„Brexit“ poveikis Lietuvos vežėjams – nežinomybės jausmas
Britų sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos tapo šoku ne tik politinei Europos bendruomenei, bet ir jos verslui. Dar daugiau, tie, kas inicijavo šį žingsnį, greičiausiai iki galo nesuvokė, kokios gali būti jo pasekmės tiek britų, tiek kitų ES šalių įvairių sričių verslininkams. Krovinių gabenimo sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikoje, ir jis vienaip ar kitaip pajus Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos skyrybų rezultatus. Pagrindinis klausimas: „Kaip?“
Politinis kontekstas – neaiški skyrybų baigtis
Tam, kad galima būtų konkrečiau kalbėti apie ekonominius reikalus, pirma būtina suvokti politinį nagrinėjamo klausimo kontekstą.
Iš pradžių net buvo galvojama, kad „Brexit“ pavyks atšaukti. Tačiau laikui bėgant tapo aišku, jog procesas yra negrįžtamas. Manoma, kad britų vyriausybė galės pradėti derybas su Briuseliu dėl šalies išstojimo iš ES, kurios turėtų baigtis per dvejus metus, jau kovo mėnesį.
Toliau aiškumo žymiai mažiau. Svarbiausias momentas, koks bus skyrybų scenarijus – pozityvus, negatyvus ar vidutinis. Teigiamas scenarijus reiškia, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, bet jų bendradarbiavimas liks labai glaudus, neatsisakant liberalių principų prekyboje (pavyzdžiui, kaip Norvegijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, bet labai artima pastarajai ekonomine prasme, atveju). Neigiamas scenarijus – vadinamasis „kietas pasitraukimas“ – reikš, jog Jungtinė Karalystė taps instituciškai ir teisiškai minimaliai asocijuota su ES trečiąja šalimi. Vidutinis scenarijus – derybos bus labai sunkios, bet, kadangi ekonominė Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos tarpusavio priklausomybė yra labai didelė, nei viena iš pusių nenorės radikalaus ryšių nutraukimo.
Pozityviai-nuosaikus scenarijus atrodo logiškiausiai, bet viešojoje politinėje erdvėje dominuoja „kietų skyrybų“ diskursas. Britų premjerė T. May ketina laikytis griežtos pozicijos, kalbant apie migracijos kontrolę (t.y. laisvo asmenų judėjimo ribojimą priklausomai nuo Londono interesų), kuri nepriimtina didelius išstojimo kaštus Londonui žadančiam Briuseliui, ir todėl prognozuojama, kad šalis taip pat turės pasitraukti iš bendrosios Europos rinkos.
Praktiškai „Brexit“ derybos gali tęstis ilgiau, nei dvejus metus (tą leidžia ES teisė ir prognozuoja Lietuvos Finansų ministerija), todėl trumpalaikėje perspektyvoje ES ir Didžiosios Britanijos ekonominiai santykiai nepasikeis. Tačiau galiausiai yra įmanomas „kieto pasitraukimo“ scenarijus.
Ekonominis kontekstas – atsargus optimizmas
Neapibrėžtas politinis „Brexit“ kontekstas stiprina nežinomybės jausmą ir Lietuvos transporto sektoriuje dėl savo galimos įtakos šalies vežėjams. Visi sutaria tik dėl vieno dalyko – kažkoks poveikis tikrai bus.
Iš pradžių apie makroekonomines tendencijas. Kaip aiškina LR Finansų ministerija, Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesas neigiamai veikia verslo ir vartotojų lūkesčius visoje Europoje, skatindamas jų neužtikrintumą, kas neišvengiamai veda prie tarptautinės prekybos (eksporto-importo) susitraukimo, o tai reiškia, jog vežėjai turės mažiau darbo ir atitinkamai pelno.
Dar blogiau bus, jeigu Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga atsisakys bendros rinkos (jau nekalbant apie grįžimo prie vizų dėl migracijos krizės tikimybę). Paprastai tariant, atsiras muitinė (laiko faktorius) ir importo mokesčiai bei padidės administravimo išlaidos. Žinoma, visiškai prekyba tarp šių partnerių nenutruks – jos apimtis paprasčiausiai yra per didelė, kad taip atsitiktų. Bet kaštai verslui neišvengiamai išaugs. Esminis momentas – pokyčių mastas.
