Vilkiko vairuotojo istorija: aišku, kodėl visi kratosi tokio darbo
Į DELFI kreipėsi Lietuvoje vilkiko vairuotoju dirbantis vyras, pasakodamas, jog jam tenka dirbti viršvalandžius, klastoti darbo ir poilsio režimą, atlyginimą gauti ne pagal darbo sutarties sąlygas, o skaičiuojant jo nuvažiuotus kilometrus. Vairuotojų profesinė sąjunga dėsto, jog apie tokias problemas seniausiai žino, o vežėjų asociacija pataria nelaukti ir kreiptis į Darbo inspekciją.
„Man daugiau nei 30 metų, esu vedęs, turiu vaikų. Vairuotoju dirbu ne iš reikalo, o, jei galima taip sakyti, iš pašaukimo. Turiu reikiamą kategoriją ir mano svajonių darbas lyg ir turėtų man patikti bet, kai pradėjau dirbti, teko sužinoti daug naujovių“, -– rašo anonimišku norėjęs likti vairuotojas.
Pirmiausia, vairuotojas sako supratęs, jog jo darbo patirtis vadovui nieko nereiškia, todėl ieškoma vis naujų darbuotojų. Vairuotojo nuomone, būtent dėl to Darbo birža ir skelbia, kad „tarptautinio krovinių gabenimo vairuotojų dabar reikia 2842, o į šias darbo vietas pretenduojančiųjų – vos 53“. Apie tai anksčiau rašė DELFI.
„Tai, ką aš veikiu – tą patį veikia ir daugelis kitų vairuotojų kitose firmose – galima pavadinti tik vergove. Jei kas nepatinka, gali ieškoti kitos firmos, o kad dirbai 5, 8 ar 12 metų, įmonės direktoriui nėra svarbu. Dabar, jei turi kategoriją ir nors dar šiltą vairuotojo pažymėjimą, įmonėms nereikia nei žinių patikrinimo, nei pamatyti, kaip tu vairuoji: pirmyn į Europą su 20–24 tonom už pečių“, – dėsto vyras.
Skaudžiausia – alga
Vairuotojas dėsto, jog jam skaudžiausia tema yra atlyginimas.
„Šiuo metu alga skaičiuojama taip: nuvažiavai atstumą – gauni centų. Pavyzdžiui, pas mus yra nustatytas 0,27 Lt tarifas už nuvažiuotą kilometrą. Tai reiškia, kad nuvažiavęs iki Berlyno 1050 km, aš gaunu 283,5 Lt. Ar ne juokinga? Kelione trunka apie 2 paras, jeigu važiuoji nepažeisdamas vairuotojų darbo ir poilsio režimo. Apie minimalų atlyginimą nėra net kalbos: kiek važiavai, tiek turi“, – dėsto jis.
Tačiau tolimųjų reisų vairuotojas pastebi, kad ne visuomet nuvažiuotas atstumas priklauso nuo vairuotojo: atstumus ir keliones sudera įmonės su užsakovais.
„Yra nedaug logistikos įmonių, kurie moka paros atlyginimą, bet norint ten patekti, reikia ieškoti pažinčių. Paros atlyginimas finansiniu aspektu neduoda daug naudos: jei masina stovi, kam mokėti algą?“ – aiškina specialistas.
Jis vardija, jog vairuotojai patiria ir daugiau išlaidų: tenka iš savo kišenės sumokėti baudas, patiems pakeisti sprogusias padangas ar pašalinti kitus nesklandumus kelyje.
„Nemokama už tai, kad pats pakrauni ar iškrauni priekabą, tiesa, jeigu yra daugiau negu 2 pakrovimai, už antrą ir kitus mokama po 50 Lt, – teigia jis. – Tenka vairuoti ir naktimis. Būna, išgeri kokį litrą energetinio gėrimo, kad akys neliptų, uždedi magnetą ant greičių dėžės – būtent tokiu būdu yra apgaunamas tachografas, kuris parodo darbo ir poilsio režimą – ir varai į priekį, kad tik greičiau išsikrautum, greičiau pasikrautum ir atgal į Lietuvą“, – pasakoja vairuotojas.
Jis sako, jog paprašęs pakelti algą ar išrašyti premiją, išgirsta vadovo skundus dėl ekonomikos sunkmečio.
„O pats už 2 savaičių atvažiuoja į darbą su nauju 200 tūkst. Lt kainuojančiu visureigiu, – kartėlio neslepia jis. – Mano darbe pasitaiko įvairių situacijų keliuose, esu padaręs ir nemenką avariją. Iš karto po įvykio paskambinau vadovui pranešti apie įvyki ir pirmiausiai ragelyje išgirdau ne klausimą, ar esu sveikas, ar yra sužeistų, bet „ar sveikas krovinys“. Tiek vilkikas, tiek krovinys yra apdrausti, o tada vežiau negendančias žaliavas.“
Specialistas sako, jog per ankstesnius patikrinimus darbo inspekcija bendrovėje nerado jokių rimtesnių pažeidimų.
