Ačiū, Dievui, už „skerdyklą“
Žinojimą apie bausmės neišvengiamumą teisės teoretikai laiko bene pačia efektyviausia prevencine priemone, atgrasančia nuo nusikaltimų. Šią teoriją per keletą pastarųjų metų puikiai įrodė Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) žmonės, dirbantys stacionariame transporto kontrolės poste Klaipėdos prieigose. Viršsvorio turinčios mašinos šiame regione tapo retenybe.
Provėžų problema
Keikti kelininkus dėl esą „netikėtai ateinančios žiemos“ ir po lietaus provėžose telkšančio vandens, Lietuvoje buvo tapę gero tono ženklu. Visgi taip elgtis yra mažų mažiausiai neprofesionalu. Mūsiškiai keliai buvo projektuoti ir statyti dar sovietmečiu turint galvoje, kad maksimali leistina ašies apkrova neviršys 10 tonų. Tuo tarpu visame Senajame žemyne oficialūs standartai numatė kiek didesnę – 11,5 tonų ašinę apkrovą. Nors skirtumas lyg ir nežymus, tačiau poveikis keliams tragiškas. Atsivėrus sienoms į Vakarus plūstelėjęs sunkiojo transporto srautas asfalto dangą pradėjo ardyti tarsi nestabdomas kariesas saldumynų mėgėjo dantis. Kai kuriose, labiausiai apkrautose, kelių atkarpose provėžos susiformuodavo per keletą mėnesių vos tik kelininkai baigdavo remonto darbus.
Iš pradžių buvo įtarinėjami patys kelių statybininkai, kad nesilaiko visų technologinių procesų ir prastai paruošia asfalto pagrindą ar kloja pernelyg ploną viršutinį dangos sluoksnį. Tačiau pradėjus šiuos procesus nagrinėti atidžiau pasirodė, kad problemų šaknys glūdi kiek giliau. Kadangi po įstojimo į ES, buvusiuose Lietuvos valstybės kirtimo punktuose buvo likviduoti krovininių automobilių ašinių apkrovų ir bendrojo svorio kontrolės punktai, atsiradusia „laisve“ suskubo pasinaudoti transportininkai. Siekdami maksimalios naudos jie sunkvežimius pakraudavo gerokai daugiau, nei oficialiai leidžiama.
Beje, technikos ekspertai yra suskaičiavę, kad vienas 40 tonų sunkvežimis padaro keliams tokią pačią žalą, kaip 700-1000 lengvųjų automobilių. Kai minėtas svoris viršijamas keletu tonų arba krovinys neteisingai išdėliojamas ir atskiros ašys gauna didesnę apkrovą, asfalto paviršius provėžomis išraižomas tiesiog akyse. Vėliau dėl šių dalykų kenčia tie patys sunkvežimių vairuotojai. Važiuojant gilesnėmis provėžomis „dirba“ ne visas padangų plotas, todėl jos žymiai greičiau dėvisi. Sudėtingesnėmis meteorologinėmis sąlygomis, kai ant kelio telkšo dunojai vandens ar kai po atlydžio spusteli šaltukas, šitie dalykai dažnai tampa mirtinais spąstais.
Filtras sunkiasvoriams
Rizika susilaukti sankcijų už „žaidimus“ viršsvoriu egzistavo visada. Tranzitiniuose keliuose
VKTI pareigūnais periodiškai rengdavo akcijas ir sverdavo vilkikus mobiliomis svarstyklėmis, tačiau tikimybė praslysti nesučiuptiems buvo didžiulė. Padėtis radikaliai keistis pradėjo po to, kai
Susisiekimo ministerijos strategai šį rebusą ėmėsi spręsti neišradinėdami dviračio. Vadovaujantis kitų Europos šalių patirtimi buvo nutarta prie pagrindinių transporto arterijų kurti stacionarius sunkvežimių svorio kontrolės punktus.
Pirmasis toks 2010-ųjų pavasarį už beveik 9 mln. litų pastatytas Klaipėdos prieigose netoli Jakų žiedo. Čia buvo įrengta speciali aikštelė į kurią nukreipiami absoliučiai visi sunkvežimiai. Papildomoje eismo juostoje sunkiasvorės mašinos užvažiuoja ant greito svėrimo svarstyklių. Jei jų svoris atitinka leistiną normą (40 tonų su maždaug 2-4 tonų paklaida), vilkikai gali traukti savo keliais nesustodami. Jei bendra krovinio masė minėtą ribą viršija – reversiniai šviesoforai nukreipia mašiną į papildomos kontrolės punktą, kuriame įrengtos kur kas tikslesnės svarstyklės.
