Ar ekspeditorių veikla bus reglamentuota?
Ne pirmus metus Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ kelia klausimą dėl ekspeditorių veiklos reglamentavimo, nes, anot asociacijos atstovų ir kai kurių vežėjų, dėl to, kad ekspeditorių veikla nereglamentuota, sudaromos itin palankios sąlygos apgaudinėti sąžiningai dirbančius transporto įmonių savininkus – išvengti kontrolės ir atsakomybės už neatliktus ar pastai atliktus darbus. Atsižvelgdama į esamą situaciją, „Linava“ siūlo ekspeditoriams privalomai draustis savo profesinę civilinę atsakomybę mažiausiai 500 000 Lt suma vienam draudiminiam įvykiui. Ekspeditoriai į tokius siūlymus žiūri gana skeptiškai, nes mano, kad tai situacijos nepakeis.
Ekspeditorius papiktino tai, kad tokios mintys dėl privalomojo profesinės civilinės atsakomybės draudimo buvo išsakytos susitikimo Susisiekimo ministerijoje metu, nepasitarus su ekspeditoriais dėl galimų problemos sprendimo būdų.
Blogiausia tai, kad dauguma kalbintų ekspeditorių nelabai suvokia, kas tai yra privalomasis profesinės civilinės atsakomybės draudimas. UAB „Versum“ teisininkas Mantas Valatka aiškina, kad bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudžiami draudėjo, kaip profesionalaus tam tikrų apibrėžtų paslaugų teikėjo (ekspeditoriaus), turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui (įskaitant ir ekspedicijos paslaugų užsakovą) už žalą, padarytą draudėjui vykdant apdraustą profesinę veiklą – teikiant paslaugas.
Tai reiškia, kad ekspeditorius įsipareigoja priimti arba išsiųsti užsakovui priklausantį krovinį ir vykdyti kitus su tuo susijusius veiksmus (lydėti krovinį, įforminti vežimo ir kitus dokumentus).
Draudimo interesų negalima įvertinti iš anksto
„Sudarydamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudėjas siekia išvengti neigiamų turtinių padarinių, kurie, vykdant civilinės atsakomybės prievolę (pvz., įsipareigojimus pagal krovinių ekspedicijos sutartį), gali kilti draudėją pripažinus asmeniu, atsakingu už padarytą žalą, t. y. jeigu jis dėl savo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų pareigų padaro žalą kroviniui“, – aiškina M. Valatka.
Pasak teisininko, pagrindinė rizika, nuo kurios draudžiamasi šios rūšies draudimu, yra draudėjo civilinės atsakomybės atsiradimas, todėl draudimo kompanijos pareiga mokėti draudimo išmoką gali atsirasti tik tada, kai atsiranda visos draudėjo (ekspeditoriaus) civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, draudėjo kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
„Sudarant profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį negalima tiksliai įvertinti draudėjo draudimo intereso, nes iš anksto nėra aišku, kokio dydžio žala gali būti padaryta nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Tokiu atveju draudimo išmoka nustatoma atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, už kuriuos atsakingas draudėjas. Jeigu draudimo sutartyje yra nustatyta konkreti draudimo suma, draudimo išmoka lygi nukentėjusio trečiojo asmens patirtiems nuostoliams, bet ji negali būti didesnė už sutartyje nustatytą draudimo sumą“, – M. Valatka aiškina ekspeditoriams mįslingo draudimo niuansus.
Ekspeditoriai sužinojo paskutiniai?
