Ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimas: sėkmingos patirties receptas
„Cargo.lt“ krovinių biržos naudotojų forume kilo eilinė diskusija, kurios metu paaiškėjo, kad Lietuvoje veikiantys ekspeditoriai nelinkę naudotis šalyje veikiančių draudimo kompanijų paslaugomis. Kalbėdami apie ekspedicijos draudimą, vieni verslininkai tvirtina manantys, kad ši apsauga realiai neveikia, o kiti sako neturintys jokių su tuo susijusių problemų. Kokie skirtumai tarp Lietuvoje ir Vakarų Europoje veikiančių draudimo kompanijų paslaugų? Į ką ekspeditoriai turėtų atkreipti dėmesį, kad išvengtų nesėkmingos praktikos su draudimo bendrovėmis?
Ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimas yra viena iš specifinių transporto sektoriaus draudimo rūšių. Ji apdraudžia ekspedijavimo paslaugas teikiančių įmonių atsakomybę prieš šių įmonių klientus. Tai reiškia, kad toks draudimas atlygina nuostolius ir išlaidas, atsiradusius iš ekspeditoriaus atsakomybės trečiųjų asmenų atžvilgiu, teikiant paslaugas pagal pasirašytas ekspedijavimo sutartis. Toks draudimas sutvirtina užsakovo pasitikėjimą ekspeditoriumi, todėl dažnai yra reikalaujamas kaip būtina krovinio savininko (ar kito kroviniu disponuojančio asmens) ir ekspeditoriaus bendradarbiavimo sąlyga.
„Katė maišė“
Pasisakydama „Cargo.lt“ forume, bendrovės „Litaksa“ atstovė Ramunė Romeikienė taikliai pastebėjo, kad iš visų maišuose įsigyjamų kačių (turima galvoje „katės maiše“ frazeologizmą) draudimo paslaugos yra populiariausia prekė. Ji kalbėjo apie draudimo sutarties sąlygose slypinčias išimtis ir aplinkybes.
Nepaisant to, kad R. Romeikienės žodžiai turėjo kiek ironišką atspalvį, „CargoNews“ kalbinti ekspeditoriai bei draudikai vienbalsiai patvirtino, kad būtent tinkamas sąlygų įvertinimas ir jų suderinimas su savo poreikiais yra pagrindinis faktorius, nulemiantis gerą patirtį su draudikais. Ir, kalbėdami apie ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimą, visi tvirtino esantys visiškai patenkinti per Lietuvoje veikiančius brokerius pasirinktomis Vakarų Europos draudimo kompanijomis.
Kokie skirtumai tarp Lietuvoje ir Vakarų Europoje veikiančių kompanijų?
Vertindami Vakaruose ir Lietuvoje veikiančių bendrovių siūlomų paslaugų kainas, draudikai sako nematantys didelių skirtumų. Taigi, pinigai čia nėra svarbiausia.
Trečią pagal dydį pasaulyje draudimo brokerių kontorą „Willis Towers Watson“ atstovaujančios draudimo brokerių bendrovės „Balto Link“ transporto draudimo skyriaus vadovas Laimonas Jurelevičius sako, kad Vakaruose veikiančios draudimo bendrovės patrauklesnės dėl platesnio apimamų rizikų kiekio, be to, skiriasi pačių bendrovių požiūris į klientą. „Jeigu klientas patiria žalą, tai Lietuvoje jis traktuojamas kaip negeras, o Vakaruose – kaip pinigus mokantis ir už juos apsaugą gaunantis asmuo“, – sako L. Jurelevičius.
Be to, jis tvirtina, kad Lietuvoje veikiantys milžiniškų draudimo kompanijų padaliniai neturi tokios galimybės priimti „rimtą“ sprendimą, kaip tai gali padaryti Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ar kitur veikiančios kompanijos. Pasak draudimo eksperto, dėl šių priežasčių Vakarų Europos draudimo bendrovės taip sėkmingai konkuruoja Lietuvoje.
„Rhenus Svoris“ vadovas Arūnas Bertašius sakosi nematantis didelio skirtumo tarp Lietuvoje ar Vakarų Europoje veikiančių draudimo bendrovių, tačiau dėl kelerius metus besitęsiančios geros praktikos draudžiasi tik pastarosiose. „Esame patenkinti Vakarų bendrovių įvykių administravimu ir, kol kainos laikosi padoriame lygyje, nematome reikalo kažką keisti“, – sako net kelioms logistikos įmonėms vadovaujantis A. Bertašius. Ir pastebi, kad šiuo atveju net kaina nėra lemiamas faktorius. „Kas iš to, kad per metus sutaupysi kelis tūkstančius eurų, bet atsitikus nenumatytam įvykiui, liksi vienas?“ – priduria jis.
