Ar velnias toks baisus, kokį jį paišo, arba dar kartą apie vairuotojų mokymą (2 dalis)

13992
 1-osios daliestęsinysLaiko – ne tiek ir daug

Ledai kol kas neką tepapajudėjo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo srityje, nors jau iki 2014 m. rugsėjo 10 d. visi vairuotojai privalės išklausyti 35 val. teorinį profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą. „Mokymo kursas gali būti organizuotas dalimis, tačiau kiekvieną kartą negali trukti trumpiau kaip septynias valandas. Pažymėtina, kad vairuotojai, įgiję periodinį kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus kroviniams vežti, neprivalės dar kartą baigti mokymo kursų, jei įgyja kitos kategorijos transporto priemonės vairavimo teisę  kroviniams vežti. Tas pats galioja ir keleiviams vežti“, – komentuoja VKTI atstovas V. Lapinas.

Pasak jo, stropesni vežėjai bei vairuotojai jau pradeda domėtis galimybe įgyti profesinės kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantį pažymėjimą. „Tiek vairuotojai, tiek vežėjai jau domisi, kokiu būdu bus galima įgyti periodinį kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus. Kol kas ažiotažo nėra, tačiau, kiek teko girdėti, grupės jau kai kur sudaromos“, – kalba V. Lapinas. Pasak jo, didžiosios vairuotojų „bangos“ tikimasi 2013–2014 metais, kuomet visiems vairuotojams skubiai reikės gauti jų profesinę kompetenciją patvirtinančius pažymėjimus.

Pinigai – iš ES fondų

Asociacijos „Linava“ duomenimis, iki 2013–2014 metų turės būti apmokyta maždaug 60 000 vairuotojų. V. Gilys viliasi, kad direktyvą dėl vairuotojų pradinės kvalifikacijos tobulinimo bus spėta įgyvendinti laiku. Juolab kad šiuo metu trys ministerijos (Švietimo, Socialinė ir darbo bei Susisiekimo) drauge rengia projektą, pagal kurį numatoma gauti pinigų vairuotojams mokyti iš Europos Sąjungos fondų. „Apskaičiuota, kad vieno vairuotojo mokymas turėtų kainuoti maždaug 1 500–2 500 Lt. Kol kas nenuspręsta, kas tuos pinigus turėtų sumokėti – pats vairuotojas, jo darbdavys ar Darbo birža, vykdydama mokymo bei profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas. Jei gautume lėšų iš Europos Sąjungos, didžioji mokymų dalis būtų apmokėta iš valstybės lėšų, tai gerokai palengvintų tiek vežėjų, tiek vairuotojų padėtį“, – kalba „Linavos“ generalinis sekretorius.

Šiuo metu vyksta svarstymas, tačiau asociacija „Linava“, kuri ketina administruoti projektą, tikisi, kad klausimas bus išspręstas teigiamai ir iš Europos Sąjungos fondų šioms reikmėms bus skirta apie 50 mln. Lt. „Pabrėžiu – šie pinigai tikrai nebus skirti nei „Linavai“, nei mokymo įstaigų veiklai finansuoti. Jie bus sumokėti už vairuotojų kursus“, – teigia V. Gilys. Dalis lėšų gali būti skiriama ir specialiai įrangai įsigyti. Europos Sąjungos aktai leidžia, kad vairuotojai dalį praktinio vairavimo kursų gali atlikti ir vadinamuosiuose simuliatoriuose. Tiesa, jie yra gana brangūs, tačiau jei vairuotojų būtų rengiama daug, jie atsipirktų. „Kiekvienam centrui bus skiriamas vienodas lėšų kiekis tam tikram vairuotojų skaičiui parengti, jiems bus sudaromos ir vienodos sąlygos. Labai svarbu parengti tinkamus dėstytojus, jų kol kas taip pat trūksta“, – sako V. Gilys.

Laikas, kuris turi būti skiriamas kiekvieno vairuotojo kvalifikacijos tobulinimui, lyg ir nėra ilgas – per penkerius metus vairuotojui tektų mokytis 35 valandas. Tačiau net ir savaitę nedirbantis vairuotojas atneša nemenkų nuostolių krovininio transporto įmonėms. Jau dabar svarstoma, kaip mokymus padaryti kaip galima intensyvesnius. „Ketiname parengti garso, vaizdo medžiagą vairuotojams mokyti, svarstome apie galimybę dėstyti teorinį kursą, pavyzdžiui, keltuose, kuriais keliamos krovininės transporto priemonės. Stengsimės kaip įmanoma palengvinti ir mokymo įstaigų darbą“, – kalba V. Gilys.