Lietuvos ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas „Linavos“ siūlymus vertina kaip gana unikalią praktiką Europoje. Anot jo, pirmiausia reiktų tartis vežėjams ir ekspeditoriams tarpusavyje: „Su vienu dalyku sutinku 100 proc., kad bet kokios veiklos reglamentavimas yra nustatymas tam tikrų veiklos taisyklių. Tai puiku, jų reikia laikytis. Bet mane stebina, kad vežėjai dėl tokių klausimų bėga į ministeriją, o ne kalbasi su verslo partneriais ekspeditoriais – juk sudarydami sutartį su ekspeditoriumi, galėtų paklausti, ar jis turi savo atsakomybės draudimą.“
E. Daukantui keista atrodo ir tai, kad vežėjai jau daugybę metų prašo, kad ekspeditorių, ekspedijuojančių automobilių keliais, veikla būtų reglamentuota, tačiau nekalbama apie tuos, kurie dirba su oro ir vandens transportu. „O kaip su tais, kurie vykdo ekspedicijas laivais, lėktuvais? Taigi klausimų yra žymiai daugiau nei jų iškelta. Aš esu už aukštą ekspeditorių kompetenciją, veiklos reglamentavimui iš esmės neprieštarauju, bet ką darys vežėjas, priėmęs užsakymą tiesiai iš prekių savininko?“- kalba E. Daukantas.
„Linekos“ vadovas kelia klausimą, koks yra „Linavos“ siūlomo draudimo tikslas. „Jei jau privaloma, tai ta prievolė iš tikrųjų turi būti veiksminga. Jei nėra kontrolės mechanizmo, tai ta sąvoka „privalomas“ skambėtų įdomiai. Tai tada kyla klausimas, kaip turėtų būti baudžiami vežėjai, kurie priima užsakymus iš draudimo neturinčių ekspeditorių“, – svarsto E. Daukantas.
UAB „Jordė“ direktorius Arūnas Kudaba mano, kad jei „Linavos“ pasiūlymas taptų įstatymu, tai ekspeditorius turėtų sudrausminti. „Dabar daug rūpesčių kelia tai, kad ekspeditorių veikla nėra licencijuojama. Kas nori, tas gali ekspedijuoti. Dėl to ir 2008-2009 m. vežėjai tyurėjo dauig problemų. Taigi, faktas, kad ekspeditoriams turi būti keliami aukšti reikalavimai. Mes stengiamės nedirbti su menkai pažįstamais ekspeditoriais, arba renkamės užsienio kapitalo įmones“, – įmonės požiūrį dėsto A. Kudaba.
UAB „Mečys” vadovas Mečislovas Atroškevičius įsitikinęs, kad ekspeditorių kvalifikacija negali būti žemesnė negu vežėjų. „Valdžia vežėjams kelia labai aukštus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, o ekspeditoriai šiuo klausimu tarsi lieka nuošalyje. Užsieny yra kitokia tvarka. Aš manau, kad jei ekspeditorius vykdo finansinius atsiskaitymus, tai natūralu, kad jis savo veiklą turi drausti“, – kalba M. Atroškevičius.
Vežėjas mano, kad ekspedijavimo rinkoje chaosas dėl pernelyg liberalios situacijos: „Dirba teturėdami staliuką ir telefoną. Anksčiau tai jų atributai buvo telefonas, faksas ir stalas, o dabar jau modernesni – „golfas“ už 200 Lt, mobilusis ir nešiojamas kompiuteris. Stalo ir fakso nebereikia. O mums, vežėjams, tokio darbo rezultatas – jų nemokumas.
UAB „Mečys“ vadovui pritaria Darius Bivainis, UADB „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas: „Šiuo metu rinkoje veikia pakankamai daug ekspedicines paslaugas teikiančių įmonių, tačiau jų veikla nėra licencijuojama. Dalis įmonių turi kvalifikuotą personalą, pakankamus finansinius pajėgumus teikti daugiafunkcines ekspedicines paslaugas, o kitos, siekdamos vienkartinio pelno, teikia tik tarpininkavimo paslaugas tarp vežėjo ir užsakovo. Ši dalis įmonių dažniausiai neturi jokio turto ir yra įsteigtos su minimaliu 10 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu, neturi suformavusios rezervų nenumatytiems atvejams, todėl iš esmės „Linava“ siūlymo įvesti ekspeditoriams privalomą profesinės civilinės atsakomybės draudimą įgyvendinimas yra reikalingas.“
„Linavos“ generalinis sekretorius Algirdas Baranauskas patikina, kad asociacijos siūlymai reglamentuoti ekspeditorių veiklą kaip tik ir yra skirti „kabinetiniams“ (aut. pastaba – taip vadinami vieno kambario bute dirbantys ekspeditoriai) ekspeditoriams eliminuoti. „Tiems, kurie vengia atsiskaityti. Jei ekspeditorius nesugeba apsidrausti ir prisiimti įsipareojimų, tai jis veikiausiai nelabai rimtas ir patikimas partneris vežėjui. Dabar ekspeditoriams drausti savo civilinę atsakomybę nėra būtina, tačiau kai kurios stambios kompanijos tai daro“, – aiškina A. Baranauskas.
