Draudikai ir klientai: problemų daugėja? (1 dalis)

 

 

Konfliktai

Vežėjų manymu, draudimo bendrovės ne visada elgiasi sąžiningai ir stengiasi iš savo klientų pasipelnyti. „Draudikai linkę susitarti tarpusavyje dėl įmokų dydžio. Nors jos nuolat didėja, draudikai dejuoja, kad dirba nuostolingai. Be to, jie visais įmanomais būdais stengiasi neįsileisti į rinką naujų žaidėjų,“ – teigia UAB „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius. Pasak jo, nedidelėms įmonėms, neturinčioms daug transporto priemonių, draudimo paslaugos esti brangiausios. „Galvojame apie tai, kad reikėtų įkurti smulkiųjų vežėjų klubą ir drausti sykiu kelių įmonių automobilius. Galbūt bent taip pavyktų sumažinti draudimo kainas“, – viliasi M. Atroškevičius.

Tiesa, pastaruoju metu Lietuvos draudikams išlaikyti monopolį tampa sunku – draudimo paslaugas siūlo ir užsienio bendrovės. Tačiau vežėjai abejoja dėl jų patikimumo. „Nusipirkęs draudimo polisą, tarkim, Ukrainoje, gali tiesiog paleisti pinigus vėjais. Nutikus draudiminiam įvykiui, kai kurios draudimo kompanijos tiesiog neturi lėšų išmokoms ir vežėjas privalo nuostolius kompensuoti iš savo kišenės“, – kalba M. Atroškevičius. Apie galimas problemas su užsienio draudimo kompanijomis perspėja ir draudikai. „CMR draudimo rinkoje pastebimas užsienio draudimo bendrovių aktyvumas. Kartais vežėjai susigundo jų pasiūlymais dėl mažesnės kainos, neįvertindami, kad draudimo sutartys būna parengtos pagal tos šalies teisę ir draudimui keliamas sąlygas, kurios ne visuomet adekvačios sąlygoms, esančioms Lietuvoje. Taigi, prireikus nagrinėti ginčą, situacija tampa nepalanki klientui. Kitas dalykas – draudimo polisai išduodami užsienio kalba, o tai kartais trukdo vežėjams tinkamai įsigilinti į draudimo sąlygas“, – sako ir UADB „ERGO LIETUVA“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Įmokų augimo tendencijos

Draudikai pripažįsta, kad draudimo įmokos ir toliau turi tendenciją didėti. Tiesa, skirtingose bendrovėse jos kinta skirtingai. „Kaip rodo praktika, yra vežėjų, kuriems nutinka mažai įvykių, (maždaug du kartus mažiau nei vidutiniškai) ir vežėjų, kurių vilkikai į įvykius patenka penkis kartus dažniau nei vidutiniškai. Tai tvirta tendencija, paremta kelerių metų patirtimi. Todėl vežėjai, kurie skiria daug dėmesio vairuotojų kvalifikacijai, nuostolių prevencijai, moka mažiau, tačiau kitai grupei įmokos didėja. Šis principas galioja visoms draudimo rūšims, kurios aktualios vežėjams“, – teigia „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Pagal vežėjų patikimumą draudimo įmokų dydis nustatomas ir kitose bendrovėse. Jei vežėjas užsitarnavo patikimo kliento statusą, jam mokėti tenka mažiau „Draudimo įmokų dydį vežėjams lemia rizikos lygis, kuris yra nustatomas pagal žalų statistiką – kokios yra žalų skaičiaus bei jų dydžio kitimo tendencijos. Pastaruoju metu didesnių pokyčių privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės ir kasko draudimo žalų statistikoje neužfiksavome, todėl kainų nekoregavome – jos yra adekvačios prisiimamai rizikai. Tuo tarpu CMR draudime jau kelintus metus iš eilės stipriname partnerystę su drausmingais ir patikimais vežėjais – jiems kasmet draudimui pasiūlome 10–15 proc. nuolaidą“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo įmokos komercinio transporto priemonėms šiek tiek didėjo „BTA draudime“. Pasak Transporto skyriaus vadovo Mariaus Riaubos, tai nulėmė augęs įvykių kiekis bei dydis. Kainos keitėsi ir „Lietuvos draudime“. „Kiekvienais metais yra pokyčių kainodaroje, vienur įmokos šiek tiek didėja, kitur mažėja“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas. Jo teigimu, nuolaidos paprastai taikomos lojaliems, keletą metų bendrovėje besidraudžiantiems ir nuostolių nepridarantiems klientams.