Kol kas šis projektas dar tebesvarstomas, tačiau Susisiekimo ministerija jam jau pritarė. „Tikimės, kad iki vasaros vidurio pinigai jau bus gauti. Jei šioje srityje nebus permainų ar naujų nutarimų, tikiuosi, direktyvą įgyvendinti suspėsime laiku. Iš Europos Sąjungos skirti pinigai vairuotojų mokymams būtų svari valstybės parama krovinių gabenimo verslui“, – reziumuoja V. Gilys.

Primename skaitytojams mokymo įstaigas Lietuvoje, organizuojančias vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kursus:

1. Panevėžys, VŠĮ „Panevėžio darbo rinkos mokymo centras“, J.Basanavičiaus g. 23A, tel. (8 45) 439475, (8 45) 439475;

2. Šiauliai, VŠĮ „Šiaulių darbo rinkos mokymo centras“, Dvaro g. 144A, tel. (8 41) 52 4724, (8 41) 52 4724;
3. Vilnius, VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras“, Tyzenhauzų g. 17, tel. (8 5)  269 5326, (8 5) 269 5326;
4. Vilnius, UAB „Vilniaus autobusai“, Verkių g. 52 , tel. (8 5) 2738685, (8 5) 2738685;
5. Vilniaus raj., UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“, Juodšilių k., Sodų g. 13, tel. (8 610) 33 320;
6. Vilniaus raj., UAB „LDV UNIO“, Avižienių sen., Avižienių k., Kaštonų g. 29, tel. (8 5) 270 0105, (8 5) 270 0105;
7. Klaipėda, UAB „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“, Alyvų g. 10A, tel. (8 46) 34 1808, (8 46) 34 1808;
5. Kaunas, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, Maironio g. 11, tel. 8 620 33444;
9. Anykščių raj., Anykščių technologijos mokykla, Anykščių sen., Ažupiečių k., tel. (8 381) 59 404, (8 381) 59 404;
10. Ukmergė, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, Kauno g. 108, tel. (8 340) 63 042, (8 340) 63 042. 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

bank_control

Transporto ir logistikos sektoriaus tendencijos šiems metams: lengva nebus

Lietuvos logistikos ir transporto sektorius 2025-aisiais susidurs su augimo siekiais ir būtinybe prisitaikyti prie sudėtingų rinkos sąlygų. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atliktas tyrimas atskleidžia, jog tvarumo, skaitmenizacijos ir ekonominių veiksnių darna tampa pagrindiniu sektoriaus prioritetu. Vis dėlto įmonės susiduria su esminėmis dilemomis – kaip suderinti investicijas į inovacijas su kasdienių veiklų efektyvumu bei išlaikyti konkurencinį pranašumą sudėtingoje rinkos situacijoje.

2025-02-06 124
0
atsisiųsti (4)

Vokietijos vežėjų rūpesčiai – pažįstami lietuviams?

„Linavos“ prezidiumo narys Raimondas Vėlavičius, daug metų dirbantis Vakarų Europos šalyse ir neblogai išmanantis Vokietijos transporto rinką, teigia, jog vežėjai Vokietijoje išgyvena tas pačias problemas, kaip ir Lietuvos vežėjai.

2025-02-05 91
0
firminiai_blankai_CMR_vaztarasciai

Kuo skiriasi vežimo ir ekspedijavimo sutartys bei kaip užtikrinti sklandų krovinių pervežimą? Teisiniai aspektai ir sutarties šalių atsakomybė

Krovinių pervežimas yra labai svarbi logistikos grandies dalis, nes tiesiogiai veikia verslo sėkmę. Jis leidžia pasiekti klientus, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos, todėl tai yra būtina priemonė stiprinti ryšius, plėtoti santykius ir užtikrinti įmonės veiklos augimą. Kokybiška logistika dažnai tampa pagrindiniu įrankiu, padedančiu įgyti konkurencinį pranašumą, kas yra ypač svarbu šiandieninėje verslo aplinkoje.

2025-02-05 33
0