Su juo nelinkęs sutikti „Linekos“ vadovas: „Siūlomas draudimas nedraudžia nuo rizikos neatsiskaityti už paslaugas. Čia jau reikia kalbėti apie kreditų draudimą.“
„AD REM Grupės“ verslo centro „AD REM TRANSPORT“ vadovas ir “Linekos” prezidiumo narys Darius Brekys sako, kad asociacija „Lineka” morališkai atsako už savo esamų narių veiklos skaidrumą, o į asociaciją priimami tik tie ūkio subjektai, kurių biografija „švari“, o finansinė situacija finansinė situacija stabili.
„Kita vertus, jeigu minimas profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra tolygus civilinės ekspeditorių atsakomybės draudimui, tai problemų nematau. Naujai besikurianti ekspedicinė įmonė gali sukrapštyti 3-5 tūkst. Lt per metus, kad veikla būtų drausta. Aš ir pats, steigęs ekspedicinę įmonę prieš 15 m., po registracijos pažymėjimo gavimo nuėjau tiesiai į draudimo kompaniją, kad verslas būtų apdraustas.Bet jeigu čia yra bandymas riboti rinkoje dalyvaujančių ekspedicinių įmonių skaičių, tuomet, ačiū, nereikia. Aš visada balsuosiu už tai, kad verslo sąlygos smulkiesiems verslininkams (tarp jų ir ekspeditoriams) būtų sudarytos be jokių kartelių, nes esu laisvos rinkos iniciatyvų šalininkas“, – dėsto D. Brekys.
Draudimo bendrovės žiūri lanksčiai
M. Valatka primena, kad Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos suteikia galimybę apsidrausti specialiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir ekspeditoriams, ir vežėjams, tačiau tokie bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo porūšiai šiuo metu nei ekspeditoriams, nei vežėjams nėra privalomi.
„PZU Lietuva“ ekspeditorių atsakomybę kaip papildomą riziką įtraukia į vežėjų atsakomybės (CMR) sutartis. „Vežėjas, apsidraudęs „PZU Lietuva“ CMR draudimu, gali apsidrausti nuo nuostolių, jei vykdo papildomą ekspedicinę veiklą, nespėja laiku įvykdyti užsakymų ir perduoda juos kitiems vežėjams. Tai yra – ekspedicinė veikla neturi būti pagrindinė draudėjo veikla. Šis draudimo sprendimas nėra labai populiarus, todėl ir draudžiamieji įvykiai yra reti“, – informuoja „PZU Lietuva“ atstovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
Pabendravus su draudimo bendrovių atstovais paaiškėjo, kad nemažai įmonių ekspeditorių profesinės civilinės atsakomybės draudimo nesiūlo, tačiau sulaukia kreipimųsi: „Šiuo metu UADB „Seesam Lietuva“ tokios paslaugos nesiūlo, tačiau sulaukiame paklausimų iš galimų klientų. Dabar, kol toks draudimas nėra privalomas, kai kurie ekspeditoriai draudžiasi savo noru arba užsakovų, partnerių reikalavimu. Jeigu jis taptų privalomas, tai suteiktų papildomą saugumą tiek ekspeditoriams, tiek jų klientams – atsitikus žalai, nuostolius padengtų draudimo bendrovė“, – sako UADB „Seesam Lietuva“ rinkodaros specialistas Eugenijus Mažiulis.