„Svarbiausia šio mechanizmo ypatybė – eliminuotas žmogiškasis faktorius. Kai tik mašinos ratai paliečia greito svėrimo svarstykles, kompiuteris atpažįsta valstybinius numerius, kokio tipo yra konkreti transporto priemonė, koks jos ilgis, kiek ašių turi junginys, kokia kiekvienos jų apkrova ir kokia bendra masė, kokiu greičiu ji juda ir t. t. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad važiuoti per svarstykles būtina tiksliai nurodytu 30 km/val. greičiu – judant greičiau atsiranda paklaida ir kyla rizika, kad mašina bus be reikalo nukreipiama detalesnei apžiūrai. Jei kas nors neužsuka į patikros koridorių, sistema taip pat informuoja – virš automagistralės sumontuotos vaizdo kameros fiksuoja visų automobilių numerius, todėl dėl kokių nors priežasčių vengiantį pasisverti ar pernelyg išsiblaškiusį vairuotoją mes galime per keletą minučių pasivyti ir paprašyti sugrįžti į kontrolės punktą. Net tais atvejai, jei jų kelyje nepavytų policijos ekipažas, nustatyti „herojų“ labai nesudėtinga. Tokiu atveju kalba gali eiti ne tik apie baudas, bet kilti klausimas, ar tokia kompanija apskritai turi teisę užsiimti krovinių gabenimu. Tiesa, siužetų trileriams pastaraisiais metais praktiškai neturime – vežėjai puikiai supranta, kad pro šį „filtrą“ praslysti nepastebėtiems neįmanoma, todėl tiesiog paiso žaidimo taisyklių“, – pasakojo VKTI Klaipėdos kontrolės punkto vadovas Vytautas Juškevičius.
Dėl griežtos tvarkos ir principingos VKTI pareigūnų laikysenos, patikros punktą vilkikų vairuotojai pakrikštijo „skerdykla“.
Aplinkkelių paieškos
Tiesa, pačioje naujojo patikros mechanizmo veiklos pradžioje buvo kilę abejonių, ar vienas problemas išsprendus, nebus sukurtą naujų. Kadangi sučiupti viršiję leistiną bendrą svorį, transporto priemonių vairuotojai privalo susimokėti nuo 500 iki 1000 litų baudą (taip pat iki 2 tūkst. litų baudas sumokėti turi ir krovinius gabenančių įmonių vadovai; baudas privalu sumokėti vietoje), bandymai išvengti akistatos su svarstyklėmis pasipylė kaip grybai po lietaus. Daugybė vilkikų pakeliui į uostamiestį ar išvažiuodami iš jo ieško aplinkinių kelių, per greta Klaipėdos esančius miestelius taip, kad nereikėtų tikrintis svorio.
Dėl išaugusio sunkiojo transporto srautų pasipylė nusiskundimai iš Pėžaičių, Veiviržėnų, Ketvergių, Grobštų, Laugalių, Dovilų, Maciuičių, Gedminų, Kalvių gyvenviečių, kad čia pradėjo važiuoti ne pavienės krovininės mašinos, o ištisos jų vilkstinės. Reaguodami į šiuos dalykus VKTI pakoregavo savo taktiką ir pradėjo kur kas daugiau dėmesio skirti sunkvežimių patikrai apvažiuojamuosiuose keliuose. Klaipėdos pareigūnams buvo nupirkti netgi du „Yamaha“ motociklai.
Įdomu tai, kad solidesnę patirtį turintys VKTI pareigūnai įgudo „iš akies“ stebėtinai tiksliai nustatyti medieną ar žvyrą vežančių mašinų svorį.
„Jei veždami „žali“ rastai vien tik apžiūrėję miškavežio rietuvę galim su minimalia paklaida atspėti ar transporto priemonė „telpa“ į normas ar jas viršija. Patikrinus svorį mobiliomis svarstyklėmis šios įžvalgos dažniausiai pasitvirtina. Tai leidžia sutaupyti laiko ir be reikalo nestabdyti sunkvežimių“, – pasakojo ekskursijoje po Klaipėdos apylinkes lydėjęs VKTI inspektorius Gintaras Gieba.
Apie šiuos dalykus pasakoję VKTI žmonės atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai kurių Klaipėdos prieigose esančių miestelių gyventojai padidėjusio sunkvežimių srauto problemą bandė tapti šiek tiek sutirštindami spalvas ir iš rajono valdžios išsireikalauti „kompensacijų. Faktas tas, kad per keletą mėnesių viskas arba beveik viskas grįžo į senas vėžes. Pasikeitė tik pats svarbiausias dalykas – vežėjai ėmė kur kas atidžiau kontroliuoti ko, kiek ir kaip kraunama į jų transportą. Beveik visi gabenantys medieną naudoja specialius daviklius. Be to, vairuotojai tikrina, kaip tvirtinami tradiciniai kroviniai.