„O tai, kad žmogui reikia žmoniškų darbo sąlygų ir supratingumo niekam neįdomu. Straipsnyje „Darbo – per akis, o rasti, kas dirba, neįmanoma“ pateikta informacija, kad Darbo biržoje yra apie 3 tūkst. vairuotojų darbo vietų. Bet kokios yra siūlomos darbo sąlygos? Galiu garantuoti, kad jos ne ką geresnes negu mano darbe. Noriu pasakyti, kad konkurencijos dėl gero darbuotojo nėra, o darbdaviams nusispjaut, kas nuveš krovinį. Liūdna, kai esi nereikalingas ir į tave, vairuotoją, kaip į žmogų jau nebežiūri, – atvirauja jis. – Su mielu noru palikčiau Lietuvą ir išvykčiau į Vokietiją dirbti. Bet čia mane laiko šeima, vyresnio amžiaus tėvai, kuriems reikia mano dėmesio ir pagalbos, o ten aš jų gi nepasiimsiu. Nors kantrybė senka.“
Vairuotojų profsąjunga: daug kas žino, bet sprendimų nėra
Vairuotojų profesinė sąjunga patvirtina, kad paprastai vairuotojams mokama po 0,3–0,5 Lt už nuvažiuotą kilometrą, o toks skaičiavimas pavaldiniams paaiškinamas paprastai: kad vairuotojams būtų lengviau suprasti būsimą atlyginimą.
„Įmonės buhalterinėje apskaitoje rodomas darbo sutartyje sutartas darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurie didinami arba mažinami pagal nuvažiuotus kilometrus, nes mokėti skirtingus dienpinigius leidžia Lietuvos įstatymai, jei tai numatyta darbo arba kolektyvinėse sutartyse. Dalyje sutarčių yra punktas, numatantis dienpinigių sumažinimą iki 50 proc. Skaičiuojant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus, sumos pasidaro didesnės, bet kyla pavojus negauti sutarto atlygio už paskutinį važiavimą, nes kilus darbo ginčui darbdaviai perskaičiuoja dienpinigius ir teigia, kad vairuotojai yra skolingi nes jiems buvo permokėta avansu“, – vieną iš mokėjimo schemų paaiškina Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas.
Paklaustas, ar vairuotojai iš tiesų nusižengia darbo ir poilsio režimui, jis patvirtina, jog taip daroma norint daugiau užsidirbti, o kartais yra ir susitarimų su darbdaviu, tačiau tiesioginę prievartą nepaisyti poilsio režimo įrodyti sunku.
R. Narbutas sako, jog visus papildomus darbus, kurie yra numatyti darbo sutartyse, vairuotojai turi atlikti. Jei papildomų darbų nėra pareiginėje instrukcijoje ar darbo sutartyje, vairuotojas neprivalo jų daryti.
„Kartais už papildomus darbus sumoka krovinio gavėjas tiesiogiai vairuotojui arba vežėjui“, – pastebi jis.
Paklaustas, ar Darbo inspekcija padeda vairuotojams spręsti problemas, R. Narbutas sako, jog ir jam tenka dalyvauti darbo ginčų komisijose, kur nusižengę darbdaviai gauna nuobaudų, tačiau jos ne visada yra adekvačios iš pažeidimo uždirbamiems pinigams arba darbdavių yra skundžiamos teismams, kurie jas sumažina.
„Vienur moka mažiau, bet samdo servisus remontui techninei pagalbai kelyje, kitur moka daugiau, bet pats turi remontuotis mašiną, važiuoti pažeidžiant darbo ir poilsio režimą – juodai. Yra įmonių, kurios vairuotojams apmoka nakvynę, kai jie daro 24 ar 45 valandų poilsio pauzę, moka 55–60 eurų (190–207 Lt) už dieną komandiruotėje ir nustatytą mėnesinį atlyginimą. Tokiose įmonėse sunkiai rasi darbo vietą be rekomendacijos. Dažniausiai tokių įmonių vairuotojai nesikreipia į Vairuotojų profesinę sąjungą“, – pastebi jis.
Vežėjų asociacija ragina netylėti
Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ primena, jog ji vienija vežėjus, bet retai kišasi į darbdavio ir darbuotojo santykius.
„Mūsų patarimas visuomet ir yra kreiptis į Darbo inspekciją, jei yra akivaizdūs darbo režimo ar sutartiniai pažeidimai“, – sako vežėjų asociacijos „Linava“ komunikacijos vadovas Gytis Vincevičius.
Jis abejoja, kad vairuotojams galėtų būti mokami atlyginimai skaičiuojant nuvažiuotus kilometrus: „Dažnu atveju yra skaičiuojamas bazinis atlyginimas ir kartu mokami komandiruotpiningiai“.
Tačiau jis patvirtina, jog tarptautinių vežimų sektoriuje stinga darbuotojų ir tvirtina, jog atlyginimas siekia 3,5 tūkst. Lt ir daugiau „į rankas“.
„Sektorius kasmet paauga 8–10 proc., natūralu, kad trūksta 4–5 tūkst. darbuotojų. Sektoriaus augimas sukelia naujų darbuotojų poreikį, ne tik vairuotojų, bet ir vadybininkų“, – sako G. Vincevičius ir primena, kad samdomi ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių gyventojai.
