Draudikai ir klientai: problemų daugėja? (2 dalis)
1-osios dalies tęsinys
Kaip elgtis?
Kaip elgtis įmonės savininkui, kai jo vilkikas pakliūva į eismo įvykį užsienyje? Ką tokiu atveju turėtų žinoti bendrovės vairuotojas? Draudikų teigimu, neretai vežėjai atsakymams į šiuos klausimus skiria per mažai dėmesio. „Nutikus įvykiui užsienyje, kai kurie vežėjai nežino, kaip elgtis. Dažniausiai daromos klaidos – įvykus vagystei ar eismo įvykiui, nesikreipiama į teisėsaugos instituciją, nesilaikoma draudimo bendrovės nurodymų dėl tolimesnių veiksmų (krovinio vežimo, apgadinto turto gelbėjimo ir kt.). Į draudiką kreipiamasi tik gavus pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Vertėtų priminti, jog pavėluotas pranešimas apie įvykį apsunkina galimybę objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes, priežastis, nuostolio dydį, krovinio apgadinimo pobūdį, kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir tokiu būdu apginti vežėją nuo nepagrįstų pretenzijų. Bendradarbiaujame su nepriklausomais ekspertais ir, esant būtinybei, turime galimybę į juos kreiptis visose šalyse, kur nutinka įvykis“, – teigia E. Skupas.
Pasak jo, ne vien kelyje įvykusi avarija ar krovinio vagystė laikytini įvykiu – juo laikytinas ir krovinio gavėjo įrašas važtaraštyje apie netinkamą krovinio pristatymą, apgadinimą, trūkumą. Transporto priemonių vairuotojai, pristatę krovinį gavėjui, retai atkreipia dėmesį į įrašus važtaraštyje, todėl jų vadovai ir draudikai apie krovinio apgadinimą, trūkumą sužino tik vėliau, gavę trečiųjų asmenų pretenzijas atlyginti nuostolį. „Įvykio pagal vežėjų atsakomybės draudimo sutartis tyrimas yra vienas iš sudėtingiausių. Nuostoliai nustatomi ir apskaičiuojami atsižvelgiant į žalos atlyginimą reguliuojančias teisės normas, teismų praktiką, draudimo sutarties sąlygas, teisėto pretenzijos reiškėjo ir draudikas sutartį (jei tokia yra ir žalos atsiradimas susijęs su sutartiniais santykiais), kitus kliento pateiktus, draudiko surašytus ir iš kitų institucijų gautus dokumentus apie įvykio aplinkybes, priežastis, pasekmes, nuostolių dydį ir kitas aplinkybes. Dažnai pamirštama, jog CMR riboja vežėjo maksimalų atsakomybės dydį (kompensacija negali būti didesnė nei 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t.y. 32 LTL/kg), todėl prieš apsiimant gabenti krovinį, rekomenduojame vežėjams ir užsakovams pasidomėti, ar jis yra apdraustas krovinių draudimu, ir ar toks draudimas reikalingas“, – apie galimus nesusipratimus kalba E. Skupas.
Dažna netinkamo dokumentų įforminimo užsienyje priežastis – skubėjimas. „Dažniausiai vežėjai labai skuba pristatyti krovinį ir negali sau leisti tinkamai įforminti įvykio. Neretai tenka išgirsti paaiškinimus: turėjau greitai pristatyti krovinį, dėl to pasirašiau deklaraciją. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad parduodant polisus mes klijuojame lipdukus su telefono numeriais ir kliento prašome paskambinti į bendrovę, atsitikus įvykiui. Jeigu vairuotojas paskambina, mes galime suteikti informacijos, pasitarti su savo atstovais šalyje, kurioje nutiko įvykis, paklausti apie jo aplinkybes ir duoti patarimą. Dažnai problemos atsiranda dėl kalbos nemokėjimo. Vairuotojas pasirašo jam pateiktus nesuprantamus dokumentus, nes privalo tęsti kelionę. Turime atstovus beveik visose ES šalyse. Vairuotojas, kuris pateko į įvykį užsienyje, turėtų informuoti savo draudiką, esant galimybei (kiekvienas telefonas dabar turi įmontuotą kamerą), padaryti įvykio vietos nuotraukas, tinkamai jį užfiksuoti (užpildyti deklaraciją, kviesti policiją, paskambinti į policiją ir paprašyti, kad įregistruotų jo skambutį), užsirašyti kito dalyvio draudimo bei transporto priemones duomenis“, – pataria M. Riauba.