„ERGO Lietuva“ atstovas patikina, kad ekspeditorių profesinės civilinės atsakomybės draudimas kiekvienais metais tampa vis populiaresnis dėl ekspedicinių įmonių veiklos rizikos supratimo bei įvertinimo.
„Pastebime, kad šio draudimo iš ekspeditorių vis dažniau pareikalauja krovinių savininkai bei vežėjai. Taip pat ir ekspedicine veikla užsiimančios įmonės stengiasi sumažinti savo veiklos riziką, užsiimti ilgalaikiu verslu bei užtikrinti patikimumą bei saugumą savo partneriams ir klientams“, – kalba D. Bivainis.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per šių metų pirmus keturis mėnesius sudarė 19 ekspeditorių profesinės atsakomybės draudimo sutarčių – 58 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Pasirašytų įmokų suma siekė 166 tūkst. Lt.
Draudimo ekspertas įsitikinęs, kad privalomasis ekspedicinės veiklos draudimas galėtų būti vienas iš reikalavimų, būtinų užsiimti ekspeditorių veikla.
„Tokiu atveju draudimo įmonės, vertindamos prisiimamą riziką, atsižvelgtų į įmonių patirtį, turimus pajėgumus bei galimybes vykdyti įsipareigojimus. Vis dėlto pirmiausia turi būti sukurta draudimo sutarčių sudarymo kontrolės sistema, draudimo taisyklės bei kitos sąlygos. Kyla vienas iš esminių klausimų, ar būtina įteisinti šį reikalavimą įstatymiškai. Šiuo metu visi vežėjai (taip pat ir „Linavos“ nariai) turi galimybę pasirinkti su kuriomis ekspedicinėmis įmonėmis dirbti, todėl pakaktų ir aiškių rekomendacijų ekspeditorių draudimui. Jeigu vežėjai atsisakytų dirbti su ekspedicinėmis įmonėmis, neturinčiomis veiklos draudimo, jos turėtų pasitraukti iš rinkos arba pagerinti teikiamų paslaugų kokybę bei įsigyti draudimą“, – svarsto D. Bivainis.
Pašnekovas kritikuoja „Linavos“ siūlomą 500 tūkst. Lt sumą vienam draudiminiam įvykiui: „Draudimo praktika rodo, kad neįmanoma visoms ekspedicinėms įmonėms nustatyti vienodos draudimo sumos, nes ji priklauso nuo teikiamų paslaugų spektro, transporto rūšių, krovinių bei kitų kriterijų. Draudimo sumos klausimą padėtų išspręsti bendrą formulę galinti sukurti darbinė grupė. Šios formulės pagrindu kiekvienai įmonei būtų apskaičiuojama draudimo suma“, – į situaciją žvelgia D. Bivainis.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per šių metų pirmus keturis mėnesius užregistravo 15 šio draudimo draudžiamųjų įvykių. Klientų nuostoliams padengti išmokėjo 66 tūkst. Lt – dvigubai daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užregistruotos 8 klientų žalos.
Greitu laiku bus rengiamas bendras Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerijos, asociacijų „Lineka“ ir „Linava“ posėdis, kuriame bus ieškoma būdų, kaip padidinti ekspeditorių atsakomybę.
Komentarai
Aš palaikau idėją įvesti kažkokį reglamentavimą, standartus ir ką nors panašaus į licenziją atitinkantiems reikalavimus ekspeditoriams ir vežėjams (parduodantiems krovinius vežėjams manau turi galioti tokios pačios taisyklės). Tačiau draudimas čia visiškai ne į temą. Bandžiau ieškoti tokio draudimo ekspeditoriams prieš kelis mėnesius. Pirma, labai mažai draudimo įmonių kažką panašaus siūlo. O antra - tie, kurie siūlo ale "ekspedijavimo veiklos draudimą", tai siūlo absoliutų nulį - ten tiek žalos neatlyginimo sąlygų prirašyta, kad taip ir likau nesupratęs, už ką jie atlygina ir ką draudžia. Todėl ir nedraudžiau, nors tai ir nėra labai brangu - su mano apyvarta toks NE'draudimas kainuotų apie 3000 lt/metams. Kaip marketinginis žingsnis gal ir geras, bet nedraudžiu iš principo dėl draudėjo siūlomų visiškai nenaudingų sąlygų be jokios draudėjo atsakomybės.
