Ekspeditorių draudimas: ledai tirpsta
Lietuvos ekspeditoriai, daugybę metų tyliai kentę susidariusią nepalankią situaciją draudimo rinkoje dėl jų civilinės atsakomybės draudimo, šiandien drąsiai kalba apie tai, kad toliau taip tęstis nebegali. Ketinama imtis jungtinių veiksmų – kreiptis į draudimo bendroves ir kovoti dėl mažesnių kainų ir platesnės draudimo apsaugos. Tam pritaria ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacija „Lineka“.
Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimą siūlo tik kelios Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės, tačiau ir jų teikiamo draudimo poliso kaina ekspeditoriams ne visada patraukli, mat neretai siekia keliasdešimt tūkstančių litų. Žinoma, ekspeditoriai turi galimybę savo civilinę atsakomybę drausti ne lietuviškoje draudimo bendrovėje. Šiuo atveju ekspeditoriams reiktų atkreipti dėmesį, kokia teisė būtų taikoma šiai draudimo sutarčiai, nes kilus konfliktui tarp draudiko ir ekspeditoriaus (aut. pastaba – nesusitarus dėl žalos apmokėjimo), teismo procesas greičiausiai vyktų ne Lietuvoje, todėl ekspeditorius patirtų papildomų išlaidų.
Kam rūpi reputacija – draudžiasi
Didelės Lietuvos ekspedicinės kompanijos savo, kaip ekspeditoriaus, civilinę atsakomybę draudžia, tačiau dažniausiai ne Lietuvos draudimo bendrovėse. „Esame apsidraudę per draudimo brokerį, esantį Lietuvoje, tačiau nelietuviško kapitalo draudimo bendrovėje. Visad taip darome. Norime apsaugoti verslą nuo bet kokios dideles bėdos. Nuo mažų bėdų, manau, užtektų „lašinukų“, kuriuos turime užsiauginę, bet juk nežinai, kas gali nutikti. Per metus už minėtą draudimą mokame apie 50 tūkst. Lt. Tai – tikrai nemaža suma, tačiau saugumas mums svarbiau“, – dėsto UAB „Axis Transport“ akcininkas Tomas Degutis.
Pasak jo, įmonės, kurios galvoja apie ilgalaikę veiklą, turi turėti ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimą. „Aišku, kiek tas draudimas gali apsaugoti – kitas klausimas, bet atsitikus bėdai, jį turint vis tiek bus lengviau ir psichologiškai, ir finansiškai. Juk toks draudimas apima ne tik finansinę, bet ir teisinę pagalbą. Jei neturėtume draudimo, tai ne vienas ir ne du dideli klientai su mumis atsisakytų dirbti, nes sutarties sąlygose turėti draudimą – būtinybė“, – kalba T. Degutis.
UAB „Abipa Logistics“ akcininkas Algirdas Berdešius palaiko kolegos poziciją: „Kiekvienas save gerbiantis ekspeditorius apsidraus savo, kaip ekspeditoriaus, civilinę atsakomybę. Juk yra n+k faktorių, kuriems ekspeditorius negali turėti įtakos, tačiau už pasekmes turi atsakyti. Rimti ekspeditoriai užsiima rimtais projektais, kurių vertė gali siekti kelis milijonus eurų, taigi juokauti nereiktų“.
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas pabrėžia, kad vis aukščiau užsakovai kelia „kartelę“ ekspeditoriui, tad draudimas – vienas iš būdų išlaikyti konkurencingumą: „Draustis būtina, nes apsidraudęs ekspeditorius rimčiau vertinamas tarptautinių gabenimų rinkoje“.
Netenkina Lietuvos draudimo bendrovių siūlomas produktas
Sigitas Žilius, UAB „Simatra“ vadybininkas, piktinasi, kad Lietuvos rinkoje iki šiol dar nėra patrauklaus ekspeditoriui draudimo. „Toks draudimas, kokį siūlo Lietuvos draudimo kompanijos, yra neefektyvus. Jis tik draudžia nuo ekspeditoriaus klaidų. Bet koks įvykis su kroviniu traktuojamas kaip ne ekspeditoriaus, o vežėjo kaltė. Tokiu draudimu nepatariu draustis. Ekspeditorius prieš klientą yra kaip vežėjas, todėl ir draudimas turi būti viską apimantis ir net platesnis kaip vežėjo – ir geografine, ir krovinio apsaugos prasme. Prie ko tik prisiliečia ekspeditorius – viskas tampa draudimo objektu. Ta draudimo rūšis turi būti platesnė ir net patikimesnė negu vežėjo. Tokius produktus siūlo, deja, ne Lietuvos draudimo kompanijos“, – aiškina S. Žilius.
