Ar Rusijos transporto politika kelia grėsmę Lietuvos transporto sektoriui?
Lietuvos vežėjai jau gana ilgą laiką skundžiasi tuo, kad Rusijos veiksmai, su kuriais jiems tenka susidurti kasdieniniame darbe, yra atvirai diskriminacinio pobūdžio su tikslu išstumti juos iš Rusijos rinkos bei užtikrinti palankias darbo sąlygas vietinėms transporto kompanijoms. Šių metų Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pirmą kartą išskirtos potencialios grėsmės Lietuvos automobilių kelių transportui ir patvirtinami vežėjų nuogąstavimai. Todėl natūraliai kyla klausimas – kokios perspektyvos laukia Lietuvos vežėjų komplikuotoje Rusijos rinkoje ir kokios pagalbos jie gali tikėtis kovoje už savo teises?
VSD Amerikos neatrado
VSD ataskaitoje sakoma: „Pagrindinis Rusijos tikslas autotransporto pervežimų sektoriuje buvo blokuoti lietuviškų kompanijų vykdomą tranzitinių krovinių pervežimą, siekiant ilgainiui perimti visą nelietuviškos kilmės krovinių gabenimą. 2016 m. Lietuvos autotransporto pervežimų įmonės buvo priverstos toliau konkuruoti su Rusijos įmonėmis nelygiavertėmis sąlygomis. Rusija ne tik darė spaudimą Baltarusijos muitinės kontrolės pareigūnams periodiškai stabdyti krovinių pervežimus Lietuvos–Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose, bet ir pradėjo taikyti daugiau administracinių reikalavimų Lietuvos autotransporto bendrovėms ir valstybinėms institucijoms, be to, buvo padidinti kelių mokesčiai. Tokiu būdu Rusijos atstovai teigė siekiantys panaikinti įstatymų spragas, leidžiančias įvežti į Rusiją uždraustas ES šalių prekes“.
„Tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Rusijos transporto politika išliks nepalanki Lietuvos transporto sektoriui, nes bus siekiama toliau mažinti krovinių srautus per Baltijos šalis, kartu bandant didinti jų konkurenciją bei skatinti galimus nesutarimus,“ – konstatuoja VSD specialistai.
Kaip reikėtų vertinti tokias žvalgybinės institucijos išvadas? Viena vertus, išanalizavę Lietuvos transporto sektoriaus situaciją tarptautiniame kontekste, VSD ekspertai tarsi patvirtino mūsų vežėjų būgštavimus ir galutinai išsklaidė abejones dėl diskriminacinių Rusijos ketinimų. Kita vertus, kyla įtarimas, jog „analitinis“ saugumo indėlis gali būti ne kas kita, kaip tiesiog visiems seniai gerai žinomos Lietuvos vežėjų situacijos apibendrinimas, pateikiant jį kaip ilgo ir nuoseklaus žvalgybinio darbo rezultatą.
Tad klausimas dėl to, ar Rusija iš tiesų vykdo atvirai priešišką politiką Europos vežėjų atžvilgiu, ar tai tik vežėjų prielaidos ir nepagrįsti skundai, kuriuos galima būtų paaiškinti jų negebėjimu konkuruoti sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, lieka atviras.
Rusija diskriminuoja ar nediskriminuoja?
CargoNews.lt jau ne sykį supažindino savo skaitytojus su įvairių transporto įmonių atstovų pasisakymais dėl pernelyg šališko Rusijos požiūrio į Lietuvos vežėjus. Tačiau Rusija, greičiausiai, turės savo formalią versiją situacijai paaiškinti.
Prisiminkime kad ir istoriją su leidimų kvotomis 2017-iems metams. Lietuvos vežėjai liko nepatenkinti derybų rezultatais. Komentuodamas juos, asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pasakė, jog „Rusijos pusė laimėjo futbolo rungtynes rezultatu 5:0“. Tuo tarpu Lietuvos vyriausybės atstovai (delegacijai vadovavo Vladislavas Kondratovičius) įvertino derybas teigiamai. Kyla klausimas, ar dėl to, kad derybų metu Lietuvos delegacija darė nuolaidas, kalta Rusija?