Sakykite ka norit bet ekspedijavimo versle pilnas bardakas. Bet koks tvarkos sugriezhtinimas atnesh nauda ne bet kam o kaip tik rimtiems ekspeditoriams, kurie nusiteike rimtai ir sazhiningai dirbti. Kaip tai sutvarkyti, toli nereikia zhiureti. JAV pervezhimu rinka idealiausias pavyzdys. Ten ekspeditoriai (brokeriai pagal juos), noredami prekiauti kroviniu pervezhimu, privalo ishlaikyti kvalifikacijos egzaminus, kad gaut kvalifikacijos pazhymejima (panashiai kaip lietuvoje vezheju atstovas turi laikyti analogishka egzamina). Kai yra specialistas su kvalifikacijos pazhymejimu, tada imone turi ineshti apie 10000$ uzhstata (tikslios sumos nepamenu) i depozitine banko saskaito, kuri tarnauja kaip garantas, padengti padarytus nuostolius. Po visu shiu proceduru imonei tik ishduodamas MC numeris, kurio neturinchiai "ekspedicijai" (imonei ne krovinio siuntejai ar gavejai), nieks jokiu kroviniu nevezha, o to MC numerio galiojima galima patikrinti specialiame interneto puslapyje. Suprantama yra tam tikros taisykles kuriu turi laikytis firmos kad neprarast MC numerio (licenzijos), beje ir didzhiausia tiesiogine atsakomybe tenka asmeniui kuris priskirtas toj imonej kaip specialistas. Kuom blogas kontroles mechanizmas?
Linavos bandymas įteisinti šitą privalomąjį draudimą reiškia tik viena - pašalinti iš kelio mažus žaidėjus trukdančius augti "banginiams". O įdomiausia, kad ekspeditoriaus apibrėžimas susiaurinamas iki autotransporto samdytojų rato. Pamiršote, kad turime jūrinį uostą, orouostus, geležinkelius? Įvedę reglamentavimą pakelsime tam tikrą profesionalumo lygį - tiesa. Bet kad tai apsaugos nuo nemokumo - gryniausia nesąmonė. Bankrutuoja valstybinės kompanijos su valstybiniais garantais ir net ištisos valstybės... ir jokie draudimai jiems nepadeda. Kuo mažiau bus "privalomųjų" draudimų, tuo geriau. Draudimo bendrovės tik naudojasi tuo kas privaloma ir visaip tyčiojasi iš apdraustųjų.
Įdomu, o ekspeditoriai Lietuvoje yra kaip pirminiai vežėjai - praleidžia pro save visą frachtą, ar tiesiog gauna savo dalį iš krovinio siuntėjo ar vežėjo? Įdomu, kad vienas ekspeditorius, dirbantis, kaip aš supratau, kaip pirminis vežėjas, ruošėsi gauti licenciją tarptautiniams/vidiniams komerciniams pervežimams. O ką daryti su vežėjais, kurie atiduoda nereikalingus krovinius - faktiškai užsiima ekspedijavimu? Išeina, kad juos taip pat reikia versti draustis. Įdomu, tačiau kažkaip nelabai logiška. Pagarbiai.
Tokiu atveju iš karto reikia reglamentuoti visų transporto paslaugų užsakovų veiklą, kodėl tik ekspedicinių įmonių? Juk ir užsakovų gana dažnai pasitaiko ir nemokių ir mažų ir nepadorių, tegul visi kurie nori užsisakyti iš vežėjo paslaugą turi įsigyti privalomą 500 000 Lt. civilinės atsakomybės draudimą.
