė turi teisę pasirinkti, ar reikalauti abiejų eismo įvykio dalyvių solidariosios atsakomybės, ar reikšti savo reikalavimą tik vienam iš jų.
Kertinis šio CK straipsnio punktas – sunkvežimis, laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl jo valdytojui numatoma kaltės prezumpcija. Kitaip tariant, transporto įmonės savininko atsakomybė kyla be kaltės ir neatsiranda tik tada, kai jis įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Visais kitais atvejais vilkiko savininkas, samdydamas vairuotojus, prisiima atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl tų vairuotojų kaltės, kai šie dirba gabendami krovinius.
Darbuotojas yra atsakingas darbdaviui darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka ir apimtimi, tačiau nukentėjusiajam žalą visų pirma turi atlyginti darbdavys – bent tiek, kiek jos nepadengia privalomasis draudimas.
Šiuo atveju teismas nutarė, kad susidūrimui su cisterną tempiančiu traktoriumi jokios įtakos neturėjo nei „nenugalima jėga“, nei „didelis neatsargumas“, nors pirminėje apklausoje po avarijos vairuotojas prisipažino galėjęs akimirkai užsnūsti.
Neturtinės žalos matematika
Nors teismas iš esmės sutiko tenkinti nukentėjusios moters ieškinį, visgi prašomą sumą sumažino iki 57 924 eurų (200 000 Lt). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, o pinigine satisfakcija tik siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 eurų, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovei priteista 57 424 eurų suma, patenka į iki šiol teismų praktikoje apibrėžtas ribas. Teismas atmetė atsakovo – transporto firmos – argumentus, kad tokia suma yra pernelyg didelė, nes – ją sumokėjus įmonės veikla iš esmės būtų paralyžiuota.
Beje, visų instancijų teismai atkreipė dėmesį, jog nors A .L.transporto firmos savininkas ir žinojo apie ieškovės sveikatos problemas, tačiau nuo pat 2004 metų nesistengė kompensuoti bent dalies jos turtinio ir neturtinio pobūdžio praradimų, nors ši transporto įmonė lig šiol daugiau mažiau sėkmingai dirba ir gauna pajamų.
Kaip amortizuoti problemas ?
Advokatė Reda Aleksynaitė klausiama, kaip turėtų elgtis transporto įmonės vadovas, kad po incidento kelyje įmonės neištiktų finansinis krachas dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą lavinos, visų pirma atkreipė dėmesį į pasikeitusias draudimo sumas.
„Be abejonės, pirma pagalba darbdaviui – privalomasis draudimas, tačiau ta pagalba gali būti nepakankama ar tik laikina, jei nukentėjusiam išmoką išmokėjęs draudikas kreipiasi su regresiniu reikalavimu (girtų vairuotojų atvejai ir pan.). Dabar galiojantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) nustato 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tačiau pagal Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus, neturtinė žala negali būti išskiriama ir ribojama, galioja ta pati draudimo suma, kaip ir žala sveikatai. Kita vertus, įstatyme yra ir tokia nuostata – „išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus“. Tai iš esmės reiškia, kad tose valstybėse, kur įstatymu nustatytos žalos sumos yra mažos (pvz. , Rusijoje), ir kurioje ES teisė netaikoma, darbdaviui privalomojo draudimo sumos gali neužtekti. Būtų galima rekomenduoti su draudiku susitarti dėl didesnės draudimo sumos“, – teigė R. Aleksynaitė.
Visais atvejais transporto įmonės vadovas turėtų imtis prevencinių priemonių (gilintis į draudimo sutarčių sąlygas, pasirūpinti papildomu draudimu, vairuotojų instruktažais, visiškos materialinės atsakomybės sutartimis ir pan.) ir bendradarbiauti po įvykio tiek su draudimo kompanija, tiek su nukentėjusiu asmeniu, bei konsultuotis su specialistais.
„Pastangos sumažinti žalą, švelninti pasekmes, dėmesys, geranoriškas dalinis žalos atlyginimas ir pan. visuomet teismo bus įvertinti teigiamai. CK 6.250 str. sako, kad „Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“, todėl paprastas žmogiškumas yra nepaprastai svarbus“, – pabrėžė advokatė.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.