Ar Baltarusijos ir Rusijos ginčai dėl uždraustų prekių tranzito naudingi Lietuvos vežėjams?
Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva, tačiau Rusijos sankcijos Europos Sąjungai, suprantama, Lietuvai irgi, parodė, kad Lietuvos vežėjai gali prisitaikyti prie situacijos ir sėkmingai ieškoti sprendimų, galinčių sušvelninti Rusijos paskelbtų sankcijų daromą žalą Lietuvos transporto sektoriui ir bendriems valstybės ekonomikos rodikliams.
Kenkiame vieni kitiems?
Neramumai Ukrainoje, Krymo aneksija išryškino akivaizdų Rusijos užsienio politikos agresyvumą ir pasėjo nerimą Europos Sąjungoje. Šie Rusijos veiksmai neliko nepastebėti JAV, Kanadoje, Kinijoje ir kitose didžiosiose valstybėse. Agresyvumu ir kišimusi į kitų valstybių vidaus gyvenimą Rusijos užsienio politika priėjo ribą, kai buvo pradėti formuoti žingsniai, nukreipti prieš jos vykdomą politiką. Rusijai smogta ten, kur jai skaudžiausia — į valstybės ekonomikos sektorių. Nenuostabu, bet Rusija Europos Sąjungai atsakė tuo pačiu — sankcijų paketu, skirtu įvežamoms prekėms. Dabar turime tokią situaciją: Rusija ir Vakarai žarstosi ekonominėmis sankcijomis vieni kitiems, tačiau kas iš to laimi? Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, Rusijos ir demokratinių Vakarų valstybių yra nuėjęs labai toli, tad niekas nebegalėtų atsekti objektyvios jo eigos. Įvairiausio pobūdžio komentarų iš visų susijusių pusių yra išsakyta tiek daug, kad galiausiai tampa nebeaišku, kas, su kuo ir kodėl nesutaria ir ar apskritai įmanoma (jei įmanoma) išpainioti šį nesutarimų kamuolį. Pralaimi paprasti vartotojai, griaunami ilgus metus kurti ekonominiai santykiai.
Pasekmės Lietuvai
Kol mūsų valdžia laikosi nuolankumo politikos ir gręžiojasi į Europos Sąjungos atitinkamas institucijas, tokias kaip Europos Komisija, siekdami užtarimo ir kompensacijų, patirtų dėl didžiosios kaimynės taikomos politikos, Rusija kol kas nesiruošia visiškai panaikinti sankcijų prekių importui. Rugpjūčio pradžioje Rusijai paskelbus sankcijas maisto produktų importui iš Europos Sąjungos šalių, pasipylė pačių įvairiausių vertinimų apie tai, kokią įtaką jos turės Lietuvos ekonomikai. Viena iš pagrindinių mūsų vertinimo ašių buvo prielaida, kad sankcijos turėtų netrukus būti atšauktos — po mėnesio, vėliausiai trijų. Vietoje to sulaukiame naujų iššūkių, o galiausiai rezultatas yra vienas — negautos pajamos vežėjams, eksportuotojams — galvos skausmas dėl tiekimo grandinės sutrikimų bei sutarčių su klientais pažeidimai. Turbūt sutiksite, kad bet kokie prekybos suvaržymai atsiremia į nuostolius įmonėms, sektoriams bei netekimus ekonomikai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos internetiniame tinklalapyje pateikti Rusijos sankcijų efekto Lietuvos verslui skaičiai atrodo išties bauginančiai. Remiantis šiais duomenimis Rusijos įvestos sankcijos turėjo įtakos 39 proc. apdirbamosios gamybos ir 65 proc. transporto sektoriaus įmonių. Dėl ES-Rusijos abipusių sankcijų bei bendros įtampos NVS regione iki metų pabaigos verslas negaus 670 mln. Lt planuotų pajamų ir 33,5 mln. Lt planuoto pelno. Rusijos pritaikytos sankcijos labiau paveikė Lietuvos transporto sektorių ir maisto pramonę, kuriai tenka 44 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją. Krovininio kelių transporto pajamos, gaunamos iš užsienio, yra reikšmingos ir sudaro 4,3 proc. Lietuvos BVP. Tai yra priežastis, kodėl, kaskart iškilus prekybos ribojimams, itin atidžiai vertiname jų įtaką šalies ekonomikos raidai ir kodėl nuogąstaujame dėl neigiamų pasekmių. Rusijos rinka, remiantis statistikos duomenimis, yra nestabili, tačiau nuolat auganti ir pelninga mūsų vežėjams. Lietuvos pramonininkai ir vežėjai, net turėdami galimybes dirbti civilizuotuose kraštuose, šios, aukso gysla vadinamos, rinkos neapleidžia.
Baltarusija – nauji vartai prekėms į Rusiją?
Rusijai daugiau nei dvi savaites sugriežtintai tikrinant Lietuvos vilkikus, lietuviškų automobilių srautas į Rusiją pradėjo judėti ne per Latviją, o per Baltarusiją, teigia vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius. Vadovas taip pat pabrėžė, kad TIR knygelių skaičius į Rusiją sumažėjo ženkliai — apie 20%. Situacija rodo, kad siekdami išvengti Rusijos patikrinimų, Lietuvos vežėjai pradėjo prekes vežti per Baltarusiją.