Ilgametę patirtį ekspedicijos ir gabenimų versle turintis pašnekovas pabrėžia, kad suvienijus pajėgas kelioms ar keliolikai ekspedicijos įmonių, galima būtų gauti ekspeditoriaus draudimo polisą gerokai pigiau nei siūlo Lietuvos draudimo bendrovės ir jis apimtų nepalyginamai daugiau rizikų.
„Tokiu draudimu besidraudžiantys ekspeditoriai būtų labiau konkurencingi, taigi vežėjai turėtų gerokai pasitempti. Pavyzdžiui, mūsų įmonė ne vienerius metus draudė savo atsakomybę tokiu draudimu, kuris buvo panašesnis į krovinio draudimą. Ir visiškai nepanašus į dabar mums lietuviškų draudimo kompanijų siūlomus produktus. Šiuo metu mes bandome suvienyti daugiau ekspeditorių, norinčių turėti patikimą draudimą už patrauklią kainą. Panašu, kad vežėjai tarsi miega ant savo laurų. Ekspeditoriams tapus patrauklesniais krovinio draudimo prasme, gali nebepavykti nuo tų laurų ir atsikelti. Ekonomikoje, kaip ir gamtoje, galioja tokie patys dėsniai ir egzistuoja maisto grandinės. Kuo arčiau „maisto“, tuo pozicija geresnė – ypač esant krizinei rinkai. Ne visuomet vežėjas stovi toje grandinėje aukščiau už ekspeditorių. Tokia vežėjo padėtis labai mažina „išgyvenimo“ tikimybę, blogina skolinimosi reitingus ir turi įtakos kitiems rinkos dalyviams“, – kalba S. Žilius.
Anot kalbintų ekspeditorių, blogiausia, kad dalis vežėjų mano, kad CMR draudimo visiškai pakanka. „Kuomet kiti veiksniai (aut. pastaba – kuro kaina, darbuotojų atlyginimai ir kt.) mus stato į ne pačią patraukliausią padėtį, jei lygintume su kitų šalių vežėjais, patikimumo dalykai, tokie kaip praktiškai veikiantis ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimas, gali mus išskirti iš kitų šalių vežėjų-ekspeditorių ir sudaryti sąlygas sėkmingai konkuruoti“, – aiškina S. Žilius.
DPK atstovas Ramūnas Baravykas pripažįsta, kad Lietuvos draudimo rinka per maža, dar nėra pakankamai brandi ir išvystyta tokiai paslaugai, – ekspeditoriaus draudimui. „Draudikas neturi gebėjimo įvertinti, kiek tai galėtų kainuoti, o atstovauti užsienio kompanijos produktą – per brangu. Kol nebus susidurta su labai dideliu poreikiu ir įvertintos galimos rizikos, tol situacija nesikeis“, – sako R. Baravykas.
Susiduria su problemomis dėl žalų dengimo
Nenorėjęs prisistatyti ekspeditorius sako, kad dauguma Lietuvos draudimo bendrovių žiūri į ekspeditorių kaip į tarpininką tarp kliento ir vežėjo. „Kai kurios dar deklaruoja ekspeditoriaus apibrėžimą, funkcijas. Bet kai įvyksta draudiminiai įvykiai, pavyzdžiui, tokiose svarbiose veiklos srityse kaip sandėlio veikla, atsiriboja nuo žalos padengimo. Mano veikloje yra pavyzdžių, kai muitinės tarpininkas, įformindamas muitinės procedūrą, pritaiko netinkamą mokestį, iškyla teisinis ginčas su valstybe. Kai pasakai, kad turi muitinės tarpininko civilinės atsakomybės draudimą, tai paaiškėja, kad tai yra tik popierius tam, kad galėtum ta veikla užsiimti, bet ne dokumentas pagal kurį atlygina žalą. Iš savo patirties sakome, kad beveik nei viena Lietuvos draudimo bendrovė neišduoda profesionalaus ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo poliso. Galima jį nusipirkti iš užsienio draudimo bendrovių. Lietuvoje teikiama tokio tipo paslauga – formalumas“, – dėsto 10 metų ekspedicijos veikla užsiimantis vyriškis.
