Alternatyvūs degalai: privalumai ir trūkumai

Hibridiniai ir elektros varikliai jau bandomi ir artimiausiu metu bus naudojami prekes išvežiojančiuose  lengvuosiuose sunkvežimiuose ir miestų autobusuose.

 

Tokių transporto priemonių pritaikymo galimybės kol kas ribotos dėl brangiai kainuojančių techninių inovacijų. Sunkiasvorės transporto priemonės, dirbančios tolimuosiuose tarptautiniuose maršrutuose, turi būti ne tik modernios, komfortiškos, bet ir ekonomiškos, tad jų  eksploatavimas su hibridiniais ar elektros varikliais dabar ir artimiausiu metu būtų per didelė prabanga.

„Shell“ koncernas, pasitelkęs mokslininkus, atliko specialią studiją apie nuolat didėjantį  degalų poreikį Europos Sąjungoje ir artimiausią perspektyvą.

 

Studijoje pateikiami svarūs argumentai, kaip tradicinius degalus mažiausiomis sąnaudomis pakeisti biologiniais arba įvairių proporcijų jų mišiniais. Taip galima ne tik žymiai sumažinti aplinkos taršą, bet ir artimiausiu metu atpiginti vežėjams krovinių gabenimo sąnaudas.

Dabartinis transporto potencialas

Pasak vieno iš šios studijos iniciatorių, koncerno „Shell“ ekonomikos vadovo dr. Jörg´o  Adolf´o,  dabar  94 proc. sunkvežimių ratus suka dyzeliniai varikliai, net 99 proc. sunkiasvorių sunkvežimių naudoja dyzeliną.

 

„Shell“ atstovo teigimu, dyzeliniai automobiliai sudaro krovinius ir prekes gabenančių transporto priemonių stuburą, o energetinis šių automobilių stuburas kol kas susideda tik iš tradicinio iškastinės naftos dyzelino.

 

Studijos duomenimis, dabar vien Vokietijoje krovinio transporto apimtis sudaro apie 670 milijardų tonkilometrių. Iki 2030 m. ši apimtis padidės iki vieno tūkstančio milijardų tonkilometrių.

 

Transporto priemonių parkas su dyzeliniais varikliais turi tendenciją nuolat augti, tad ES jo darbo apimtis per artimiausius 20 m. padidės iki 50 proc. ir sudarys apie 3 400 milijardų tonkilometrių.

 

Automobiliai kol kas lieka lanksčiausia ir patikimiausia transporto rūšis, užtikrinanti stabilų ir nepertraukiamą prekybos centrų, statybos aikštelių ir kitų visuomenei gyvybiškai svarbių objektų darbą.

Taršos mažinimo priemonės

Nuolat didėjantys transporto srautai turi ir neigiamą įtaką visuomenei, nes teršiama aplinka, kurios oru mes visi kvėpuojame. Siekdami mažinti aplinkos taršą, įstatymų leidėjai Europoje nuo 1993 m. pradėjo taikyti transporto priemonėms išmetamųjų kenksmingų dujų emisijos Euro standartus, pirmiausia ribojant azoto oksidų (NOx) ir suodžių dalelių (PM), po to ir anglies dioksido (CO2)  leistinus kiekius.  

 

Nuo šios ES įsigaliojusios direktyvos iki šiol transporto priemonių gamintojams pasisekė beveik dviem trečdaliais arba iki 90 proc. sumažinti bendrą išmetamųjų kenksmingų medžiagų emisiją. Ir vis dėlto šiuo požiūriu iškilo sudėtinga problema: mažinant azoto oksidų (NOx) emisiją, didėja suodžių dalelių (PM) emisija ir atvirkščiai.

 

Be to, pradėjus taikyti šias technologijas pirminiame etape padidėjo bendros degalų sąnaudos, taip pat  ir anglies dioksido (CO2) emisija. Iš dalies išsprendus ir šią problemą, dabar Vokietijos krovininių transporto priemonių anglies dioksido emisija, studijos duomenimis,  sudaro tik apie 5 proc. bendros teršalų apimties. Ir vis dėlto pasak „Shell“ atstovo J. Adolf ´o,  krovinių gabenimo apimtis automobiliais iki 2030 m. žymiai didės, todėl būtina ieškoti kelių, kaip sumažinti transporto priemonių taršą ypač sparčiai besivystančiose trečiojo pasaulio šalyse.

