ES „Mobilumo paketas“ – kova dar nebaigta
ES „Mobilumo paketas“ yra labai aktualus Lietuvos ir visos Europos vežėjams, kadangi tam tikrose vietose tiesiogiai siejasi su transporto sektoriaus darbu. Tuo pat metu nepasitenkinimas Europos Komisijos priimtais dokumentais nemažas, ir šiuo metu kova dėl jų nuostatų persikėlė į Europos Parlamentą bei ES Tarybą. Kitaip tariant, šiandien Lietuvos vežėjai dar turi šansą pakoreguoti „Mobilumo paketą“ sau naudinga linkme. CargoNews.lt nusprendė išsiaiškinti, kaip jiems sekasi tai daryti.
Kaip CargoNews.lt redakciją informavo Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje: „Šių iniciatyvų tikslas – padidinti eismo saugumą, skatinti diegti teisingesnes kelių apmokestinimo sistemas, mažinti išmetamo CO2 kiekį, oro taršą ir eismo spūstis, taip pat įmonėms tenkančią biurokratinę naštą, kovoti su neteisėtu įdarbinimu ir užtikrinti darbuotojams tinkamas sąlygas bei poilsio laiką“.
Jeigu kalbėti apie transportą, siekiama kovoti su „pašto dėžučių“ įmonėmis; užtikrinti sunkvežimių vairuotojams tinkamas poilsio sąlygas, žiūrint, kad nenukentėtų jų atlyginimas; ieškoti bendro kompromiso dėl minimalaus vairuotojo atlyginimo ir kitų reikalavimų, kuriuos skirtingos valstybės šiandien taiko individualiai.
Tiems, kas nėra susipažinęs su ES valdžios sistema, sunku net suvokti, kas čia per daiktas tas „Mobilumo paketas“, kokią galią jis turi ir kokia yra jo parengimo bei patvirtinimo procedūra. Jeigu paprastai, tai EK yra europinis Lietuvos vyriausybės analogas, kuris parengė pasiūlymus Europos Parlamentui (EP), panašiai kaip mūsų ministrų kabinetas rengia įstatymų projektus Seimui. EP ir priims galutinį sprendimą, koordinuodamas savo veiksmus su ES Taryba, kurios rėmuose visų bloko narių vyriausybių ministrai susitinka svarstyti, iš dalies keisti ir priimti teisės aktų bei koordinuoti politikos. Būtent EP ir ES Taryba, o ne EK yra pagrindinės ES sprendimų priėmimo institucijos.
Kadangi EK pasiūlymai apima ne tik transporto, bet ir socialinės politikos klausimus, didžiausias darbas vyks EP transporto ir socialinių reikalų komitetuose, taip pat ES Transporto ir Socialinių reikalų Tarybose. ES Taryboje klausimai pirmiausiai varstomi ekspertų darbo grupėse, o vėliau sprendimai priimami ES šalių narių transporto ministrų lygmeniu. Tokiu būdu, dabar Lietuvos vežėjams ir valdžios institucijoms svarbiausia nubrėžti veiklos prioritetus ir imtis aktyvios lobistinės veiklos minėtose grupėse ir komitetuose.
Kas svarbu Lietuvos vežėjams
Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuva nesugebėjo efektyviai sudalyvauti pradiniame „Mobilumo paketo“ rengimo etape, kol jis dar buvo ruošiamas EK gelmėse. Tačiau, kaip CargoNews.lt informavo „Linava“, pirminiai siūlymai iš Vakarų Europos valstybių buvo gerokai griežtesni, ir didelis pasiekimas jau tai, kad pavyko sušvelninti jų poziciją. Visgi, su apgailestavimu galima pažymėti, kad į ES sutartyse ir strateginiuose dokumentuose įtvirtintus šalių narių įsipareigojimus dėl laisvo paslaugų teikimo ir transporto rinkos gilinimo tinkamai atsižvelgta nebuvo.