„Iš esmės Lietuvoje veikiančiose draudimo bendrovėse nėra nieko blogo, – sako draudimo brokerio, tarptautinės bendrovės „AON Baltic“ specializuotų rizikų grupės vadovas Linas Pikšrys. – Gal tik dažnai jų draudimo sąlygos yra siauresnės ar jos nebūna konkrečiai aptariamos su klientu, arba klientas interpretuoja turintis pilną draudimą, kai realiai jo sutarties sąlygose numatyta eilė apribojimų. Galima sakyti, kad tokiais atvejais būna kliento lūkesčių nesuvaldymas. Gal kažkuo nepasidomima, o paskui kyla pasipiktinimas dėl „blogo draudiko“. Su „lietuviškomis“ kompanijomis galima suderinti normalias sąlygas, bet galbūt Vakaruose tai padaryti paprasčiau ir galbūt netgi pigiau.“
L. Jurelevičius pastebi, kad esama dar vieno svarbaus skirtumo: Lietuvoje veikiantys draudikai yra parankesni, važiuojant į Rytų šalis: jie suteikia paslaugas už mažesnes kainas, nes vakariečiai Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis vertina kaip padidinto pavojaus zoną ir jose didina savo paslaugų tarifus.
L. Pikšrys sako, kad kalbant apie ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimą Lietuvoje siūlančias draudimo bendroves, šiandien galima paminėti nebent „Ergo“. Ir pasako jo, ši bendrovė ekspedicijos draudimo rinkoje ilgai išsilaiko tik dėl to, kad ji gerai įvertina rizikas. „Lietuvos verslininkai mėgsta draustis nebrangiai, bet generuoja didelius nuostolius. Dėl to iš šios rinkos pasitraukė daug draudikų. Norint normalios rinkos, turi būti pasiektas arba reikiamas įmokos lygis, arba mūsų ekspeditoriai turi išmokti valdyti riziką,“ – tvirtina draudimo ekspertas. Pasak jo, didžiausius nuostolius generuoja atvejai, kai pradingsta fiktyvių vežėjų sunkvežimiai su kroviniu. Tada draudimas nieko nepadės: lieka vien teisminis kelias…
Problema – ne draudimo bendrovėse?
UAB „Vilniaus tranzitas“ logistikos ir tranzito centro vadovas Antanas Šimelis tvirtino, kad niekada neteko keisti draudiko dėl netinkamai suteiktų paslaugų ir visi draudiminiai atvejai būdavo adekvačiai išsprendžiami. „Gal mes tiesiog gerai pasirenkame, turbūt padeda ir mūsų pastangos dirbti tvarkingai“ – apie sėkmingos patirties receptą svarstė A. Šimelis.
Akivaizdu, kad bet kurio verslininko sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo to, kiek patikimi yra jo partneriai. Tinkamai pasirinkta draudimo bendrovė yra labai svarbus, tačiau ne vienintelis sėkmės faktorius. „Tai, kad tu nusipirkai draudimo polisą – tai nieko nereiškia. Tu turi gerai žinoti, ką nusipirkai. Yra įmonių, kurios nusiperka nežinia ką ir paskui sako, kad juos apgavo. Niekas jų neapgavo, o tiesiog buvo neperskaitytos taisyklės. Todėl mes su savo draudikais esame aiškiai susirašę: kokie įvykiai traktuojami kaip nedraudiminiai, kaip nagrinėjamos pretenzijos ir visus kitus svarbius niuansus. Žmonės tegu pabando šituos dalykus susitvarkyti. Tai yra ne draudimo bendrovės, o draudėjo bėda “, – sako A. Bertašius.