Logistikos pramonės Jungtinėje Karalystėje atstovai pateikia dvi galimas ateities vizijas: dalis rinkos dalyvių (38 proc.) mano, kad šalies išstojimas iš ES turės neigiamos įtakos jų verslo plėtrai; kiti (33 proc.) galvoja, kad „Brexit“ pasekmės nebus tragiškos. Kai kurie transporto analitikai pateikia nuosaikias prognozes ir akcentuoja, kad, nors krovinių, gabenamų iš ir į Didžiąją Britaniją, srautai sumažės, šios valstybės pasitraukimas iš ES dar nėra pats dramatiškiausias scenarijus.
Kai kurie transporto srityje besispecializuojantys britų teisininkai tikisi, kad jų šalies išėjimas iš Europos Sąjungos nesukels visuotinio transporto sektorių reglamentuojančių teisės aktų keitimo. Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio požiūriu, „Brexit“ poveikis šiai ekonomikos sričiai bus „per mažas, kad būtų pastebėtas“.
Pagrindo taip teigti iš tiesų yra. Kalbant apie Lietuvos ir Didžiosios Britanijos prekybą, pažymėtina, jog ši valstybė kaip mūsų šalies partnerė eksporto-importo sferoje yra toli gražu ne pirmoje vietoje. Tačiau vežėjams svarbesnis kitas rodiklis – Lietuvos paslaugų eksportas (įskaitant transporto paslaugas) į Jungtinę Karalystę yra minimalus. Tokiu būdu, bendrai paėmus, potencialus protekcionistinis britų „užsidarymas“ strategine problema Lietuvos krovinių gabenimo sektoriui netaps. Tačiau reikia turėti omenyje, jog kai kurioms vežėjų įmonėms ši rinka yra tikrai svarbi.
Ko laukia Lietuvos vežėjai
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, praėjusiais metais, reisus į Didžiąją Britaniją vykdė apie 70 jos narių. Sunkvežimių, dirbančių su Jungtine Karalyste, kiekis buvo skaičiuojamas šimtais.
Šių metų vasario 14-22 dienomis asociacija atliko Lietuvos vežėjų apklausą dėl galimo „Brexit“ poveikio jų verslui. Apklausos rezultatai parodė, kad su Didžiąja Britanija bendradarbiaujančioms transporto įmonėms ši rinka yra pakankamai reikšminga – su ja dirba ketvirtadalis (25,8 proc.) tokių apklausoje dalyvavusių įmonių sunkvežimių parko.
„Brexit“ kontekste šie vežėjai nerimauja dėl kelių dalykų, kurie gali lemti tai, kad Jungtinei Karalystei tenkanti Lietuvos kelių transporto sektoriaus dalis susitrauks. Pirma, kaip jau buvo minėta, nėra žinomos aiškios britų pasitraukimo iš ES sąlygos ir kiek gali užtrukti naujo susitarimo (jeigu jis iš viso bus pasiektas) tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derinimas. Antra, pasitraukusi iš bendrijos Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi ES atžvilgiu, ir jai atsiras daugiau galimybių vienašališkai reglamentuoti (riboti) prekybinius santykius su užsienio partneriais. Todėl galimai kils problemų su sienų patikra, pervežimų leidimais, krovinių deklaravimu ir t.t. Trečia, tikėtini didesni svaro kurso svyravimai gali atsiliepti dvišaliai Didžiosios Britanijos prekybai su ES ir ne tik, kas automatiškai paveiks ir transporto sferą.
Tiesa, nors 2016 m. Lietuvos eksportas, Statistikos departamento duomenimis, smuko 1,3 proc., o importas susitraukė 2,2 proc., kai kurios šalies logistikos bendrovės skelbia, kad tai buvo geriausi metai jų istorijoje.
„Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius sako: „Po „Brexit“ paskelbimo britų fabrikai tiesiog sprogsta nuo užsakymų dėl smukusio vietinės valiutos svaro sterlingo kurso. Anglų eksportuotojai nespėja vykdyti užsakymų. Lietuvos statistika rodo, kad praėjusiais metais prekių importas iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą išaugo 24 proc., arba tiek pat, kiek Lietuvos eksportas į Rusiją. Tačiau kas gali garantuoti, kad silpnas svaras yra ilgalaikė tendencija, kuri neišnyks po galutinio Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES?”
Ir vis tik apklausos dalyviai tikisi, kad Europos Sąjungai pavyks pasiekti su Didžiąja Britanija susitarimus, panašius į tuos, kuriuos ES turi su Šveicarija ir Norvegija, kas būtų didelis palengvinimas kontinentinės Europos (taip pat Lietuvos) transporto įmonėms.