Kaip reagavo Rusija?
Įtampa tarp Rusijos ir Baltarusijos susidarė po to, kai dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje Vakarai įvedė jai sankcijas. Maskva apkaltino Baltarusiją, kad ji užsiima uždraustų prekių reeksportu, prisidengdama tranzitiniu pervežimu į Kazachstaną. Tuo tarpu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pavadino tai išsigalvojimais, apkaltino Rusiją pažeidžiant tarptautinius susitarimus ir pažadėjo adekvatų atsaką, pareikšdamas, jog Rusijai neperkant prekių iš Baltarusijos, pirks kitos valstybės. Baltarusija atkūrė muitinės patikrą, kuri buvo panaikinta 2011 metais, kuriant Muitų Sąjungą.
Abipusė nauda
Šioje situacijoje galime įžvelgti naudos visiems, pirmiausia Lietuvai. Mūsų šalyje dėl Rusijos taikomų sankcijų susidarė dideli kiekiai produkcijos, kuri buvo skirta Rusijos rinkai ir verslininkai patyrė nuostolių ją nukreipdami į kitas rinkas arba realizuodami Lietuvos rinkoje už žemesnę kainą. Suplanuoti kroviniai nebuvo nuvežti — didelis nuostolis vežėjams. Dabar atsirado puiki galimybė krovinius vežti per Baltarusiją. Bet kokiu atveju Lietuva iš to laimi — vežėjams atsiranda galimybė pakelti sumažėjusius krovinių srautus, verslininkams realizuoti produkciją kaimyninėje rinkoje. Šiuo atveju puikiai tinka patarlė: kur du pešasi, trečias laimi.
Rusija, neįsileisdama tam tikrų prekių iš Europos Sąjungos, tarp jų ir iš Lietuvos, susiduria su problema — mažėja prekių pasirinkimas prekybos centruose Rusijos vartotojams. Spręsdama problemą, Rusija noriai priima prekes iš šalių, kurios nėra Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, Baltarusija. Baltarusija nesugeba patenkinti Rusijos rinkos, todėl noriai įsileidžia prekes iš Lietuvos, kurias sėkmingai gali parduoti Rusijai. Todėl Baltarusija tikrai nesuinteresuota mažinti prekių eksporto į Rusiją. Tam, kad galėtų auginti savo prekių eksportą, reeksportuoja lietuviškas prekes. Galutiniausiai laimi Lietuva, Baltarusija irgi patenkinta, o Rusijos vartotojus pasiekia didesnė prekių pasiūla nei ją gali pasiūlyti pačios Rusijos ar Baltarusijos pramonė.
Tiesa, Lietuvos vežėjai susiduria su problemomis ir Baltarusijoje. Asociacija „Linava“ nuolat gauna vežėjų nusiskundimų, kad Baltarusijos muitinės pareigūnai sulaiko jų transporto priemones, o teismai skiria administracines nuobaudas. Sankcijų priežastis — draudimas gabenti krovinius su trečių šalių ar ETMK leidimais iš vienos Muitų Sąjungos šalies į kitą. Tačiau šios problemos su mūsų kaimyne yra lengviau išsprendžiamos ir šiuo metu yra analizuojamos.
Ilgalaikės perspektyvos
Remiantis VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras“ atlikto tyrimo duomenimis, Rusijos rinka — svajonė nr. 2 Lietuvos vežėjams. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuvos vežėjai atrado būdą, kaip galima sušvelninti Rusijos sankcijų daromą žalą ir nukreipti prekes į Rusiją per Baltarusiją. Į Rusijos ir Baltarusijos ginčą galime žiūrėti kaip į pozityvų faktorių mūsų vežėjams, bet ne kaip į ilgalaikį sprendimą. Rusijos ir Baltarusijos rinkos yra glaudžiai susijusios ir Baltarusija yra per daug priklausoma nuo Rusijos ekonominiu ir pramoniniu atžvilgiu, todėl įsivelti į ilgesnius konfliktus jai tikrai nebūtų naudinga. Mūsų šalis ilgalaikius tarpusavio bendradarbiavimo santykius su kaimyne gali užsitikrinti tik glaudžiai bendradarbiaujant ir sėdant prie derybų stalo. Kadangi esame Europos Sąjungos narė, bendradarbiavimas turi vykti tarpvalstybiniu lygmeniu ir apimti bendrą Europos Sąjungos ir Rusijos politiką. Mūsų vežėjai iš ilgalaikės patirties žino, kad Rusijos rinka ir šios valstybės priimami sprendimai yra nestabilūs ir bet kada gali keistis, tad politikams derėtų rasti kompromisą ir noro palaikyti glaudžius ir patvarius ekonominius santykius su Rusijos politikais. Esame kaimyninės šalys ir ekonominiai rodikliai rodo, kad abiems šalims bendradarbiavimas yra naudingas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.