Apie tai, kad vairuotojai į eismo įvykį užsienyje dažnai žiūri ne itin rūpestingai, kalba ir kiti draudikai. „Pagrindinė problema – kalbos nemokėjimas, kai nesuprantant teksto pasirašoma ant kokio nors dokumento. Vairuotojas turėtų bent vieną frazę – „nesuprantu, kas surašyta“ – išmokti angliškai. Jam nuolat reikia kalti į galvą: pasirašyti galima tik gavus paaiškinimą, kas rašoma dokumente. Antraip vairuotojas rizikuoja tapti kaltuoju netgi būdamas visai nekaltas. Savo klientams parengėme atmintinę, ką turi žinoti vairuotojas užsienyje ir kaip jam elgtis nutikus įvykiui. Paprastai žaloms užsienyje sureguliuoti bendradarbiaujame su tos šalies, kurioje nutiko įvykis, partneriais, kurie gali geriau įsigilinti į vietos įstatymus, taip pat į kitus niuansus“, – aiškina A. Raziūnas.
Jei vairuotojas pasirašo dokumentą, kurio prasmės nesupranta, pasekmės įmonei gali būti apverktinos. „Pasitaiko atvejų, kuomet dėl nesusišnekėjimo užfiksuojamos tikrovės neatitinkančios įvykio detalės. Visuomet rekomenduojama turėti eismo įvykio deklaraciją lietuvių kalba – kadangi jos forma yra identiška visose Europos Sąjungos šalyse, vairuotojas turės galimybę teisingai ją užpildyti“, – pataria A. Pilčicas.
Ar bandoma sukčiauti?
Užklupus sunkmečiui, padažnėjo atvejų, kai draudimo kompanijas bandoma apgauti, imituojant avarijas ar kitus eismo įvykius. Tačiau, pasak draudikų, tokių atvejų kur kas daugiau pasitaiko draudžiant ne komercines transporto priemones, o lengvuosius automobilius. Vežėjai galimybe apgauti draudimo bendroves naudojasi kur kas rečiau. „Iš įmonių, ne vienerius metus esančių PZU klientais, tokios tendencijos nepastebime. Tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai vežėjai patys nukenčia dėl to, kad gauna neteisėtą pretenziją iš kitų eismo įvykio dalyvių.“, – teigia E. Skupas.
Draudikai vis tiktai neslepia, kad bandymų sukčiauti pasitaiko. „Be abejo, susiduriame su atvejais, kai klientai bando sukčiauti. Iš principo sukčiavimo atvejus skirstome į tris dalis. Tai – neteisingos informacijos pateikimas sudarant draudimo sutartį, situacijų kūrimas bei dokumentų klastojimas, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką ir žalos didinimas, kuomet klientas, manydamas, kad draudimo bendrovė sieks tyčia sumažinti mokėtiną draudimo išmoką, didina ar prirašo papildomų apgadinimų, kurie nėra draudžiamojo įvykio pasekmė“, – kalba M. Riauba. Kaip elgiasi draudikai, išaiškinę bandymus sukčiauti? „Savanoriško turto draudimo atveju (kasko ar krovinių draudimo) nustačius kliento bandymus tyčia suklastoti įvykį ar jam pateikus neteisingą informaciją, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir nutraukti sutartį. Tačiau kai tyčia padidinama patirta žala, draudiko ekspertai paprastai iškart pastebi nesutapimus ir sutaria dėl realiai pagrįstos žalos atlyginimo. Atvejų, kai tyčia padidinama patirta žala, kasko draudime pasitaiko dažnai. Pagrindinė priežastis – klientų nuomonė, kad draudimo bendrovės pagrindinis siekis yra bet kokia kaina sumažinti mokamą draudimo išmoką. Tuo tarpu įvykių klastojimo atvejų pasitaiko retai. Kiekvienas draudikas, įtaręs įvykio klastojimą, kreipiasi į teisėsaugos institucijas. Visi klastojami įvykiai būna išaiškinami ir draudimo išmokos klientams nemokamos“, – aiškina M. Riauba.
