Atėjo vežėjų valanda?
Prieš keletą savaičių vežėjai dar kartą galėjo įsitikinti, koks nenuspėjamas yra jų verslas. Kroviniai pakrauti, automobiliai rieda įprastais maršrutais ir, atrodo, jog tokioje situacijoje viskas turi būti paprasta kaip visada. Tačiau Švedijoje užlaikytas keltas „Liverpool Seaways“ sujaukė visų plaukusių šiuo laivu planus.
Jei ne prieš tai prie Italijos krantų skendęs kruizinis keltas „Costa Concordia“, ko gero, niekas ir nebūtų sulaikęs reiso iš Karlshamno į Klaipėdą. Po kruizinio laivo katastrofos buvo nuspręsta patikrinti „Liverpool Seaways“ keltą.
Danijos kompanijai „DFDS Seaways“ priklausantis keltas buvo tikrinamas ne pirmą kartą. Anksčiau rimtesnių pažeidimų laive nebuvo užfiksuota. Jį tikrino ir Didžiosios Britanijos ir Airijos specialistai. Praėjusiais metais keltą apžiūrėjo ir švedų specialistai. Tą kartą keltas sėkmingai išplaukė.
Bėdos
Pranešama, kad šįkart laivą tikrinusi Švedijos transporto agentūra užfiksavo ne mažiau kaip 25 pažeidimus. Rasti užblokuoti išėjimai prie gelbėjimosi valčių, per trumpi keleivių gelbėjimosi trapai, tariamai pažeista pavojingų prekių saugojimo tvarka, įgulos nariai nežinojo, kokias funkcijas turi atlikti avarijos atveju.
Karlshamno uosto administracija buvo įpareigota kelto neišleisti į reisą, kol nebus pašalinti pažeidimai. Vėliau buvo patikslinta, kad keltui neleista plaukti dėl trijų pažeidimų.
Keistas sutapimas, bet šis laivas turi sąsajų su kitu liūdnai pagarsėjusiu keltu. 1997 m. pagamintas keltas pakeitė 2010 metais sudegusį „Lisco Gloria“.
Pozicijos
„DFDS Seaways“ rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys, kalbėdamas apie sausio 18 d. 18 val. iš Karlshamno turėjusį išplaukti laivą, teigia, kad kompanija ėmėsi visų priemonių sutvarkyti neatitikimus ir saugiai pargabenti krovinius.
Dalis keleivių ir jų transporto priemonių buvo išgabentos į Lietuvą jau kitą dieną, o kiti kroviniai Švedijoje ilgai neužsibuvo: „Paskutinieji užlaikytieji kroviniai Lietuvą pasiekė sausio 21 d. Jie pargabenti keltu „Liverpool Seaways“.
Pašnekovas, kalbėdamas apie Švedijos pareigūnų veiksmus ir priimtus sprendimus, linkęs su jais sutikti: „Kompanija gerbia Švedijos pareigūnų sprendimus. „DFDS Seaways“ pati yra suinteresuota, jog laivai atitiktų visus aukščiausius saugumo ir eksploatacijos reikalavimus.“
V. Klumbys sutinka, kad vežėjai galėjo patirti nuostolių dėl šio laivo sulaikymo, tačiau kompanija kol kas pretenzijų nėra gavusi: „Visos raštu pateiktos pretenzijos su patirtus nuostolius įrodančiais dokumentais bus svarstomos. Šiuo metu mes neturime gavę jokių pretenzijų nei iš konkrečių vežėjų, nei iš „Linavos“.
Taip pat pašnekovas priduria „laivų sulaikymai įvairiuose pasaulio uostose dėl tam tikrų reikalavimų neatitikimo yra gana dažnas reiškinys. Rinkoje nėra draudimo kompanijų, kurios siūlytų draudimą nuo tokio pobūdžio sulaikymų.“
„Linavos“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius teigia, kad „Linava“ padės savo nariams išspręsti susidariusią situaciją dėl galimai patirtų nuostolių, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Dabar skaičiuojame, bandome išsiaiškinti, kiek realiai vežėjai patyrė nuostolių. Dalis transporto įmonių galėjo gauti baudas už laiku nepristatytus krovinius, kitiems viskas gerai baigėsi – jie laiku informavo savo klientus ir nuobaudų niekas jiems netaikys. Galutinius skaičius išvysime kai gausime atsakymus iš vežėjų.“, – dėsto G. Vincevičius.
G. Vincevičius taip pat tiksliai dar negalėjo įvardyti, kokių nuostolių bus daugiausiai. Ar dėl prastovų, ar dėl sugedusių greitai gendančių krovinių, nes tikslios informacijos dar nėra. „Visų detalių kol kas nežinome, dirbame, aiškinamės, nes kelte buvo įvairių krovinių bei vežėjų. Tam tikra dalis krovinių į Lietuvą grįžo kitu keltu, kiti grižo dar vėliau.“, – pasakoja G. Vincevičius.
Jo manymu, situacija yra pakankamai aiški ir ieškiniai teismų gali nepasiekti: „Kreipėmės į bendrovę „DFDS Seaways", klausdami, ar ji numatė kompensacijas už patirtus nepatogumus ir žalą, ir, tikimės, kad keltų operatorius pasielgs partneriškai – padarys sprendimą kompensuoti vežėjų patirtą žalą.Jei tai butų nenumatytos aplinkybės ar „Force Majore": audra, ar didelis vėjas galbūt nekeltume šio klausimo, tačiau nustatyti kelto neatitikimai saugumo reikalavimams, tad tai yra operatoriaus atsakomybės klausimas“, – pasakoja G. Vincevičius.
Laikas parodys, kiek iš tikrųjų vežėjai patyrė nuostolių dėl kelto sulaikymo. Vieni iš kelto išlipo „sausi“, kiti – šiek tiek „sušlapo“ kojas. Tokių nuostolių, kaip su „Lisco Gloria“, nepatyrė niekas, tačiau bet kokiu atveju savo sunkiai uždirbamus ir šiuo atveju prarastus pinigus vežėjai turėtų stengtis atgauti. Juk kuomet vilkiką sulaiko pasienyje, muitinėje ar kur kitur dėl vežėjo kaltės, užsakovas skaičiuoja uždelstas dienas. Šį kartą eilė atėjo transporto priemonių savininkams skaičiuoti papildomai sugaištą laiką ir pateikinėti sąskaitas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.