Draudikų teigimu, pastaruoju metu mažėja įsigyjamų komercinio transporto priemonių draudimo polisų skaičius – tai atspindi pakitimus krovinių vežimo rinkoje. „Sumažėjo vilkikų kiekiai parkuose – tikėtina, dalis sugrįžo lizingo bendrovėms, dalį vežėjai turėjo parduoti ar dėl sumažėjusio darbo krūvio tiesiog laikyti aikštelėse, ir atitinkamai, neapdrausti.  Todėl bendra įmokų suma sumažėjo“, – situaciją komentuoja E. Skupas.

Mažėja klientų ir kitose bendrovėse. „Manau, įmokų kiekio mažėjimą lėmė tai, kad jos padidėjo ir todėl, kad vežėjai neretai bando važiuoti be draudimo. Svarbus ir tas aspektas, kad vežėjams sunkmetis turėjo itin neigiamų pasekmių – nemažai įmonių bankrutavo arba sumažino transporto priemonių skaičių“, – kalba M. Riauba.

Nesumoka laiku

Per krizę išryškėjo ir dar viena tendencija – vežėjai, užklupti sunkmečio, būna priversti atidėti draudimo įmokų mokėjimą. Nuolat augančios draudimo įmokų sumos jiems tampa nemenka našta. „Kiekvienas vežėjas pasakys, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos išaugo nuo pusantro iki penkių, šešių ar net septynių tūkstančių už vilkiką. Jei įmonės vairuotojas pastaruoju metu pakliuvo į avariją, įmokos suma gali siekti ir per dešimtį tūkstančių litų“, – piktinasi M. Atroškevičius. Draudikai laiku nesumokantiems įmokų klientams taiko įvairias sankcijas. „Deja, daugėja atvejų, kai įmokos nemokamos laiku. Draudimo įstatyme ir taisyklėse numatyta tvarka, pagal kurią po tam tikro laiko nesumokėjusiems įmokų klientams sustabdoma draudimo apsauga“, – kalba E. Skupas.

Nesumokėjęs įmokos klientas negali tikėtis ir draudimo išmokų. „Pagal įstatymą laiku nesusimokėjus įmokos, yra sustabdoma poliso apsauga, bet pats polisas nenutraukiamas. Polisas nutraukiamas tik po trijų mėnesių, jei klientas iki to laiko nesusimokėjo. Tačiau jei per tą laikotarpį, kai buvo sustabdyta draudiminė apsauga, nutinka įvykis, klientas išmokos negauna“, – teigia A. Raziūnas.

Tačiau, draudikų teigimu, net ir per sunkmetį vežėjai vis tiktai stengiasi įmokas mokėti kaip įmanoma tvarkingiau. „Vežėjai privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės arba kasko draudimo įmokas paprastai sumoka laiku. Žinoma, sunkmečiu pasitaiko atvejų, kuomet klientus reikia paraginti arba tiesiog priminti, kad atėjo metas sumokėti įmoką, tačiau tai nėra dažnas reiškinys. Nemokėti privalomojo draudimo įmokų vežėjams nenaudinga: įstatyme numatyta, kad jiems nesumokėjus draudimo įmokos ir sukėlus eismo įvykį, draudimo bendrovė turi teisę nukentėjusiajam išmokėtą sumą išsireikalauti iš kaltininko. Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai krovinio vežėjai apsidraudžia sudarydami draudimo sutartį, tačiau už paslaugas draudimo bendrovei nesumoka. Tokiais atvejais draudimo apsauga negalioja. Nutikus eismo įvykiui ar patyrus kitą žalą, pirmiausia nukenčia krovinio savininkai ir ekspeditoriai, nes jų turtas lieka neapsaugotas. Todėl jiems patartume susisiekti su draudimo bendrove ir tikrinti, ar vežėjo pateiktas draudimo polisas tikrai galioja“, – sako A. Pilčicas.