Pavyzdžiui, apie pustrečio šimto sunkvežimių parką valdančios „Baltic Transline“ įmonės reisai į Jungtinę Karalystę sudaro apie 40 proc. jos pervežimų veiklos. Kompanijos transporto vadovas Adomas Mačinskas neabejoja, kad įvykęs referendumas gali padaryti jai didelį poveikį, ir nors, pasak jo, dabar anksti ką nors prognozuoti, net leidimų tvarkos pasikeitimas galėtų pakoreguoti važiavimo į Jungtinę Karalystę apimtis. „Bet esame nusiteikę optimistiškai, manome, kad viskas bus į gerą“, – reziumavo A. Mačinskas, ir jis ne vienintelis Lietuvoje, kas tiki, kad ES ir Didžiosios Britanijos skyrybų derybose nugalės ne politika, o sveikas ekonominis protas.
„AXIS Transport“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovo Dariaus Šerkšno nuomone: „Jungtinė Karalystė ieškos lanksčių sprendimų, kad tikrai neužkirstų kelio ar mažinti srautus. Manau, kad jie tikrai stengsis didinti, ir bendradarbiavimas jiems tikrai reikalingas. Tai vis dėlto yra sala – visas krovinių srautas arba atplaukia, arba atvažiuoja, tad kelių transportas tikrai bus priverstas daryti labai rimtus ir lanksčius sprendimus“.
„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas irgi teigia, jog „reikia manyti, kad ES ir Didžioji Britanija susitars dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo“.
Tačiau būtina pabrėžti, kad radikalus skyrybų scenarijus tikrai įmanomas, ir geriausias to įrodymas – pats „Brexit“ referendumo sėkmės faktas, nors atrodė, kad tik kvailiai Jungtinėje Karalystėje gali nuspręsti trauktis iš ES. Arba prisiminkime politinį Europos Sąjungos ir Rusijos konfliktą dėl Ukrainos, kuris baigėsi sankcijų karu – kas to galėjo tikėtis?
Galima laukti, kad viskas bus gerai, bet ruoštis būtina blogiausiam variantui. Tokiam variantui ruošiasi Povilas Monkus. Jo įmonė vykdo nuolatinius mikroautobusų reisus į Didžiąją Britaniją, ir jos specializacija yra skubių siuntų gabenimas į Angliją ir Airiją. Verslininkas įsitikinęs, kad britų pasitraukimas iš ES neišvengiamai sukels jam sunkumų, nes dėl naujos krovinių vežimo tvarkos nukentės jo pagrindinis konkurencinis pranašumas – skubumas.
Ką daryti tiems, kam „Brexit“ iššūkis ne tuščias žodis? Standartinis pasiūlymas – iš anksto diversifikuoti savo verslo santykius. Tačiau pasakyti lengviau, nei padaryti. „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas, kalbėdamas apie artimiausią ateitį, yra negailestingas: „ES senbuvių spaudimas tikrai nemažės ir toliau bus ginamos savos rinkos. Be to, spaudimą jausime iš Rytų šalių, nes šiuo metu rinkoje norinčiųjų vežti krovinius yra daugiau nei pačių krovinių“.
***
Ir visgi šią publikaciją norėtume pabaigti keliais paguodos žodžiais mūsų skaitytojams. Tragiškų pasekmių „Brexit“ Lietuvos vežėjams neturės dėl nedidelės Didžiosios Britanijos dalies mūsų šalies paslaugų eksporte. Nepaisant to, kad ekonominė nežinomybė yra politinio neapibrėžtumo pasekmė, ir Lietuvoje yra įmonių, kurioms Jungtinės Karalystės krovinių rinka tikrai yra labai svarbi, turime nepamiršti, kad Didžioji Britanija yra šalis, turinti gilias politines, visuomenines ir ekonomines tradicijas. Daugeliu atveju, ypač kalbant apie sveiką ekonominę logiką, ši šalis ir dabar tebėra sektinas pavyzdys kitoms valstybėms. Tikėkimės, kad Londonas ir Briuselis neįsivels į beprasmių politinių ambicijų karą. Be abejo, tam tikrų sunkumų bus, tačiau Lietuvos vežėjai yra puikus gebėjimo išgyventi streso sąlygomis pavyzdys. Koks bebūtų “Brexit” scenarijus – liberalusis ar “kietasis” – Lietuvos vežėjų pusėje yra laikas. Laikas diversifikuoti verslą ir galimas rizikas bei pasiruošti “minkštam nusileidimui”, jei kartais įvyktų “kietasis pasitraukimas”.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.