Idomumas tame, kad siai dienai nei viena Lietuvos draudimo bendroviu nesiulo ekspeditoriaus civilines atsakomybes draudima, o siulo toki draudima (paskaitikyt taisykles), kuriame jie uz ekspeditoriu beveik nei uz ka neatsako (visuose taisyklese parasyta kad zala atsidusia pagal CMR konvencija neieina i ekspeditoriaus draudima, tai man nelabai suprantama kam toks draudimas aplamai reikalingas). Be to pacio ir ikainius iulo atsiprasau uz visu sveiko proto rybu. Mano ziniomis uzsienyje (pvz kaip mes drausti), imoka sudaro 0.07-0.1 procento, o pas mus Lietuvoje prasoma pradedant nuo 1%.
Mano manymu, vežėjai tokiais pareiškimais nori atsikratyti atsakomybės už savo pačių veiksmus. Niekas netrukdo kiekvieną "ekspeditorių" kompaniją dėl mokumo ar patikimumo patikrinti per atitinkamas duomenų bazes ir įvertinti riziką. Ir niekas neprivers priimti vežimui užsakymo jei kyla kažkokių įtarimų. Ir kaip reikės elgtis su tais vežėjais, kurie bandys pasiimtus krovinius vežti ne savo transportu ?? Tokių yra labai daug, kurie "dasiduria perparduodami". Juolab, kad vežėjo atsiskaitymas su savo partneriais yra dar prastesnis nei ekspeditorių. Teko kartą tokiems padėti, tai paskui atsiskaitinėjo po 200Lt kas mėnesį motyvuodami, kad jiems mašiną į reisą reikia išleisti, už kurą atsiskaityti ir t.t.
na taip, idomu, kaip atsakomybes ar veiklos draudimas isspres mokejimo problemas, kurias galetu isspresti nebent kredito draudimas... bet kredito draudimo islaidos ir salygos kazin ar butu pakeliamos ir dideliems ekspeditoriams, keliolika metu dirbantiems rinkoje. Ekspeditorių 'dingimo' ir nemokumo problemų draudimas neišspręs, galų gale, jei aferistas bus suplanavęs užsidirbti keletą milijonų pagal schemą 'brangiai perku - pigiai parduodu', jis tikrai ras keletą tūkstančių tam, kad nusipirkti atsakomybės draudimą, kuris neisgelbės nei vieno aferisto apgauto vežėjo :) taip kad mieli ponai, jei jau keliat sita tikrai aktualu klausima, ieskokit budu, kaip realiai ji spresti. Mano nuomone, vienintelis kelias spresti sia problema - rasti budus, kaip iskelti ir perduoti teismui baudziamasias bylas tokiems 'dingusiems' ekspeditoriams, issireikalauti nuostoliu atlyginimus is ju direktoriu asmeniskai ir pan., o atsakomybės draudimas čia tikrai ne prie ko, bent jau nei prie ko tas ekspeditoriu draudimas, kuri siai dienai siulo LT draudimo kompanijos.
Ooooo draudimo įmonėms dar duonos kąsnis :)
na idomu kaip profesines civilines atsakomybes draudimas isspres apmokejimu problemas. vezejams juk svarbu pats mokumo faktas, bet ar sitas draudimas pades isspresti tai - manau ne . ne ta jo paskirtis. mano galva geriau butu svarstomas depozito klausimas. taip kaip yra Linavoje priimant narius. taip pat tokie reikalavimai yra keliami ir kelionu organizatoriams - priklausomai nuo apyvartos arba depozitas, arba draudimas isipareigojimu nevykdymo atveju. nori atidaryti ekspedicine kontora - dedi kokia 100.000lt i depozita. kas ketvirti siunti ataskaitas apie atiktas sutartis ir pagal tai depozitas koreguojamas. nemokumo atveju butu galima panaudoti pinigus esancius depozite. klausimas tik kas visa tai kontroliuos.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.