L. Pikšrys nurodo, kad ekspeditoriaus atsakomybė prieš klientus yra numatytos įvairiuose teisės aktuose. Ir šių įstatymų nežinojimas atsisuka prieš patį ekspeditorių. Kaip pavyzdį jis nurodo CMR konvencijoje (24 str. 3 d.) ribojamą vežėjo arba ekspeditoriaus (tuo atveju, kai ekspeditorius atlieka vežėjo vaidmenį) civilinės atsakomybės dydį. Praradus arba sugadinus didelės vertės krovinį, vadinamasis CMR draudimas padengia tik dalį žalos, o likusi žalos dalis tampa vežėjo ar ekspeditoriaus ir krovinio savininko ginčo objektu. L. Pikšrys sako, kad Lietuvos teismų praktikoje formuojasi tvarka, kai vežėjai (ar jų rolę perėmę ekspeditoriai) verčiami kompensuoti visą nukentėjusios pusės žalą, o ne tik tiek, kiek nurodo CMR konvencija.
Į ką atkreipti dėmesį sudarant sutartis dėl ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo?
Civilinės atsakomybės sutartį sudarantiems ekspeditoriams draudimo ekspertai pataria įvertinti eilę sutartyje apibrėžiamų faktorių: L. Pikšrys pastebi, kad kai kuriose draudimo sutartyse įrašoma, kad jos remiasi, pavyzdžiui, daugybę apribojimų turinčiomis Šiaurės Europos ekspeditorių asociacijos sąlygomis. Ekspertas siūlo įsitikinti, kad sutartis remtųsi būtent CMR konvencija.
Taip pat jis siūlo sutartimi padengti atsakomybę dėl krovinių, siekiančią bent vieno sunkvežimio krovinio vertę. „Jeigu paprašysite du milijonus eurų siekiančios sumos, atitinkamai padidės draudimo kaštai. Bet paprastai ekspeditoriui pakanka maždaug 300 000 eurų sumos“, – tvirtina L. Pikšrys. Jis sako, kad gerai, kai draudimas apima krovinio gelbėjimą ir kitus papildomus elementus, bet dažniausiai tokios išlaidos nesudaro didelės išmokų dalies.
L. Jurelevičius paminėjo dar vieną galimą reikalavimą, sutartyje nurodant, kad vežėjo CMR draudimas padengtų ne mažesnę sumą, nei paties ekspeditoriaus atsakomybės draudimas. To nepaisant, pastarasis taip pat negalios.
Dar vienas paminėtas svarbus niuansas – draudimas turi apimti ir ekspeditoriaus sutarties dalyvio (rangovo) padarytą žalą. L. Jurelevičius sako, kad tokia apimtis Lietuvoje yra nepraktikuojama.
Patartina sutartyje numatyti, kokios šalies teisė bus taikoma ginčų sprendimui ir kurios šalies teismuose ginčai bus nagrinėjami. Pasak L. Pikšrio, su Lietuvoje veikiančia draudimo bendrove draudėjui bus geriausia teistis Lietuvos teismuose. Bet, iš kitos pusės – Lietuvoje formuojama teismų praktika nurodo, kad vežėjas arba vežėjo funkcijas atliekantis ekspeditorius atsako už viską. Tuo tarpu Olandijoje neįmanoma įrodyti, kad vežėjas (tai pat ir ekspeditorius, atliekantis vežėjo funkcijas) yra atsakingas daugiau, nei tai numatyta CMR konvencijoje. Draudimo ekspertas sako, kad geriausia formuluotė yra tokia, kai nurodoma taikyti „vietinius ir tarptautinius įstatymus“: ji suteikia galimybę plačiau interpretuoti „vietinį“ įstatymą, ginčų nagrinėjimui renkantis parankesnę valstybę.
Prievolė tikrinti vežėjus
Viena iš ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo rūšių – ekspeditoriaus klaidų apdraudimas. Draudikai tvirtina, kad tokios klaidos yra retos, jų žalos – nedidelės, todėl ir šis draudimas yra nebrangus.
Bet ekspeditoriai turi žinoti, kad jų samdomi vežėjai turi būti drausti vežėjo civilinės atsakomybės draudimu (vadinamuoju CMR draudimu), nes priešingu atveju negalios ir ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimas.
„Cargo.lt“ forume buvo iškeltas klausimas: kas bus, jeigu ekspeditorius nepatikrins šio fakto? Ar tai galės būti traktuojama kaip draudimo apsaugą turinti ekspeditoriaus klaida?
L. Pikšrys į tai atsako, kad neatliktas vežėjo draudimo patikrinimas visada panaikina draudimo apsaugą, nors pasitaiko išimtinių atvejų, kai draudimo sutarties formuluotės sudaro sąlygas ekspeditoriui reikalauti išmokos kaip už apdraustą klaidą.
