Besikartojančios sankcijos neatbaido nuo darbo su Rusija (I)
Rusijos mojavimas sankcijų ir įvairaus kalibro draudimų vėzdu su ilgesnėmis ar trumpesnėmis atokvėpio valandėlėmis kartojasi jau beveik du dešimtmečius. Tai tokia pat neišvengiamybė, kaip šlykštus lapkričio pabaigos oras. Tačiau tiek su gamtos, tiek su politikų kaprizais galima susitaikyti. Ypač jei kantrybė duoda didelius dividendus. Dėl pastarosios priežasties Lietuvos pramonininkai ir vežėjai, net turėdami galimybes dirbti civilizuotuose kraštuose, šios, aukso gysla vadinamos, rinkos neapleidžia.
Vienokiu ar kitokiu pretekstu skelbiamas sankcijas Rusija absoliučia dauguma atvejų nukreipdavo ir nukreipia į buvusias Rytų bloko šalis po to, kai šios įsiliejo į NATO ir Europos Sąjungą.
Karas prieš lenkišką mėsą
Viena pirmųjų ir viena iš didžiausių blokadų – 2005 m. lapkritį Rusijos paskelbtas draudimas importuoti lenkiškus mėsos produktus, įvestas paaštrėjus Maskvos ir Varšuvos santykiams. Lenkijos premjero pareigas tada ėjo Jaroslawas Kaczynskis. Tuomet Rusija oficialiai teigė, kad dalis lenkiškos mėsos produkcijos buvo reeksportuojama iš šalių, kuriose žemės ūkio produkcijos priežiūra neatitinka tarptautinių reikalavimų. Be to, Rusija tikino išaiškinusi kelių mėsos siuntų iš Lenkijos kokybės sertifikatų klastojimo atvejus. Maskva ėmė reikalauti, kad Varšuva kontroliuotų visą produkciją, tiekiamą į šalį iš ES valstybių per Lenkijos teritoriją. Tai pasirodė neįmanoma.
Netrukus buvo paskelbtas embargas ir augalinės kilmės lenkiškiems produktams. Tuo metu oficialūs Lenkijos asmenys teigė, kad šis žingsnis – politiškai motyvuotas. Lenkijai praradus rinką, lenkiškos mėsos „upės“ pradėjo plaukti ir į Lietuvą. Konflikto apogėjuje Lenkija užblokavo ES ir Rusijos derybas dėl naujos partnerystės sutarties, kuri įtvirtintų bendradarbiavimą opioje energetikos srityje, o Rusija pagrasino uždrausianti visų gyvulinės kilmės produktų iš ES importą. Savo ruožtu Lenkija papildomai pagrasino blokuosianti Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje.
Stengdamasi išspręsti šią problemą Europos Komisija siekė įtikinti Varšuvą atšaukti veto deryboms su Rusija, mainais žadėdama dėti visas pastangas, kad būtų panaikintas Rusijos embargas. Memorandumas, kuriuo buvo atšauktas lenkiškos mėsos importo draudimas buvo pasirašytas tik 2007 m. pačioje pabaigoje.
Keršijo už provakarietišką kursą
Netrukus po paskelbtų sankcijų Lenkijai, Rusija apribojo ir mėsos gaminių importą iš Ukrainos (2006 m. sausio 20 d.). Tų pačių metų kovo 27 d. atitinkamos Rusijos žinybos uždraudė importuoti vyną iš Gruzijos ir Moldovos, dėl vynuose esą aptiktų pesticidų ir sunkiųjų metalų. Gruzijai taip pat buvo uždrausta eksportuoti į Rusiją mineralinį vandenį „Borjomi“.
Iki tol į Rusiją Moldova eksportuodavo 90 proc. savo vynų. Per lapkričio 28 d. NVS šalių vadovų tarybos susitikimą tuometis Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutarė atnaujinti Moldovos vynų produkcijos eksportą į Rusiją. Kaip skelbta žiniasklaidoje, vyno embargas tai ne kas kita, kaip Maskvos kerštas buvusioms sovietinėms respublikoms, pasirinkusioms nepriklausomą politinį kursą. Kadangi Gruzijoje jau buvo įsitvirtinusios provakarietiškos partijos, o Moldovoje tokios jėgos pradėjo pastebimai stiprėti.
Taikinys – pienininkai
Pastebėtina, kad dažniausiai esant politinei įtampai pirmu taikiniu pasirenkami pieno perdirbėjai, kurių produkcija greitai genda, todėl ir realizuoti ją reikia skubiai.
2009 m. birželį Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba per dvi draudimų bangas iš visu užkirto kelią 1300 pavadinimų pieno produktų importui iš Baltarusijos. Rusija teigė, kad Baltarusijos Smolensko ir Briansko srityse nebuvo laikomasi techninių reikalavimų pieno produktų gamyboje. Be to, rasta pažeidimų forminant dokumentus. Tačiau jau birželio 15 d., į Maskvą derėtis atvyko Baltarusijos delegacija. Neoficialiai buvo kalbama, kad tai buvo susiję su atšalusiais Rusijos ir Baltarusijos santykiais.