„Pastarasis procesas labai svarbus, nes netgi tais atvejais, kai bendras transporto junginio svoris neviršija leistino, atskirų ašių apkrova gali pridaryti rūpesčių. Kalbu ne tik apie gręsiančias baudas, bet ir apie degalų sąnaudas, padangų dėvėjimąsi ir pan.“, – akcentavo V. Juškevičius.
Atvejų, kai vežėjai sąmoningai prikrauna gerokai daugiau svorio, nes sumokėti baudą esą pigiau, nei tuo pačiu maršrutu keliauti du kartus, Klaipėdos kontrolės punkto vadovas tikino neužfiksavęs. T. y. akivaizdžiai pasikeitė transportininkų įpročiai. Be specialių leidimų važiuojančių sunkvežimių, kurių bendroji masė viršija 40 t, jau per pirmuosius metus sumažėjo iki trijų kartų, o apskritai nustatomų pažeidimų skaičius sumažėjo beveik dvigubai. Dabar per parą vidutiniškai čia pravažiuoja apie 2500 sunkvežimių.
„Gaisrų“ gesinimo meistrai
Dar vienas dalykas, pasikeitęs drauge su požiūriu į vilkikų viršsvorį – vairuotojų elgsena. Jei iš pradžių „skerdykloje“ sulaikytų (papildomas tonas reikėdavo nukrauti į kitą puspriekabę) mašinų pilotai virdavo pykčiu, „nemokėdavo“ kalbos, keikdavosi dėl gaištamo laiko ir netgi grasindavo atleisti inspektorius iš darbo, tai dabar neigiamų emocijų proveržiai fiksuojami išskirtinai retai.
„Mūsų vyrai išmoko suvaldyti tokias situacijas labai tiksliai formuluodami reikalavimus ir paisydami patikros taisyklių. Jose, be kita ko aprašyta netgi tai, kokioje patalpoje, kada ir kiek gali judėti. Kiekvienas žingsnis yra filmuojamas. Kai vairuotojas suvokia, kad iš jo niekas nesirengia tyčiotis, ir kad inspektorius viso labo dirba savo darbą, aistros nurimsta“, – pasakojo V. Juškevičius.
VKTI Klaipėdos kontrolės punkte kompiuerizuota viskas iki menkiausių smulkmenų
VKTI Klaipėdos kontrolės punkto vadovas Vytautas Juškevičius
Klaipėdiečių arsenale dvi
Inspektoriai mato kur kas daugiau, nei įsivaizduoja vairuotojai
Detali patikra užtrunka apie pusvalandį
Analogiškuose kontrolės punktuose tikrinti tolimų reisų vairuotojai Klaipėdos
Dažniausiai techninių problemų turi transporto priemonės, važinėjančios su lenkiškais registracijos numeriais
VKTI kontrolės punkte sumontuota tokia pat įranga, kaip ir techninių apžiūrų centruose
Didelių techninių trūkumų turinčios mašinos nukreipiamos į servisus, tačiau baudų negauna
VKTI kontrolės punkte sumontuota tokia pat įranga, kaip ir techninių apžiūrų centruose
Tarnybinė romantika
Lietuvoje dirba 15 mobilių VKTI inspektorių ekipažų
Bandymai aplenkti kontrolės punktą tapo retenybe
Mobilios grupės
Bandymai aplenkti kontrolės punktą tapo retenybe
Sunkvežimiams ekskursija privaloma
Greito svėrimo svarstykles beveik nepastebimos
Ramybės kryžius
Vievyje esanti aikštelė - nuolatinė VKTI inspektorių darbo vieta
Inspektoriams kasdien prisireikia bent minimalių rusų, lenkų ar anglų kalbos žinių
Sunkvežimių viršsvoris - baisiausias asfalto košmaras
Pernelyg didelę atskirų ašių apkrovą gali lemti neteisingas krovinio paskirstymas ar tvirtinimas
VKTI inspektoriai ginkluoti moderniais dujų analizatoriais
VKTI inspektoriai ginkluoti moderniais dujų analizatoriais
Sunkvežimių
Mobilus stabdžių stendas gali būti naudojamas tik tose aikštelėse, kur patikra netrukdo įprasto eismo
Skirtinga tos pačios ašies ratų stabdymo jėga - trečias dažniausias techninis trūkumas
Skirtinga tos pačios ašies ratų stabdymo jėga - trečias dažniausias techninis trūkumas
Dar daugiau, kai kuriais atvejais už kontrolės punkte sugaištamą laiką vairuotojai padėkoja. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai inspektoriai atkreipia dėmesį į techninius transporto priemonės trūkumus. Tokiais atvejais vilkikas nukreipiamas į čia pat esantį patikros liniją ir gauna iš esmės tokią pat ataskaitą apie eismo saugumui įtakos turinčių mechanizmų „sveikatą“, kaip ir įprastame TA centre. Už aptiktus gedimus neskiriamos jokios baudos – tiesiog vilkikai nukreipimai privalomam remontui, o po to į oficialų TA. Nepaisant visko, vežėjai išvengia kur kas „brangesnių“ problemų vakarų šalių keliuose.