Draudimo brokeris Giedrius Juodviršis paklaustas, kokia situacija draudimo rinkoje dėl ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo, sako, kad teoriškai kiekviena Lietuvos draudimo bendrovė gali pasiūlyti ekspeditoriui apdrausti savo atsakomybę, tačiau dėl šio draudimo nuostolingumo, įprastai to nedaro.
„Kad draudimo bendrovės, drausdamos tokiu draudimu nepatirtų nuostolių, įmokos, tikėtina, turėtų būti gerokai didesnės nei dabar ekspeditoriai pasirengę mokėti. Dabar draudimo rinka ekspeditoriui gali pasiūlyti apdrausti ekspeditoriaus civilinę atsakomybę dėl žalų, kurių priežastis – ekspeditoriaus klaida (pavyzdžiui, krovinys buvo išsiųstas ne tuo adresu ir dėl to krovinio užsakovas patyrė finansinių nuostolių).
Tokio draudimo įmokos svyruoja 0,1 iki 1 proc. ribose nuo ekspeditoriaus apyvartos. Kitas galimas pasiūlymas ekspeditoriui – apdraudžiama ekspeditoriaus, veikiančio kaip vežėjas, civilinė atsakomybė. Tokiu draudimo polisu ekspeditorius turi draudimo apsaugą ir nuo savo padarytų klaidų, ir nuo žalų, kurias sukėlė subrangovo veiksmai (pavyzdžiui, autoįvykis, kurio kaltininku buvo pripažintas subrangovo vairuotojas). Už tokį draudimą ekspeditoriams tektų mokėti 0,2 proc. iki 2 proc. lėšų nuo veiklos apyvartos“, – dėsto G. Juodviršis.
Keliasdešimt tūkstančių už draudimą – kas mokės?
Ekspeditorius iš Klaipėdos sako, kad neseniai iš vienos lietuviškos draudimo bendrovės bandė gauti ekspeditoriaus veiklos draudimo sutartį. Tačiau kai bendrovė paskaičiavo, kiek tai galėtų kainuoti, paprašyta suma atgrasė nuo tokio draudimo – 27 tūkst. Lt pasirodė esanti pernelyg didelė suma.
„Kai imi įrodinėti, kad iš tų prašomų 26-27 tūkst. Lt kroviniai vis tiek jau perdrausti CMR draudimu, jie vis tiek nesutinka. 7-8 tūkst. Lt už ekspeditoriaus draudimą būtų „protinga“ kaina“, – sako kalbinti ekspeditoriai.
Ekspeditoriai „Linekos“ kongreso metu sakė, kad patraukli suma jiems būtų apie 8 tūkst. Lt. „Esame sutarę su keliomis draudimo bendrovėmis jau sausio pradžioje susitikti ir kalbėtis apie ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo reikalus. Šis draudimas iš tiesų reikalingas, kad būtų galima apsisaugoti nuo klaidų, nenumatytų atvejų. Mūsų, kaip asociacijos, užduotis, apjungiant ekspeditorius, pavyzdžiui, asociacijos narius, gauti bendrą ekspeditoriaus civilinės atsakomybės polisą. Tai galėtų atpiginti šią draudimo rūšį. Šis draudimo polisas tikrai turėtų būti gerokai pigesnis nei siūlomi už keliasdešimt tūkstančių litų“, – analizuoja T. Sankauskas.
Asociacijos vadovas akcentuoja, kad prieš pradedant aktyviai keisti ekspeditorių civilinės atsakomybės sritį, reikia pirmiausia padaryti pokyčių juridinėje bazėje. „Civiliniame kodekse būtina tiksliau ir plačiau apibrėžti, kas yra ekspeditorius. Tik paskui galėsime atlikti kitus veiksmus“, – įsitikinęs T. Sankauskas.