 

Taigi ką daryti, kad kelių transporto priemonės nebūtų vienu iš pagrindinių aplinkos oro teršėjų?

 

Studijos iniciatoriai siūlo optimalų sprendimą, kurį įgyvendinus apskritai galima sumažinti dyzelino sunaudojimą iki 10 proc., šį jo kiekį pakeičiant alternatyviais degalais iš atsinaujinančių šaltinių.

 

Transporto priemonių gamintojams rekomenduojama pradėti montuoti variklius, pritaikytus naudoti biodegalus. Daugeliui gamintojų ir naujų transporto priemonių naudotojų jau neblogai žinomas rinkoje prieš keletą metų pasirodęs biodyzelinas FAME, t.y. riebalinių rūgščių – metilesterio, taip pat rapsų, sojos ir panaudoto kitų rūšių augalinio aliejaus arba gyvulinių riebalų mišinys.

 

Koncerno „Shell“ ir mokslininkų pateiktos studijos duomenimis, į degalų bakus netolimoje ateityje bus galima pilti grynus  FAME arba atitinkamai B100 (RME – rapsų metilo esterio)  degalus. Dabar jau pradedamas  naudoti 7 proc. RME mišinys su tradiciniais degalais (B7). Tokios sudėties degalų mišinys, palyginti su tradiciniu dyzelinu, sudaro  galimybę iki 45 proc. sumažinti aplinkos taršą.

 

Studijos duomenimis, praėjusiais metais „Shell“ degalinėse parduota 2,6 mln. t biodegalų, iš jų – 2,3  mln. tonų biodyzelino. Dažniausiai buvo naudojami biologinių ir tradicinių degalų mišiniai. 

Naujausi modernūs sunkvežimiai jau gali naudoti grynus biodegalus, tačiau senesnėms transporto priemonėms jų naudojimas gali sukelti rimtų problemų. Ekspertų duomenimis, FAME degalai, palyginti su tradiciniu dyzelinu, pasižymi blogesnėmis tepimo savybėmis, dažniau reikia keisti alyvą ir filtrus, greičiau susidėvi variklio tarpikliai ir sandarinimo priemonės.

 

Be to, grynas  biodyzelinas didmeninės prekybos tinkle – kol kas brangesnis už tradicinį mineralinės kilmės dyzeliną. Taigi ir visuomenės, ir  “žaliųjų” ar kitų gamtosaugos organizacijų iniciatyva ir pastangomis  bei ES įvairių valstybių vyriausybių potvarkiais būtina skatinti ne tik transporto priemonių, bet ir degalų gamintojus bei jų vartotojus taikant mokestines lengvatas už FAME, RME ir kitų ekologiškų degalų ar jų mišinių naudojimą.

 

 

.content .news .text table.styled.light_blue_with_header * {
font-size: 11px !important;
}

 

 
Šaltinis: „Volvo“ pagal apibendrintus gamintojų Europoje duomenis.

 

 

Žalia spalva: ypatingai geri rezultatai
Raudona spalva: ypatingai žemi rezultatai
1) Su priedu, pagerinančiu degalų oktaninį skaičių
2) Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina šarmo karbiuracija
3) Norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina biomasės karbiuracija. Žemi rezultatai rodo, kad dujos pagamintos iš buitinių atliekų anaerobinės (be laisvo deguonies) fermentacijos būdu.
4) 350 – 420 teravatvalandžių (TWh) atitinka 10 – 12 proc. visos laukiamos benzino ir dyzelino paklausos Europos Sąjungoje 2015 metais.
5) Kaštų kalkuliacija dėl žaliavų ženkliai svyruojančių kainų sudėtinga. Remtasi bazine naftos kaina – 70 USD už barelį be mokesčių.

 

 

Transporto priemonių degalų gamintojai jau sukūrė ir pradeda įgyvendinti  naujas technologijas antrosios kartos biologinio kuro pritaikymui. Siekiama apskritai sumažinti  taršą ir pagerinti CO2 balansą aplinkoje.

 

Naujausi  tarpinių variantų produktai – biodegalai iš hidratuotų augalinių aliejų arba iš vadinamosios „Saulės dyzelino“ žaliavos – medienos atliekų biomasės.