V. Juškevičius atkreipė dėmesį į keletą įdomių detalių. Pavzydžiui, baltarusių vairuojami sunkvežimiai, nors vizualiai dažnai atrodo apšepę ir pavargę, techninės apžiūros metu dažniausiai nesulaukia jokių pastabų. Šiuo požiūriu daugiausiai apleistų mašinų fiksuojama su lenkiškais numeriais.
Dzūkiškas trileris
Nors stacionari „skerdykla“ kol kas tėra viena, Lietuvoje dirba 15 VKTI inspektorių ekipažų, budinčių prie pagrindinių transporto arterijų. Jų arsenale 17 sunkvežimių svarstyklių, 3 mobilūs stabdžių stendai ir kiti svarbiausi patikros mechanizmai. Ypač modernų darbo įrankį turi VKTI Alytaus padalinio vyrai. Jų „kovinis“ mikroautobusas turi ant stogo sumontuotas saulės baterijas, energija aprūpinantį dalį prietaisų, nediduką elektros generatorių ir į 6 metrų aukštį iškeliamą žibintų bloką, idealiai apšviečiantį inspektorių darbo vietą kai šviesus paros metas susitraukia iki keleto valandų.
Vievio centre greta autostrados esančioje erdvioje aikštelėje pademonstravę, kaip veikia visi svarbiausi VKTI kontrolės mechanizmai, alytiškiai papasakojo vieną itin intriguojančią istoriją.
„Mūsų mikroautobusiuką, išvažiuojantį į budėjimus Alytaus regione praktiškai kasdien lydi „žvalgas“ – t. y. per pagarbų atstumą atsilikęs iš paskos seka lengvasis automobilis, kuris visada sustoja už kelių šimtų metrų nuo inspektorių pasirinktos aikštelės. Kai jie pajuda link kito sunkvežimių vairuotojams svarbaus kelio – stebėtojas keliauja kartu. T. y. visiškai akivaizdu, kad tokiu būdu vežėjai, greičiausiai „žaidžiantys“ su didesniais puspriekabių svoriais, bando išvengti akistatų su mobiliomis svarstyklėmis. Bandėme keletą kartų su tuo veikėju kalbėtis, tačiau jis tik atsikerta jokių taisyklių nepažeidžiąs – niekas nedraudžia jam važiuoti ir stovėti kur tik šauna į galvą“, – pasakojo VKTI Alytaus kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius Rimvydas Truncė.
Korupcijos problema
Nors Klaipėdos stacionarus transporto kontrolės punktas įrengtas taip, kad gudrauti nei vilkikų vairuotojams, nei inspektoriams nebūtų erdvės, šį pavasarį buvo kilęs skandalas, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai septyniems minėto posto darbuotojams pareiškė įtariamus kyšininkavimu. Ši operacija buvo pradėta gavus žinių, kad kai kurie inspektoriai imdavo kyšius už tai, kad nebūtų dokumentuose užfiksuojami vairuotojų padaryti vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimai ar kitus krovinių vežimo taisyklių pažeidimus.
Šioje istorijoje taškai dar nesudėlioti, tačiau akivaizdu, kad korupcijos rizika egzistuos tol, kol transporto inspektoriai (beje, turintys didesnius įgaliojimus nei policijos pareigūnai) gaus pašalpas primenančius atlyginimus.
„Gerą specialistą su aukštuoju techniniu išsilavinimu už 1500 litų „į rankas“ prisivilioti į tokį darbą iš tiesų sudėtinga. Šiuo metu mums trūksta dviejų darbuotojų, tačiau įsigilinę į pasiūlymo turinį žmonės tiesiog persigalvoja“, – konstatavo V. Juškevičius.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.