Briuselyje įvykusios konferencijos, skirtos „Mobilumo paketo“ problematikai aptarti, dalyviai diskusijos, kurią moderavo „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis, metu atkreipė dėmesį, kad jame dominuoja didžiųjų valstybių pasiūlymai, ir į kompromisą tai nepanašu (kaip kitoje vietoje yra sakęs „Linavos“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas, Vakarų šalys, gindamos savo pozicijas, dažnai pateikia pavyzdžius, kurie būdingi tik labai mažai daliai pervežimų ir todėl neturėtų būti traktuojami kaip itin svarbūs argumentai, kurie lemia viso sektoriaus rodiklius).
Bendrai paėmus, renginio metu prieita išvados, kad, jeigu „Mobilumo paketas“ būtų priimtas toks, koks yra dabar, jis sukurtų sudėtingas sąlygas ES vežėjams (ypač iš periferinių šalių), nes atsirastų daugybė skirtingų reikalavimų. Kartu konferencijos metu buvo akcentuota, kad esamas protekcionizmo problemas svarbu spręsti jau šiandien, nes „Mobilumo paketo“ priėmimas užtruks (tai šiek tiek guodžia, bet atsipalaiduoti tikrai neverta).
Kalbant dar konkrečiau, paketą sudaro 8 pasiūlymai dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų keitimo, ir Lietuvos vežėjams, „Linavos“ teigimu, aktualiausi yra šie: komandiruojamų darbuotojų direktyvos pritaikymas kelių transportui; pasiūlymai dėl kassavaitinio poilsio bei pasiūlymai dėl patekimo į rinką reglamentavimo.
Tai, kad ketinama atsisakyti atstovų priimančiose šalyse, būtų palengvinimas. Palankesnės turėtų tapti ir kabotažinių pervežimų taisyklės: iki šiol buvo leidžiama atlikti 3 kabotažines operacijas per 7 tarptautinio pervežimo dienas, o dabar siūloma neriboti kabotažo 5 tarptautinio pervežimo dienų rėmuose. Tačiau Lietuvai yra nepalankūs darbo ir poilsio rėžimo pakeitimai. Komisijos siūlymu, 45 valandų kassavaitinį poilsį vairuotojai privalėtų atlikti ne transporto priemonės kabinoje, bet šį reikalavimą įgyvendinti bus sudėtinga dėl netinkamos infrastruktūros: Vakarų Europoje labai trūksta saugomų aikštelių, šalia kurių būtų apgyvendinimo įstaigos (pavyzdžiui, Vokietijoje tokių aikštelių yra 12, Prancūzijoje – 6, Belgijoje – 0).
Taip pat Lietuvos vežėjams netinka siūlomos komandiravimo taisyklės, nes jos ne tik apsunkins apskaitą, bet ir skatins finansinę nelygybę tarp vairuotojų, kadangi jų pajamos (minimalus atlyginimas) labiau priklausys nuo komandiravimo krypties (Rytai/Vakarai), o ne nuo atlikto darbo. Lietuvos vyriausybė laikosi pozicijos, jog minimalaus atlyginimo reikalavimas gali būti taikomas, tačiau tik panaikinus patekimo į rinką apribojimus. Komisijos pasiūlymas, kad vairuotojai turėtų grįžti į savo registracijos šalį vieną kartą per 3 savaites, itin neigiamai paveiktų Lietuvos kelių transporto sektorių dėl papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Pagaliau, „Mobilumo pakete“ visiškai nekalbama apie trečiąsias šalis: kaip jose būtų vykdomos EK patvirtintos taisyklės, kaip jų kontroliuojančios institucijos atlikinės pasiūlymuose numatytas vairuotojų ir įmonių patikras, ar jos keisis informacija su ES šalimis narėmis?
Kaip konstatavo „Linava“, visi Europos Sąjungos nariai turi pastabų „Mobilumo paketui“ ir „temps paklodę į savo pusę“. Jei anksčiau jautėsi Rytų ir Vakarų priešprieša, tai dabar galima įžvelgti ir periferinėms ES valstybėms nepalankių sprendimų. Tad kai kuriais klausimais, anot Asociacijos, galima bendradarbiauti ir su tokiomis šalimis kaip Danija, Airija ar Portugalija, bet dėl daugumos klausimų sąjungininkų „Linava“ randa tarp naujųjų bloko narių. Nelieka nuošalyje ir tarptautinė vežėjų sąjunga IRU, taip pat ieškanti to „bendro vardiklio“, kuris tiktų visiems.