Vis dėlto ne visi ekspeditoriai palaiko tokią poziciją. „Mano galva, visi apibrėžimai padaryti jau seniai ir yra puikūs: ir CMR konvencijoje, ir Lietuvos įstatymuose. Tai, kad pagal Lietuvos įstatymus ekspeditorius ir vežėjas pastatyti į vieną gretą, jau prieš 20 m., leido suklestėti Lietuvos transporto šakai. Šiuo metu ne įstatymus reikia keisti. Tai tik formalus, galima sakyti, biurokratinis požiūris į mūsų verslą. Keisti reikia suvokimą“, – apibendrina S. Žilius.
Kur draustis?
Darius Bivainis, draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas, sako, kad ekspedijavimo paslaugas teikiančios įmonės Lietuvoje savo civilinę atsakomybę gali apsidrausti be problemų. Pavyzdžiui, draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ turi atskiras ekspeditorių draudimo taisykles, pritaikytas įvairiems ekspeditorių poreikiams – klientai turi galimybę pasirinkti, kokia draudimo apsaugos apimtis jiems yra reikalinga.
„Per 2011 m. pirmus vienuolika mėnesių pasirašėme 40 ekspeditorių draudimo sutarčių – 67 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2010-aisiais. Pasirašytų įmokų suma siekė 350 tūkst. litų, o tai – 46 proc. daugiau nei per pirmus vienuolika 2010 m. mėnesių. Draudžiamieji įvykiai šiame draudime gana dažni – skaičiuojant statistinį vidurkį, galima sakyti, kad 2011 m. draudžiamąjį įvykį patyrė kiekviena savo civilinę atsakomybę apsidraudusi bendrovė.
2011 m. atlyginome 40 ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo žalų, joms padengti išmokėta beveik 100 tūkst. litų, dar per 150 tūkst. litų rezervuota būsimiems mokėjimams pagal praneštas žalas. 2010 m. registruotos 22 žalos, o išmokų suma siekė beveik 50 tūkst. litų.
Mūsų statistika atspindi, kad draudimo išmokos dažniausiai mokamos, kai žalos kyla dėl krovinių dalinių sugadinimų, vagysčių krovinio pervežimo metu. Draudžiamieji įvykiai taip pat registruojami, kai ekspeditoriai vežėjams pateikia neteisingus duomenis, pvz., nurodo neteisingą krovinio temperatūros režimą ar gavėją. Tarp dažnai pasitaikančių draudžiamųjų įvykių patenka ir krovinių daliniai sugadinimai ar praradimai dėl gaisro, kuris kyla dėl neatsargumo ir kitų žmogiškojo faktoriaus aplinkybių“, – apžvelgia D. Bivainis.
Pasak jo, bendrovės siūlomas ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas atitinka visus tokio pobūdžio produktams keliamus europinius standartus. „Klientai turi galimybę pasirinkti draudimo apsaugos apimtį, patirtos žalos administruojamos bei atlyginamos operatyviai, teikiama išsami teisinė pagalba, atmetant nepagrįstas pretenzijas.
„Svarbu pastebėti, kad kiekviena bendrovė turėtų tinkamai įvertinti, dėl kokių priežasčių žalos patiriamos dažniausiai ir kokios žalos skaudžiausiai paveikia verslą. Jeigu pasirenkama per siaura draudimo apimtis, ji gali nepakankamai minimizuoti verslo riziką”, – įspėja D. Bivainis.
UAB „Tarptautinio transporto draudimo agentūros“, atstovaujančios tarptautinį transporto draudiką „TT Club“, generalinis direktorius Gintautas Isokas pataria drausti savo, kaip ekspeditoriaus, civilinę atsakomybę. „TT Club“ veikloje išmokos už krovinio pažeidimus sudaro per 50 proc. Klubas atsako ne tik už krovinį, bet ir už puspriekabę, priekabą, konteinerį. Netgi draudžiame nuo teroristinių išpuolių. Mūsų praktikoje buvo atvejis, kai konteineris, kuriame buvo gabenamas stiklas, užuot nukeliavęs į Angliją, nukeliavo į Naująją Zelandiją. Taip atsitiko dėl klaidingai užpildytų dokumentų. Konteineris Naujojoje Zelandijoje buvo saugomas maždaug savaitę, kol viską išsiaiškino, paskui jį perkėlė į kitą saugojimo vietą – už tai reikėjo mokėti“, – informuoja G. Isokas.
Dar vienas atvejis iš tarptautinės bendrovės praktikos – žiemą nuo kelio nuslydusi puspriekabė pažeidė miestelio šiluminę trasą. Teko išmokėti per 0,5 mln. dolerių už tai, kad buvo nutrauktas gamybos procesas.