Kitokia situacija yra, kai draudžiama civilinė atsakomybė, t. y. asmens pareiga dėl jo kaltės padarius žalą atlyginti ją trečiajam asmeniui. „Pasitaiko atvejų, kai klientas, sukėlęs įvykį, nebendradarbiauja, dėl to sprendimas būna priimamas tik remiantis trečiosios šalies parodymais. Tai ypač aktualu, kai įvykiai nutinka užsienio šalyse ir turi būti nagrinėjami pagal tos šalies įstatymus, laikantis toje šalyje nustatytų terminų. Pavyzdžiui, Danijoje ar Didžiojoje Britanijoje įstatymai nenumato, kad turi būti pildoma deklaracija ar kviečiama policija – užtenka tiesiog užsirašyti transporto priemonės numerius. Dažnai pasitaiko, kad šiose šalyse atsakomybė nustatoma tik atsižvelgus į vieno įvykio dalyvio parodymus. Tokiu atveju gali būti įteisinti parodymai apie apgadinimus ar sužalojimus, kurie realiai nebuvo patirti. Įstatymų skirtumai sudaro galimybes gauti atlyginimą už nuostolius, kurie Lietuvoje nebūtų kompensuojami. Antai Didžiojoje Britanijoje bet koks susidūrimas, per kurį greitis didesnis nei 10 km/h, sudaro galimybę trečiajai šaliai gauti atlyginimą už sveikatos sužalojimą, neturtinę žalą už išgąstį, stresą, sunkius išgyvenimus, nemigą ir t. t. Vakarų Europos šalyse kiekvienas iš išvardintų „sužalojimų“ turi savo piniginį įvertinimą“, – perspėja M. Riauba.
Pasak jo, eismo įvykio klastojimų pasitaiko ir su civilinės atsakomybės draudimu. „Būna, kad trečioji šalis tyčia siekia sukelti eismo įvykį, tikėdamasi iš to pasipelnyti. Ypač populiarūs būdai – staigiai be pagrindo stabdyti ar „pakišti“ automobilį žiede, kai kita transporto priemonė persirikiuoja į kitą kelio juostą. Tokius įvykus išaiškinti yra nepaprastai sunku. Dažnai būna, kad tokį įvykį stebi liudininkai, todėl patariame būtinai užsirašyti jų duomenis. Įtarus tyčinį įvykio sukėlimą, būtina kviesti teisėsaugos pareigūnus“, – pataria M. Riauba.
Draudikų teigimu, sukčiavimo atvejų komercinio transporto draudimo rinkoje nėra daug dar ir dėl to, kad vežėjams sukčiauti tiesiog neapsimoka. „Nesąžiningų vežėjų, kurie apsidraudę kasko draudimu bando gauti išmokas, kurios jiems nepriklauso, pasitaiko retai. Patys vežėjai nėra suinteresuoti patirti žalas, nes dėl jų ne tik pablogėja drausmingumo istorija, turinti įtakos draudimo kainai ateityje, bet ir sukelia prastovas, kurios jiems taip pat finansiškai nenaudingos“, – teigia A. Pilčicas.
Komentarai
Gaila kad straipsnyje dėstomos mintys paimtos iš atskiro konteksto ir neatspindi viso konteksto (jau nekalbant apie tai, kad tai visai kitų žmonių žodžiai).
dėl pranešimų apie įvykį draudimo kompanijai tais atvejais, kai daromas įrašas CMR važtaraštyje - praktikoje susiklosto labai dviprasmiška situacija , jei vežėjas pradeda draudimo kompanijai intensyviai siųsti pranešimus apie galimus įvykius, vos tik pamatęs įrašą CMR važtaraštyje :) kuo daugiau tokių pranešimų, tuo didesnę sumą draudimo kompanija 'pakabina' kaip rezervą vežėjo žaloms išmokėti, ir kai metų pabaigoje kyla poliso pratęsimo klausimas, draudimo kompanijos arba siūlo vežėjui padidinti įmokas dėl didelio rezervuotų sumų kiekio, nors dažniausiai pagal tas rezervuotas sumas pretenzijos ir nesulaukiamos, arba - patvirtinti, kad vežėjas atsisako bet kokių pretenzijų pagal tą įvykį, nors senatis dar nebūna suėjusi.. tokia situacija akivaizdžiai pastato vežėją į keistą padėtį - jam netikslinga pranešinėti apie visus įrašus CMR važtaraščiuose, kadangi tokiu atveju išaugs jo nuostolingumas draudimo kompanijoje, nors draudimo kompanija nebus išmokėjusi už vežėją jokių draudio išmokų, bet iš kitos pusės - taisyklės reikalauja pranešti apie visus įvykius labai operatyviai. todėl manau čia tiek vežėjai, tiek draudimo kompanijos turėtų rasti kompromisą - arba dirbtinai nedidinti vežėjų nuostolingumo, arba liberalizuot pranešimų tvarką smulkių įvykių atvejais.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.