Barelio kainai vežėjų skundai įtakos neturi
„Atsižvelgdami į sparčiai besikeičiančias ir augančias kuro kainas Lietuvoje ir nenorėdami didinti transportavimo įkainių, informuojame, kad nuo šių metų balandžio mėn. teikiamų paslaugų tarifai bus indeksuojami, taikant objektyviais metodais nustatytą kuro priemoką“, – tokios ar panašios žinutės jau šturmuoja elektroninio pašto dėžutes. Kas toliau? Atsiras specialios kuro priemokos ir kelių transporte?
Kai kuro kainos pradeda kilti, transporto sektorius iš karto eskaluoja su tuo susijusias problemas. Dažnai pasigirsta standartinės klišės: ”Nebepavyksta iš pelno kompensuoti augančių kuro sąnaudų; laikas kelti kainas, valdymo organams peržiūrėti kuro akcizų politiką”.
Būtent tokia situacija susidariusi šiandien. Nuo metų pradžios kuro kainų lygis jau aukštesnis maždaug 25 proc. Ir džiaugiamės, ir pavydime tuo pačiu metu, jog už kaimyno tvoros pigiau. Tokiais momentais vis dažniau strėlės nukreipiamos į valdančiuosius. Kodėl pas mus taip brangu? Ar mūsų mažos valstybės ir netgi viso Baltijos regiono politikų sprendimai turi svarios įtakos dabartiniams Šiaurės Afrikoje ir Japonijoje vykstantiems procesams? Atsižvelgus į dabar vykstančius procesus, 2009 m. sunkmetis buvo tik atokvėpis. Naftos kainos su kaupu grįžta į prieškrizinį lygį.
Pasaulio tendencijos maišo kortas
Šie metai prasidėjo gana ramiai ir nuotaikingai. Europoje finansų sistema atrodė stabilesnė, JAV rinkoje vėl fiksuojami teigiami pokyčiai. Buvo tik menka baimė, kad per greitas besivystančių valstybių augimas gali nulemti bendrą paslaugų ir produktų kainų augimą pasaulinėse rinkose.
Pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui bendra situacija tapo neprognozuojama. Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje, konfliktai Afrikoje, nelaimės Japonijoje – regis, tolimos problemos mūsų regionui, tačiau jų padariniai, pavyzdžiui, nestabilios kuro kainos – jau veikia mūsų regioną labiau nei gandai apie radioaktyvių dulkių pavojų iš Fukushimos.
Pasaulinės energetikos centras Londone paskaičiavo, kad dėl cunamio žalos ir uždarytos atominės elektrinės Japonijos rinka trumpuoju laikotarpiu per dieną suvartos 300 tūkst. barelių daugiau naftos. Antras faktorius – Artimieji Rytai. Konfliktų nepaliestos OPEC šalys jau pradėjo naudoti savo naftos atsargas.
Šiandien Saudo Arabijos ir kitų Persų įlankos šalių naftos atsargų klodai dar gali patenkinti vis augančią paklausą bei Libijos eksporto „netekimą”, tačiau jeigu kivirčai įsiplieks ir gretimose valstybėse, 200 USD už barelį kartelė bus peržengta greičiau nei tikėtasi. Trečia, Kinijos ir Indijos augančios ekonomikos kiekvieną dieną pareikalauja vis daugiau „juodojo aukso“ produktų.
Taigi naftos pirkėjų gretos didėja, o pardavėjų klodai senka. Kažin, ar regioniniai akcizų kaitaliojimai ir subsidijavimo sąlygų gerinimas šiandien labai gelbėtų vežėjus. Gal verčiau reikėtų džiaugtis, kad rusai parduos naftą brangiau, o tai reiškia, mainais bus importuojama daugiau prekių. Gal tai neblogas šansas tranzitiniam Baltijos regionui?
Neplanuoti rezultatai
Kuro priemokos indikuoja brangsiančius krovinių pervežimus visame pasaulyje. Jūrų transporto sektorius šiais metais turėjo grįžti į stabilaus augimo ir pelno vėžes, tačiau prognozės keičiasi. Pervežimų jūros transportu tarifai nuo metų pradžios krenta, o kuro sąnaudos nenustoja augusios. Pagal SeaIntel (aut. pastaba – „SeaIntel Maritime Analysis“ – kompanija, užsiimanti rinkos tyrimais ir analizėmis) paskaičiavimus, prognozuojama, kad 10 didžiausių pasaulio laivininkystės kompanijų kartu per šiuos metus gali prarasti apie 13 mlrd. USD, jeigu rinkos tendencijos nesikeis.