„Reiktų aptarti ir atsakomybę prieš trečiuosius asmenis už jų žūtį: dengta puspriekabė vežė dujotiekio vamzdžius ir vienas iš vamzdžių užkrito ant mašinos, kuria važiavo žmonės. Buvo išmokėta solidi išmoka. „TT Club“ poliso struktūra atitinka daugelio pasaulio valstybių reikalavimus. Pernai už žalas buvo išmokėta 107 mln., o surinkta lėšų – 121 mln.“, – pristato G. Isokas.
Kol kas draudikų ir ekspeditorių padangėse – sumaištis. Tikėtina, kad daugiau aiškumo turėtų atnešti 2012 m. pabaigoje įsigaliosianti priemonė „Mokumas 2“. Tuomet dar didesnis dėmesys bus atkreiptas į draudimo įmonių rizikas, be to, kiekvienas klientas mokės įmoką pagal savo istoriją. Taip pat, įsigaliojus minėtai priemonei, visos draudimo bendrovės atskleis savo rezervus.
Komentarai
Jei Ekspeditoriai turi tūrėti draudimą, ir Vežėjai turi tūrėti draudimą, ar nėra apmokėstinta dvigubai ta pati grandines dalis. Pagal CMR konvencija, sutartyje tarp ekspeditoriaus ir užsakovo, Ekerspeditorius gali ir atstovauti tik ekspeditoriu, tuomet ir jo atsakomybes ribos yra apibrėžtos ir už krovinio apgadinimus atsakomybė pereina Vežėjui. Jeigu sutartyje ekspeditorius nurodytas kaip Vežėjas, tuomet jis ir atsako kaip Vežėjas. Bet kokiu atveju ekspeditoriaus atsakomybe turi buti, taciau du kartus apmoketestinta negali buti, nes Vežejas turi tureti CMR draudima. Taigi ar čia padės ekspeditorių draudimas? Ekspeditorių klausymus kitus reiketu spresti, kaip užtikrinti atsiskaitymus su Vežėjais, arba sugriežtinta tvarka steigiant tokias įmonės bet čia jau kiti klausymai. Na ir dar klausymas pasvarstymui, iš iškylo siūlymas dėl ekspeditorių draudimo? Ar čia kyla šis siūlymas iš nukentėjusių prekių savininkų, gamintojų, teismų praktikos? ar siūloma iš draudikų ar kieno kito?
Manau ne nuo to pradedama. Mokestis klausymo neišspres, o tik sumažins ekspedicinių įmonių skaičių. Kuo remiantis padarytos tokios išvados? Apie CMR draudimo būtinūmą pervežant krovinį už LT ribų net neabojojų. Bet, kad Lietuvoje tai yra būtina, tiesiog nesuprantama. Čia noras akivaizdus, norima sumažinti Vežėjų ir Ekspeditorių skaičių Lietuvoje. Rinka Lietuvos viduje yra labai užpildyta, kainos už pervežimus yra labai mažos. Nesprendžiamas klausymas kaip pagerinti padėtį o tik eilinis Vežėjų ir Ekspeditorių konkurencinių sąlygų pabloginimas. Ar Vežėjai, Ekspeditoriai dar turi resursų papildomų mokesčių naštai?