Jeigu kalbėti apie Maskvai mestus kaltinimus dėl to, kad ji „darė spaudimą Baltarusijos muitinės kontrolės pareigūnams periodiškai stabdyti krovinių pervežimus Lietuvos–Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose“, tai tokio pobūdžio pareiškimai (net jeigu susidaro įspūdis, jog tai yra tiesa) reikalauja rimtų įrodymų, nes Baltarusija yra suvereni valstybė.
Pasak Marijos Zacharovos, oficialios Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovės, Rusija nemato jokių neįveikiamų kliūčių tam, kad jos ir Baltijos valstybių santykiai klostytųsi draugiškos kaimynystės ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo visos srityse dvasioje. Jos manymu, įvairios rusiškos grėsmės Lietuvai tiesiog vaidenasi. Tuo tarpu Aleksandras Udalcovas, Rusijos ambasadorius Lietuvoje, komentuodamas VSD ataskaitą, pabrėžė, kad Lietuvos specialiosios tarnybos viso labo stengiasi „atidirbti“ joms skiriamą finansavimą, todėl „ drabsto Rusiją purvais ir gąsdina ja savo piliečius“.
Kita vertus, sunku nesutikti su pretenzijomis Rusijai, pavyzdžiui, dėl kelių mokesčių. Kaip pažymėjo „Linava“: „Lietuvos transporto įmonės Rusijos Federacijoje (RF) moka neadekvačius kelių mokesčius. Kai kurios Lietuvos vežėjų įmonės, vykdančios krovinių vežimus į RF, turi mokėti du mokesčius už kelius tai pačiai transporto priemonei. Pirmas mokestis – užsienio transporto priemonėms už žalą RF federaliniams keliams už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Antras mokestis – už transporto priemonių važiavimą RF keliais už atitinkamą laikotarpį (1 paros, 1 savaitės, vieno mėnesio ir 1 metų). Rusijos vežėjai Lietuvoje moka vieną kelių naudotojo mokestį. Tai be abejo sudaro nevienodas konkurencines sąlygas bei prieštarauja tarptautinės teisės principams dėl teisingų ir proporcingų mokesčių“.
Nepaisant to, kad Lietuvos vežėjai dėl Rusijos politikos kenčia ne daugiau (išskyrus tam tikrus atvejus), nei jų kolegos iš kitų šalių, svarbus yra pats faktas, jog Rusija sistemingai (formaliai ir neformaliai) sunkina jų darbo sąlygas.
Komentuodama Maskvos vykdomą politiką, ta pati „Linava“ pažymėjo: „Patikros pasienyje ir pertekliniai reikalavimai, krovinių gabenimo leidimų traktavimas, įstatymai, kurie riboja kitų šalių vežėjų veiklą Rusijos teritorijoje. Tai yra sukuriami įvairūs administraciniai barjerai, kurie Rusijos vežėjams leidžia įgyti konkurencinį pranašumą ne tik prieš Lietuvos, bet ir prieš kitų šalių vežėjus“.
Ką daryti?
Yra keli variantai, kaip būtų galima susitvarkyti su esama situacija. Pirmasis – laipsniškai atsisakyti Rusijos rinkos. Tačiau šis variantas vargu ar gali būti priimtinas, jei jį vertintumėme bendradarbiavimo su Rusija krovinių gabenimo srityje naudos ir Lietuvos geografinės (tranzitinės) padėties požiūriu. Be jokios abejonės, Rusija yra nenuspėjama šalis, kurios negeranoriški ketinimai gali bet kuriuo momentu pakeisti viso transporto sektoriaus darbo sąlygas, ir tai jau privertė nemažą dalį Lietuvos vežėjų plėsti partnerių sąrašą, bandant tokiu būdu apsidrausti nuo rusiškų rizikų. Tačiau vertinant gabenamų krovinių apimtis ir gaunamą pelną, Rusija tebėra ir, matyt, bus svarbi kryptis Lietuvos vežėjų darbo maršrutų žemėlapyje.
Todėl gerokai „sveikiau“ atrodo pasiūlymas pabandyti kažkaip susitarti. O kadangi šiuo atveju kalbama apie valstybinę politiką, būtų logiška, jei į pagalbą vežėjams ateitų valstybinės institucijos – konkrečiai, Susisiekimo ministerija. Dar daugiau – ministerija galėtų veikti ne tik dvišalio dialogo principu, bet ir regioniniu lygiu (bandydama suformuoti bendrą poziciją su lenkais, latviais ir estais). Labai tikėtina, kad tokiu atveju „kietose“ derybose su Rusija Lietuva ir jos artimiausi kaimynai įgytų neblogą konkurencinį pranašumą.