 

Biodegalai NExBTL (BTL: Biomass to Liquids)  koncerno „Daimler“ atstovo dr. Manfred´o Schuckert´o teigimu, iki 15 proc. sumažina azoto oksidų (NOx) ir nemažą suodžių kietųjų dalelių (PM) emisijos dalį.

 

Pasak ekspertų,  šiuos alternatyvius degalus be problemų galima maišyti su mineralinės kilmės dyzelinu. Tikimasi, jog iki 2020 m. bus nustatytas šių degalų B 10 (10 proc.) ar net B 20 (20 proc.) mišinio standartas. 

 

Be to, degalų gamintojai teigia, jog antrosios kartos biodegalų gamybai galima panaudoti ne tik augalų vaisius ar branduolius, bet ir apskritai daug celiuliozės turinčią  augmeniją arba jos atskirus komponentus.

 

Koncerno „Daimler“ duomenimis, artimiausiu metu labai perspektyvia žaliava ekologiškiems antrosios kartos degalams gali būti  ne tik nuolat brangstantis palmių, saulėgrąžų ar rapsų  aliejus, bet ir jatrofos (jatropha) vaisiai, kurių aliejus savo savybėmis labai panašus  į mineralinę naftą, o kai kuriais komponentais – galbūt net ir pranašesnis.

 

Pasak studijos ekspertų, jatrofos kultūrų auginimas nesudaro jokios konkurencijos, tuo labiau grėsmės tokių svarbių maisto produktų, kaip rapsai, saulėgrąžos ir pan., žaliavos kultivavimui.

 

Pasaulyje daug žmonių badauja, tad maistinių kultūrų produktų naudojimas transporto priemonių degalams  – nehumaniškas reiškinys, kol kas itin aktualus  daugelyje juodojo žemyno šalių.

 

Jatrofa – Šiaurės Amerikos kilmės daugiametis krūmas, augantis skurdžiose, nederlingose žemėse ir brandinantis daug aukštos kokybės biologiniams degalams gaminti  tinkamų vaisių. Beje, jatrofa žinoma ir Indijoje, Kinijoje bei kitose jų kaimyninėse valstybėse.

Sintetinio biodyzelino NExBTL gamintojai tvirtina, kad jų produkcijos poreikis artimiausiu metu žymiai didės.

 

Štai „Neste Oil“ koncernas kasmet pagamina apie 200 000 tonų šių ekologiškų degalų, o artimiausiu metu planuojama gamybos pajėgumus padidinti  iki dviejų mlrd. t  NExBTL degalų per metus. 

 

„Saulės dyzelino“  BTL (markės ženklas –Sun Diesel) gamyba plečiama Vokietijoje. Saksonijos žemėje esančioje Freibergo gamykloje per metus bus pagaminama apie 14 000 tonų  BTL,  o dabar esančius biologinių degalų gamybos pajėgumus artimiausiu metu numatyta žymiai išplėsti.

 

„Volvo Trucks“ eina kitu keliu ir ketina pasinaudoti iki šiol nauja niša, kurioje slypi daug aukštos kokybės viskozės ir energetinio potencialo iš šalutinio popieriaus gamybos produkto, galinčio tapti naujos kartos biologinių degalų pagrindu.  Iš popieriaus gamybos atliekų biomasės gaunamus  DME (dimetyleteris)  degalus „Volvo“ ketina pritaikyti  FH serijos vilkikams.

 

Naujos kartos ekologiški degalai jau naudojami kai kurioms vilkikų FH 440  modifikacijos D 13 dyzeliniams varikliams.

 

Pasak „Volvo Trucks“ atstovo Lars´o Mårtensson´o,  ekologiškus degalus naudojantiems sunkvežimiams reikalingi nauji degalų bakai, pakeistos konstrukcijos degalų siurbliai ir specialiai naujiems degalams pritaikyta „Common-Rail“ įpurškimo sistema.

 

Kaip teigia studijos ekspertai ir „Volvo Trucks“ koncerno atstovai,  vien tik naudodami šalutines popieriaus gamybos atliekas, ekologiškais DME degalais iki 2013 m. važinės 2 000  „Volvo“ sunkvežimių.