Mano nuomone, ekspeditorių draudimo kokybė pajudėtų iš vietos, jeigu ekspeditoriai dirbtų tik su tais vežėjais, kurie turi CMR draudimą, tuomet ekspeditorius galėtų drausti tik už jo darbuotojų klaidas ir tas draudimas turėtų būti kelis kartus mažesnis už CMR vežėjo draudimą. Čia turėtų gerokai padirbėti Lineka, paruošiant kokybiškas, ekspeditoriams nebrangias, standartines draudimo taisykles ir suderinti jas su Draudimo kompanijomis.Taisyklėse turėtų būti nurodytos draudimo su ekspeditoriais sąlygos. Visos bėdos prasideda tuomet, kai ekspeditorius, besigainiodamas vienadienių pelnų, sąmoningai ar suklaidintas vežėjo, ar dėl ekspeditoriaus vadybininkų aplaidumo priima užsakymus iš vežėjo, neturinčio CMR draudimo, tuomet visa atsakomybė tenka draudimo kompanijoms be regreso galimybės, nes tokiais atvejais nei ekspeditorius, nei neapsidraudęs vežėjas neturi galimybės iš savo lėšų padengti žalą, ypač ,jei ji yra ženkli. Tam kad sudrausminti ekspeditorus, kad jie užsakymus priimtų tik iš apsidraudusio vežėjo, laikas būtų pagaliau įvesti ekspeditorių licenzijavimo tvarką, apie kurią kalbama dešimtmečius, tačiau dėl pastangų ir ryžto stokos to vis dar nepavyksta padaryti. Tuomet draudimo kompanija, pranešusi Linekai apie ekspeditorių, kuris nepaiso ekspedijavimo taisyklių, galėtų spręsti klausimą net dėl licenzijos iš jo atėmimo. Lietuviškose draudimo kompanijose CMR civilinės atsakomybės trūkumas tas, kad nepakankamai dėmesio skiriama trečių šalių atsakomybės draudimui, o būtent neapdraudžiami ekspeditorių ar vežėjų patirti nuostoliai dėl muitinės skiriamų baudų, mokesčių už prarastą ar sugadintą krovinį ar padarytą žalą gamtai. Šiame segmente tikrai pavyzdžiu galima laikyti TT Club. Nemaža dalis draudimo kompanijų sudarydamos sutartis su vežėjais, besigainiodami pelnų, į draudimo taisykles neįtraukia būtinų vežėjams sąlygų pagal CMR konvenciją, tokiam vežėjui, kaip taisyklė, būna taikoma nedidelė draudimo įmoka ir tuo būna patenkintas vežėjas, kol neįvyksta draudiminis į vykis. Ypač tai būdinga mažiems vežėjams, kurie neturi savo teisininkų ir iki galo neįsigilina į draudimo taisykles.Tuomet pasirodo, kad draudimynė apsauga nemaksimali, ne iki 300 tūkst EUR už kiekvieną įvykį, arba taisyklėse nurodyta, kad automobiliais gabenami kroviniai būtų vežami su dviem vairuotojais arba nurodyta, kad vairuotojai sustotų tik saugomose aikštelėse, kurių kai kuriose valstybėse, aplamai, nėra, automobiliai turėtų irengtą atitinkamo lygio signalizaciją, palydovinę sekimo sistemą, kad būtų laikomasi darbo režimo.Tokiais atvejais draudimo kompanija už nieką neatsako, o tik paima iš vežėjo draudiminę įmoką. Todėl Linavoje turėtų būti kvalifikuoti draudimo specialistai, kurie patartų, o gal net vežėjams paruoštų esmines sąlygas, kurios turėtų būti įrašytos CMR draudimo taisyklėse, sudarant sutartį vežėjams su draudimo kompanijomis. Idėja, kad susivienijus grupiai įmonių įmanoma gauti žymiai geresnes draudimo sąlygas ir kainą - logiška, tačiau ar per didelis noras vaikantis nuolaidų grupės narių (vežėjų, ekspeditorių) tarpe siekiant gauti sau dar geresnes draudimo sąlygas ir kainą, neišardys pačios grupės? Tik dirbdami išvien Lineka ir Linava, kartu su draudimo kompanijomis gali pagerinti CMR draudimo kokybę, bet tam reikalingas noras ir nors šiek tiek pastangų, kurių neretai pritrūksta ruošiant poįstatiminius aktus arba atliekant profilaktinę kontrolę asociacijose.
Cituoju "ERGO Lietuva" - "2011 m. atlyginome 40 ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo žalų, joms padengti išmokėta beveik 100 tūkst. litų." Paskaičiuokime. 40 žalų, išmokos sieka 100 000 Lt, vienam ivykiui ± 2 500 Lt, kai draudimo įmoka nuo 0,1 iki 0,5 % nuo ekspeditoriaus apyvartos. Kaip pvz. apyvarta 5 000 000 Lt, imoka tarkime 0,25 % = 12 500 Lt, o vidutine išmoka 2 500 Lt. Jau nekalbu apie tai, kaip administruojami ir tiriami ivykiai... Skaičius matote, išvadas pasidaryti galite patys. Tik jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad draustis nereikėtų. Labai atidžiai apsvarstykite ko Jums reikia ir kokią draudimo kompaniją pasirinkti.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.