Iškart po to galvas sukti kur dėti nerealizuotus pieno produktus turėjo ir Lietuvos pieno perdirbėjai. 2009 m. rugsėjo mėn. Rusija uždraudė įvežti ir įmonių „Pieno žvaigždžių“ filialo Mažeikių pieninės, „Žemaitijos pieno“ Telšių filialo, „Rokiškio sūrio“ filialo Ukmergės pieninės ir antrinės įmonės „Rokiškio pienas“ produktus. Juose esą buvo rasta antibiotikų. Negana to, Rusija padidino muitų tarifus įvežamoms tam tikroms sūrio rūšims. Naujieji importo muitų tarifai buvo nustatyti 6 mėnesiams.
Ta pati situacija pasikartojo ir 2013 m. rudenį. Spalio mėn. Rusijos federalinės priežiūros tarnyba „Rospotnebnadzor“ sustabdė keturių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių importą. Oficiali draudimo priežastis – ta pati (produktuose rasta antibiotikų). Draudimas buvo atšauktas po šv. Kalėdų, t. y. jau po to, kada prekybininkai gali tikėtis didžiausių apyvartų.
Iš esmės tokių pačių pretenzijų ne tik pienininkai, bet ir visa maisto pramonė sulaukė šiemet. Tiesa, panašu, kad ilgesniam laikotarpiui.
Vežėjai kenčia laukdami eilėse
Beveik visada kartu tam tikrais apribojimais pramoninkams kartu kenčia ir vežėjai. Dar daugiau – neretai Rusijos sankcijos nukreipiamos ir tiesiogiai į vežėjus.
Garsiausiai nuskambėjusi „priemonė“, nukreipta prieš Lietuvos vežėjus buvo 2009 m. vasaros pabaigoje, kuomet smarkiai smuko visa Lietuvos ekonomika, o Rusija visiems Lietuvos vežėjams papildomai pradėjo taikyti sugriežtintos muitinės patikrą. Detali patikra pradėta ir Latvijos vežėjams. Rusijos muitinės tarnyba oficialiai teigė, kad griežčiau tikrinti Lietuvos vežėjus prireikė dėl padidėjusio neteisėtai vežamų krovinių iš Lietuvos kiekio. Latvijos ir Rusijos pasienyje, kaip ir šiemet, nusidriekė daugiakilometrinės lietuvių vilkikų eilės.
Vėliau sąlyginai ramu buvo bene 3 metus, tačiau 2013-aisiais Rusija smogė dvigubai. Iš pradžių rugpjūčio mėnesį, po to rugsėjo viduryje turėjo įsigalioti naujos vežimo į Rusiją taisyklės, pagal kurias iš vežėjų pradėta reikalauti papildomų draudimo ir laidavimo garantijų vežant krovinius į Rusiją. Po kilusio ažiotažo Rusijos muitinė beveik paskutinę minutę nukėlė reikalavimų taikymą iki gruodžio 1 d. Iki tol šiuos laidavimus reikėjo gauti iš Rusijos įmonių, o vežėjai visoje Europoje ir Rusijoje dirbo vadovaudamiesi tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis konvencija.
Tuo pat metu pradėti stabdyti ir automobiliai su lietuviškais numeriais, kertantys sieną į Kaliningrado sritį. Negana to, rugsėjį lietuviški vilkikai pradėjo strigti vidinėse Rusijos muitinėse, pradėti nuodugniai tikrinti kroviniai iš Lietuvos. Taip pat užsimota tikrinti ir visas mašinas, pakrautas Lietuvoje. Prekės būdavo perduodamos tyrimams dėl jų kilmės ir kodų. Kai kurios mašinos muitinėse užstrigo savaitę ir netgi daugiau. Beveik tuo pačiu metu pernai nuodugniai pradėti krėsti ir Ukrainos vilkikų gabenami kroviniai.
Panaši situacija, tik jau prieš pat šventes pasikartojo ir šiemet – iš pradžių lietuviški sunkvežimiai pradėjo strigti pasienyje su Kaliningrado sritimi, iškart po to – ir Latvijos/Rusijos pasienyje. Dalis jų iki dabar stovi ir laukia patikros daugiau nei savaitę.
Komentarai
tak pajied tam i zivi so svojej velikoj stranoj
rosija ne dojnaja korova.kotoruju mozno doit vsem ucit demokratiji i i esli ne nravitsia vvodit sankciji.ona mozet i otvetit i postojat za sebia.vse taki eto velikaja strana i s nej nado scitatsia. rosija vsegda tolko otvecaet pervaja ne napadajet .a esli ne budet otvecat sedut na sheju i liudi sebia uvazat perestanut
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.