Koks vyksta darbas
„Linavos“ teigimu, Asociacijos vadovybė aktyviai dirba ES institucijose. Pavyzdžiui, surengti jau keli susitikimai su Lietuvos europarlamentarais, informuojant juos, kokio atstovavimo europiniu lygmeniu tikisi nacionalinis vežėjų verslas.
Kaip pažymėjo EP deputatas Valentinas Mazuronis, šalies verslo ir žmonių interesus Europos Parlamente atstovauja tik 11 iš 751 narių. Tad tokiais svarbiais klausimais kaip „Mobilumo paketas“ tenka vienytis ir tarpusavyje, ir su kitomis valstybėmis. Taip pat, anot jo, reikalingas Lietuvos vyriausybės įsitraukimas į EP reikalus.
„Linava“ teigia, kad turi „tikrai stiprų palaikymą iš valstybinių institucijų“ ir yra dėkinga už tai, kad jos supranta vežėjų nerimą bei lūkesčius. Išgirsti tokią palankią verslo nuomonę apie Lietuvos valdžią yra retas ir malonus dalykas. Tačiau įdomu, kas konkrečiai daroma. Kaip CargoNews.lt pranešė Susisiekimo ministerija: „Dialogas dėl „Mobilumo paketo“ (MP) vyksta su visais socialiniais partneriais, tarp kurių yra ir „Linava“. Lietuva, formuodama poziciją MP klausimais, aktyviai bendradarbiauja su kitomis ES šalimis – Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Latvija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija. Kartu su Lietuvos vežėjais siekiama, kad tarptautinės organizacijos, pirmiausia IRU, kuo aktyviau reikštų savo poziciją. Lietuvos atstovybės darbuotojai nuolat susitinka su Lietuvos ir kitų šalių parlamentarais Europos Parlamente, kad jiems išdėstytų svarbiausius vežėjų nuogąstavimus“.
Pastaruoju atveju turima omenyje Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje, kuri CargoNews.lt redakcijai pateikė tokią informaciją: „Dialogas dėl „Mobilumo paketo“ su „Linava“ vyksta. Jis labai aktyvus ir naudingas. Taryboje susiformavo bendraminčių šalių grupė, kuriai priklauso Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Latvija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija. Ji ne kartą pateikė bendrus pareiškimus Tarybos posėdžiuose, siekdama kryptingai ginti vežėjų interesus. Kartu su Lietuvos vežėjais bandome paveikti ir aktyvinti tarptautinių organizacijų, visų pirma IRU, poziciją. Taip pat nuolat lankomės Europos Parlamente, kur įvyko mūsų ir „Linavos“ atstovų bendri susitikimai su Lietuvos ir kitų šalių parlamentarais. Jiems išdėstyti svarbiausi vežėjų nuogąstavimai“.
***
Apibendrinant, galima konstatuoti du dalykus. Pirma, „Linava“ aktyviai dirbo ir dirba tam, kad ES „Mobilumo paketo“ nuostatos atitiktų Lietuvos vežėjų interesus. Antra, daug kas šiuo atveju priklauso ne nuo jos, o nuo šalies valdžios institucijų sugebėjimo pralaužti biurokratinius Europos Parlamento ir Europos Tarybos „ledus“. Džiugina tai, kad Lietuvos vyriausybė ir diplomatija girdi bei supranta vežėjų lūkesčius ir pagal galimybes kartu su kitų nepatenkintų bloko valstybių atstovais stengiasi apginti jų poziciją europiniu lygmeniu, pasipriešinant „didžiųjų žaidėjų“ diktatui.
Kaip interviu CargoNews.lt pažymėjo „Transekspedicijos“ vadovas Vidmantas Pelėda, Vakarų Europa spaudžia Lietuvos vežėjus į kampą, siekdama išstumti juos iš savo rinkų – taip pat su „Mobilumo paketo“ pagalba, ir „Linavai“ sunku su tuo kovoti kaip „pelei su drambliu“. Todėl, pasak V. Pelėdos, teks prisitaikyti ir prie tų nemalonių naujovių. Tačiau šioje vietoje į galvą atėjo vienos lietuviškos dainos žodžiai: „Bet geriau negyvent negu visai netikėti. Juk mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.