Jeigu draudimo sutartyje yra apimama ir subkontraktorių atsakomybė, tokiu atveju ekspeditoriai yra vienareikšmiškai įpareigojami tikrinti savo samdomų vežėjų draudimus.
Draudimo ekspertai pabrėžia, kad tikrinant privalu ne tik patikrinti vežėjo draudimo polisą, bet ir gauti draudimo kompanijos patvirtinimą, kad konkretus draudimas yra galiojantis. Pastarasis patarimas yra padiktuotas liūdnos praktikos, kuomet ne vienam ekspeditoriui (atitinkamai, ir jo draudimo bendrovei) teko turėti reikalų su padirbtais vežėjų CMR draudimo polisais.
L. Jurelevičius pastebi, kad kai kurios draudimo bendrovės netgi įpareigoja ekspeditorius tikrinti savo naujai parinktas vežėjų bendroves. Pavyzdžiui, pirmųjų vežimų metu patikimo krovinio vertė negali viršyti 50 tūkst. eurų. Ir tik atlikus tris vežimus, leidžiama didinti vertę. Bet svarbu ir tai, kaip draudikai skaičiuoja atskirus pervežimus: pavyzdžiui, tris dienas iš eilės išvažiavę trys vienos įmonės sunkvežimiai su vienodu kroviniu gali būti vertinami kaip vienas pervežimas. Tokias detales būtina susižinoti iš anksto!
Derėkitės!
„Pats geriausias klientas yra tas, kuris derasi, – tvirtina L. Pikšrys. – Nes jeigu jis nesidera, vadinasi, galvoja kad taisyklės primetamos ir tada mums nevyksta diskusija. O būtent diskutuojant kyla klausimai, tada atsiranda alternatyvūs pasiūlymai ir tik taip pasiekiamas visiems palankus sprendimas.“
Jam pritaria ir „CargoNews“ kalbinti ekspeditoriai, derybų būdu susiformuojantys sau palankiausias bendradarbiavimo sąlygas. Būtent tai leidžia tinkamai išnaudoti savo išleidžiamus pinigus ir už juos perkamą paslaugą.
Komentarai
Gerbiamas Linai, Ponas Gintas Isokas nėra TT Club atstovas. Dar daugiau - susirašinėjime dėl vieno jūsų įmonės draudiminio įvykio mes jau buvome atkreipę jūsų dėmesį į pastarąjį momentą, tačiau jūs atsakėte, jog ir toliau norite bendrauti su mumis per poną Isoką.Jūsų pareiškimus dėl to, kad TT Club nemoka draudiminių išmokų, palieku jūsų sąžinei. Ypač po tų sumų, kurias mes sumokėjome įmonei Autostartas (kas, beje, turėjo įtakos tam, kad jūsų draudimo kaina pakilo kartais).Pagarbiai, Alexander Petrenko Deputy Director Panditrans as Representatives for TT Club Mutual Insurance Ltd. (CIS and Baltic States)
keista yra reikalauti kad ekspeditorius turetu tikrinti ar vezejas turi CMR draudima. Prie ko cia tas vezejo CMR draudimas, jei ekspeditorius draudzia savo rizikas. Kas jums pateiks vezejo draudima, transportuojant laivu, gelezinneliu, oru? Pasius toli, toli kai paprasysi atsiusti lektuvo draudima. Taip pat, jei as drausciau buta nuo kaimynu uzliejimu ar kitu veiksmu, tai tureciau isitkinti ar mano kaimynai turi civilines atsakomybes draudima. Pagal draudimo kompaniju logika iseitu taip
Tai yra ne draudimo bendrovės, o draudėjo bėda “, – sako A. Bertašius.
<<>> Tai jei kažko nedasako draudimo bendrovė, neparodo klientui siekdamas, kad kuo daugiau draustusi pas jį ir galimai žinodamas, kad su tokiom sąlygoms vistiek nieko nemokės, tai ar čia ne sukčiavimo požymiai????
TIK NESIDRAUSKITE TT CLUB-imokos max , ismoku negausi , atstovas LT-totalus ponas-nesiruosia nieko paaiskinti . Mokek imokas -o Jis jau spres . Pavarde sio ponulio ISOKAS . Draudziausiu tikrai daug metu , bet jo bendravimas JUODAI NEPATIKO . Apsidraudziau 1/2 pigiau kiotoje tarptautineje kompanijoje-skirtumas 6000 euro-CIA KUR TIE PINIGAI DINGSTA .
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.