Didžiausi nuostoliai – dėl įvykių užsienyje

Konfliktai tarp vežėjų ir draudikų dažniausiai kyla tuomet, kai eismo įvykis nutinka užsienyje. Vežėjai kaltina draudikus, kad šie tinkamai neištiria įvykio, pasitiki užsienio ekspertų išvadomis, kurios dažnai būna paviršutiniškos bei neobjektyvios. Draudikai atmeta kaltinimus ir teigia, kad vežėjai tokiu atveju dažnai elgiasi nekompetentingai. „Deja, įvykių užsienyje nemažėja. Kai kuriose rūšyse, pavyzdžiui, CMR, jaučiama net atvirkštinė tendencija – pranešimų gausėjimas. Tai sietina su sunkmečiu: jei anksčiau dėl nestipriai apgadinto krovinio vežėjams pretenzijos nebūdavo reiškiamos, šiuo metu dėl menkiausio apgadinimo ar krovinio būklės pokyčio (pvz., pasvirimo, poslinkio) reiškiamos pretenzijos, prašant atlyginti visą krovinio vertę, negautą pelną ir t. t. Daugėja ir pranešimų apie įvykius, auga draudimo išmokų sumos“, – dėsto E. Skupas. Pasak jo, iki šiol draudikai gauna pranešimus apie didelius įvykius, įvykusius prieš keletą metų. „Štai vasarį gavome pusės milijono litų vertės prašymą atlyginti nuostolius už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą pagal įvykį, nutikusį 2005 metais“, – kalba E. Skupas.

 

Pasak kitų draudikų, įvykių užsienyje kiekis išliko panašus. „Išanalizavus vežėjų, apsidraudusių privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės bei kasko draudimu žalų statistiką, pastebime, kad tiek draudžiamų įvykių kiekis, tiek išmokų sumos išliko panašios. Tuo tarpu CMR draudimo srityje pastebimas draudžiamųjų įvykių padažnėjimas tam tikruose regionuose. Pavyzdžiui, Anglijoje padaugėjo įvykių, kuomet į tentinę priekabą slapčia įsibrauna asmenys, norintys nemokamai pakeliauti, o keliaudami apgadina krovinį. Šioje šalyje taip pat padaugėjo smulkių vagysčių, tačiau sumažėjo avarijų, kurių metu apgadinami kroviniai“, – kalba A. Pilčicas.

*** Bus tęsinys…***

Komentarai

Reda Aleksynaitė 2010-04-22 12:07

del draudimo įmokų nemokėjimo - ne iki galo aiškiai straipsnyje išdėstyta, kad pasekmės nesumokėjus draudimo įmokos privalomojo vairuotojų draudimo (žalios kortos) ir kitų draudimų (pavyzdžiui, CMR draudimo) labai skiriasi. Nesumokėjus privalomojo draudimo įmokos, draudimo polisas galioja - tik draudimo kompanija iš draudėjo gali pareikalauti kompensuoti nukentėjusiam išmokėtas draudimo išmokas, jei įvykis įvyks laikotarpiu, kai buvo vėluojama sumokėti draudimo įmoką. Kitų draudimų atvejais - situacija visiškai kitokia, draudimo kompanija turi teisę raštu įspėti, kad sustabdys apsaugos galiojimą, ir po tokio įspėjimo vežėjui nesusimokėjus draudimo įmokos, sustabdyti draudimo apsaugą.

Lina 2010-04-12 11:23

Atsiprasau, kad poroj vietu suklydau, visko pasitaiko, belieka pasidziaugti, kad zurnalistas nera chirurgas :)

Petrauskas Grazvydas 2010-04-12 09:09

Idomu kas cia toks rase straipsni kad pastoviai maiso draudikas-draudejas reiksmes. vienu teisingai panaudoja kitur sumaiso draudika (draudimo kompanija) su draudeju (klientu) !!!

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.