Jis skaičiuoja, jog „Linava“ vienija įmones, kuriuose dirba apie 50 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, tai – dauguma Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojų.
Užsieniečius samdo ir dėl kitų priežasčių
Vairuotojų profesinė sąjunga turi kitokį paaiškinimą, kodėl Lietuvos transporto įmonės samdo užsieniečių.
„Samdomi ukrainiečiai, kazachai, uzbekai, gruzinai, filipiniečiai: Vokietijoje buvo fiksuotas atvejis, kai 100 filipiniečių dirbo Latvijos įmonėje. Kitataučiams sunku suprati Lietuvos įstatymus, Darbo kodeksas nėra išverstas į rusų kalbą, – vardija R. Narbutas. – Lietuvos įmonės atsisako įdarbinti Lietuvos piliečius, motyvuodami žema kvalifikacija, nes jie neturi Nepriklausomos valstybių sandraugos (NVS) piliečio paso. Tai įrodo darbdavių žymos darbo ieškančių vairuotojų Darbo biržos išduotose siuntimuose. Esu rekomendavęs vairuotojams daryti tokių žymų kopijas ir pateikti Vairuotojų profesinės sąjungos atstovams. Antrą vertus, jeigu vairuotojų trūksta, turėtų būti galimybės didinti atlyginimą, bet tai nevyko.“
Jis sako, jog įdarbinti vairuotoją iš trečios šalies užtrunka ilgiau, apie 2–3 mėnesius.
„Dažnai vairuotojai iš Rytų, atidirbę metus – tokiam laikui dažniausiai išduodamas darbo leidimas – Lietuvos įmonėje, keliauja dirbti į ES senbuves šalis, nes ten geriau moka ir nepiktnaudžiaujama įvairias atskaitymais, pavyzdžiui, už kurą, telefonų pokalbius, sudėvėtas padangas, išdužusį žibintą ir panašiai. Todėl mažėja norinčių dirbti Lietuvos transporto įmonėse“, – dėsto R. Narbutas.
Profsąjunga sako pastebėjusi, jog pstaruoju metu Lietuvos transporto įmonės ieško patogių šalių steigti antrinėms įmonėms, kad mažiau mokėtų vairuotojams, viena tokių šalių tampa Rumunija.
Darbdaviai taip pat nukenčia
Komentuodama galimus pažeidimus transporto įmonėje, „Linava“ sako, jog vežėjai ne visuomet yra stipresnioji pusė ir taip pat nukenčia, kai įdarbina nepatikimus vairuotojus. G. Vincevičius vardija dažniausius įmonių nuostolių atvejus.
„Dabar vyksta ginčas su draudikais, kodėl draudimo įmokos yra siejamos su vilkiku, o ne su jo vairuotoju, nes juk žmogus padaro avariją, jis sukelia nuostolių. Jeigu darbdavys laiku neišsprendžia informacijos trūkumo problemos, jis gali neatsargiai patikėti ir vilkiką, ir brangų krovinį“, – įspėja G. Vincevičius.
Pasak jo, asociacija kuria registrą, kuriame fiksuos dažniausiai muitinės pažeidimus darančius transporto sektoriaus darbuotojus. Jis priduria, jog darbuotojai taip pat praneša apie mažiau patikimus darbdavius savo forumuose.
„Vairuotojai muitinėse gali būti sulaikomi ir dėl to, kad gabena per didelį cigarečių kiekį ir ne dėl to, kad dalyvauja tarptautinėse kontrabandos schemose. O nukenčia įmonė, nes yra numatyta, kad kontrabandos įrankis, tai yra įmonės vilkikas, gali būti konfiskuojamas. Kuo kaltas darbdavys, kad žmogus sugalvojo įsivežti keliais blokais daugiau cigarečių?“ – klausia jis.
Jis primena, kad yra ir daugiau rizikos veiksnių, pavyzdžiui, antrą kartą pagavus išgėrusį vairuotoją už vairo, gali būti konfiskuojama transporto priemonė.
„Jonavoje buvo atvejis, kai neblaivus prie vairo buvo pagautas Jonavos autobusų vairuotojas. Iš Jonavos autobusų buvo atimtas šimtus tūkstančių kainuojantis autobusas, nes vairuotojas anksčiau buvo pagautas neblaivus“, – apgailestauja jis.
Komentarai
kazkokio asilo sapaliones
Tam specelistui reikia keisti profesija,arba pabandyti savo verslą
Manau reikia sukurti foruma, kiek yra vairuotoju vagiu, girtuokliu ir melagiu,kiek kuris kuro sutaupo, ar yra nufotkintas degalinese pilant i kanistrus,ar ant sienos nupilant ar cirke pardavinejantis kura, ar perkantis cekius, manau musu firma moketu po 50 lt uz tokio forumo islaikyma. O kai paklausai tokiu nesamoniu tai atrodo kad mes darbdaviai sedim ant pinigu maiso ir nemokam algu
Cia yra atsakymas, kodel ima baltarusius vairuotojus, nes jie neverkia, kad jiems sunku gyventi.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.