Konteinerius pervežančios kompanijos pagrindiniame globaliame maršrute Azija – Europa kuro priemoką (BAF/BUC) už 20 pėdų konteinerį vidutiniškai kelia apie 70 USD per mėnesį. Ne išimtis ir kiti pasauliniai bei regioniniai prekybos keliai, kur už kurą klientams tenka susimokėti daugiau.
Vietinės Baltijos jūros regiono linijos taip pat už pervežimus taiko vis aukštesnes priemokas. DFDS linijos balandžio mėnesiui kuro priemoką jau padidino 7 – 19 proc. atitinkamai kiekvienam ro-ro maršrutui iš Klaipėdos uosto. Nuo tendencijų neatsilieka ir kitos keltų linijos (Finnlines, Scandlines, Tallink) maršrutuose tarp kaimyninių uostų.
Pasak specialistų, pervežimų jūros transportu rinkoje yra susidariusi laivybos kompanijoms nelabai palanki situacija. Linijos po krizės į darbą grąžino didžiąją dalį laivyno, taigi dėl didelės pasiūlos pervežimo kainos krenta, o sąnaudos auga. Linijų operatoriai mažina šiems metams prognozuotus pelnus. Didelė tikimybė, kad dėl šiandieninės padėties nemažai laivininkystės kompanijų patirs netgi nuostolių, nors ir planuojamas didelis rinkos augimas antroje metų pusėje.
Brangsta greiti kroviniai
Oro transporto sektorius jau dabar skaičiuoja, kad papildomai kurui per šiuos metus reikės išleisti 52 mlrd. USD, jeigu vidutinė reaktyvinio kuro kaina išsilaikys apie 122 USD už barelį.
Nuo metų pradžios avialinijos kuro priemokas pakėlė apie 5–40 proc., priklausomai nuo maršruto. Nepopuliariuose maršrutuose kuro priemokos jau tapo netgi didesnės už pervežimo kainas. Derybų objektu tampa ne tik frachto kaina, bet ir laikas, kada krovinys bus paruoštas, nes kuro priemokos keičiasi ne savaitėmis, o dienomis.
Ne išimtis ir kurjerinio pašto sektorius (Express), kur už siuntų pervežimus tenka primokėti vis didesnę dalį už kurą. Visi didieji žaidėjai pastaraisiais mėnesiais klientus informavo apie didesnes procentines dalis, kurią teks pakloti už kurą.
Augimas nestoja
Dėl kylančių kuro sąnaudų skundžiasi net ir JAV vežėjai kelių transportu. Jie moka jau daugiau nei 4 USD už galoną. Ką kalbėti apie mūsų regioną. Džiugu, kad mes vis dėlto dar galime prisipilti degalų pigesnėse rinkose, tokiose kaip Baltarusija ar Rusija, tai sunkiau yra padaryti Vakarų Europos vežėjams.
Tokia rinkos situacija labiausiai atsilieps vietiniais pervežimais užsiimančioms transporto įmonėms, kurių sunkvežimiai retai užsuka į užsienio rinkas pigesnio kuro. Distribucija jau tampa brangiu verslu ir kuro priemokas tiesiog neišvengiamos.
Nepaisant to, krovinių judėjimas nesustoja. Transporto indeksai, tokie kaip „Cass Freight Index“ (JAV), „European Freight Forwarding Index“, rodo nuolatinį augimą, t.y., nors nuo metų pradžios dyzelino kainos išlaikė augimo tendenciją, krovinių pervežimo poreikis bei aktyvumas ekspedijavimo sektoriuje nemažėjo, bet atvirkščiai – augo. Prognozės nerodo, kad artimuoju laikotarpiu bus susitraukimas.
Jau pradedama kalbėti apie antrąją recesijos bangą, kurią gali sukelti tokie kainų svyravimai. Įsisuka kainų kilimo spiralė: vis augantys užsakymų kiekiai brangina kurą, vežėjai kelia pervežimo paslaugų kainas, nors užsakymų skaičiai nemažėja. Tikriausiai ateityje augimas bus vis labiau apribotas, jeigu nebus pereinama prie alternatyvių energijos šaltinių bei geresnio pervežimo būdų organizavimo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.