Be abejo, panašiose situacijose neretai kyla pagunda pasinaudoti artimiausio kaimyno bėdomis (perimti užsakymus, kol, pavyzdžiui, lenkai ir rusai neranda bendros kalbos). Kita vertus, tokia strategija yra netoliaregiška – trumpalaikėje perspektyvoje ji gali duoti kažkokios naudos, bet ilgalaikėje perspektyvoje gali grėsti dar didesne regionine atskirtimi, ko, kaip pagrįstai aiškina VSD, Maskva ir siekia, nes potencialių sąjungininkų susiskaldymas silpnina jų derybines pozicijas santykiuose su Rusija (klasikinis principas „skaldyk ir valdyk“).
Tačiau panašu, kad problemos esmė glūdi net ne čia. Po nesėkmingų derybų dėl leidimų kvotų „Linava“ apgailestaudama pareiškė, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Susisiekimo ministerija turėjo puikią progą apginti nacionalinių vežėjų interesus, bet dėl nesuprantamų priežasčių derybų metu valdžios atstovai ne tik nepasinaudojo palankia situacija, bet ir pradėjo nuolaidžiauti Rusijos delegacijai, kas, „Linavos“ manymu, negali pasikartoti.
Kažkam gali susidaryti įspūdis, jog vežėjai, vertindami valdininkų elgesį, sutirština spalvas. Todėl CargoNews.lt redakcija kreipėsi tiesiogiai į Susisiekimo ministeriją, prašydama pakomentuoti situaciją, atkreipiant dėmesį į VSD ataskaitoje nurodytas grėsmes. Susisiekimo vice-ministras Ričardas Degutis pateikė tokį komentarą: „Pastaruoju metu Lietuvos ir Rusijos krovinių vežimo kelių transportu rinkoje matomas stabilumas. Vežimų skaičius iš abiejų pusių tolydžiai auga. Lietuvos vežėjai aktyviai dirba tiek Europos Sąjungos, tiek Rytų rinkose. Siekiant palaikyti šias tendencijas, reguliariai vyksta Lietuvos ir Rusijos kelių transporto ekspertų komisijos susitikimai. Šios komisijos tikslas – ne tik vertinti situaciją kelių transporto rinkoje, pasikeisti leidimais vežti krovinius, bet ir nuolatos ieškoti iškylančių problemų sprendimo. Į šios komisijos darbą yra įtraukti ir joje dalyvauja Lietuvos vežėjų atstovai. Paskutinis komisijos susitikimas įvyko šių metų balandžio 4 dieną. Tarp Europos Sąjungos šalių vyksta nuolatinis dialogas įvairiais transporto klausimais, įskaitant ir bendradarbiavimą su Rusija bei iškylančias problemas Rytų rinkose“.
Panašu, kad Susisiekimo ministerija iš tiesų nemato jokių problemų santykiuose tarp Lietuvos vežėjų ir Rusijos transporto politiką formuojančių bei ją įgyvendinančių institucijų. Ministerijos nuomone, viskas yra gerai – pervežimų apimtys auga, vežėjų interesų paisoma, situacija darbinė (o tai, kad kažkokia Lietuvos specialioji tarnyba kažką kažkur parašė, kaip aiškėja, didelės reikšmės neturi).
Šiame kontekste peršasi labai nelinksma išvada – panašu, kad Lietuvos transportininkams kaip visada teks pasikliauti tik savo pačių jėgomis. Visa laimė, kad nepaisant įvairių apribojimų, jie ir toliau gana sėkmingai kovoja dėl vietos Rusijos rinkoje. Belieka palinkėti visokeriopos sėkmės ir dar daugiau ištvermės.
Komentarai
Sveiki visiems! a kaip mūsu reikalai su Europa - ten irgi nori mus išmesti iš savo rinka. Bet niekas apie tai nekalba - viskas OK.
Ka dariti su Italai ???????????????????????????????????????????????????????????????
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.