Vilkikai tampa „protingesni“, gražesni ir… brangesni
Tradiciškai pavasaris yra metų laikas, kuomet didieji automobilių gamintojai pristato naujus sezono flagmanus ir bendras technines gamybos tendencijas. Ši tradicija galioja ir vilkikų gamintojų pasaulyje. Pavyzdžiui, švedų „Scania“ pasuko hibridinio kuro (augalinio aliejaus ir dyzelinio kuro mišinio) panaudojimo linkme miesto komerciniuose automobiliuose, belgų DAF ketina tobulinti vilkikus-refrižeratorius, vokiečių „Daimler“ testuoja bandomuosius pusiau autonominius vilkikus. Tačiau šios technologinės naujovės kol kas sklando egzotikos padangėje. Tuo tarpu vežėjus labiau domina „naujokai“, kuriuos galima įsigyti kasdieniniam darbui, todėl šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime, ką rinkai siūlo didieji vilkikų gamintojai.
Ekologinis standartas – tarsi fronto linija
Trumpam sugrįšime į 2014 metus – būtent tais metais Europoje įsigaliojo ekologinis standartas „Euro 6“, ir visi vilkikų gamintojai turėjo skubiai į jį persiorientuoti. Leistiną NOx (azoto oksidų) kiekį reikėjo sumažinti 80% (iki 0,4 g/kWh), smulkiųjų dalelių – per pusę (iki 0,01 g/KWh). Šiuose skaičiuose specialistai įžvelgė ne tik išmetamųjų teršalų normas, bet ir naujas nenumatytas išlaidas ir netgi finansinius sukrėtimus, su kuriais gali tekti susidurti logistikos sistemos dalyviams. Vilkikų pardavėjai tikina, kad „Euro 5“ ir „Euro 6“ standartų vilkikų techninės charakteristikos ir savikaina beveik nesiskiria. Tuo tarpu naudotų vilkikų rinkoje „Euro 5“ standarto vilkikai gerokai atpigo – „penktukas“ su tokios pačios galios varikliu, kaip „šeštukas, kainuoja pusantro karto pigiau. Pavyzdžiui, 2013 m. gamybos „Renault Premium 440“ galima nusipirkti už 20 000 eurų, o už panašų (2014 m. gamybos) „Euro 6“ standarto vilkiką tektų mokėti apie 35 000 eurų. Priežastis visiškai aiški – ekologinis standartas, tarsi fronto linija, padalijo vežėjų autoparkus į dvi dalis: šiuo metu į vakarus važiuoja tik „Euro 6“ standarto vilkikai, tuo tarpu „Euro 5“ standarto vilkikams liko rytai. Belieka išsiaiškinti, kodėl ir kaip atsirado šis skirtumas.
„Euro 6“: kokiomis priemonėmis pateisinamas tikslas
Pamėginsime išsiaiškinti pagrindinius vilkikų gamintojų technologinius ir gamybos proceso skirtumus. Tam, kad vilkikai atitiktų „Euro 6“ reikalavimus, vilkikų gamintojai ėmė naudoti akumuliatorines kuro sistemas, SCR (selektyvinės katalitinės redukcijos) technologiją, vilkikuose atsirado smulkiųjų dalelių filtrai (kartu su SCR). Tačiau kai kurie vilkikų gamintojai panoro išsiskirti – pavyzdžiui „Iveco“ inžinieriai apsistojo tik ties SCR. Tuo tarpu MAN nusprendė mažinti kenksmingųjų medžiagų kiekį EGR (angl. (Exhaust Gas Recirculation valve – išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvo bei dvigubo turbokompresoriaus pagalba. Paklausite – kodėl gamintojai tapo tokie išrankūs? Ar, siekiant sumažinti kenksmingų išmetamųjų medžiagų kiekį, negalima diegti viso šias medžiagas mažinančių elementų komplekso? Atsakymas labai paprastas: kiekvienas papildomas elementas atsiliepia bendrai leistinai vilkiko masei. Kuo daugiau sveria vilkikas, tuo mažiau krovinio vežėjas gali vežti, t.y. vežėjas netenka dalies pajamų. Yra ir kitas ne mažiau svarbus aspektas – kiekviena technologinė naujovė turi savo kainą. Galutinė vilkiko kaina auga proporcingai jo gamyboje naudotų technologinių naujovių skaičiui. Deja, šios naujovės yra sunkiai pamatuojamos, todėl pirkėjams atrodo, kad vilkikų gamintojų „apetitai“ auga nepagrįstai ir neadekvačiai.
Už ką jūs mokate?
Pavyzdžiui, „Euro 6“ standarto DAF XF 460 yra didesnis, nei jo pirmtakas: perplanuota 2,25 m aukščio vilkiko kabina net iš pirmo žvilgsnio atrodo erdvesnė. Be to, šio modelio vilkiko variklis veikia tyliau, variklio konstrukcijoje panaudotas šiuolaikiškas akseleratorius, todėl variklio galia didėja pakankamai švelniai. Dar vienas privalumas – avarinio stabdymo funkcija. Pagrindinis šio modelio trūkumas – jis 90 kg sunkesnis, nei jo pirmtakas.
Miesto sunkvežimį „Iveco Eurocargo“ buvo nuspręsta gaminti be EGR. EGR vožtuvas mažina išmetamų azoto oksidų kiekį, tačiau ilgainiui sistemoje ima kaupti kietosios dalelės, kurios neigiamai atsiliepia variklio darbui. Vežėjui anksčiau ar vėliau teks susidurti su variklio gedimo problema – kiekvienas vežėjas žino, kad variklio remonto išlaidos yra beveik tokios pačios, kaip perkant naują variklį. Be to, gamintojo pasirinkta kombinacija „SCR Only“ (be EGR vožtuvo) didina AdBlue suvartojimą (lyginant su analogiškais kitų gamintojų modeliais), todėl vežėjui tenka susitaikyti ir su didesniais šio modelio eksploatacijos kaštais.
Priminsime, kad AdBlue yra labai grynas (32,5%) karbamido ir 67,5% demineralizuoto vandens tirpalas, naudojamas dyzeliniuose varikliuose tam, kad cheminės reakcijos metu būtų neutralizuojamas kenksmingas aplinkai azoto oksidas. Su AdBlue dyzeliniai varikliai atitinka „Euro 4“, „Euro 5“ ir „Euro 6“ standarto reikalavimus. Ar sudėdamas į „Sėkmės džentelmenų“ personažo biografiją istoriją apie benziną, skiestą šlapimu, garsusis režisierius Georgijus Danelija galėjo pagalvoti, kad praktiškai nuspėjo automobilių gamybos pramonės ateitį!
MAN apsistojo ties kuro padavimo sistema „common-rail“ (akumuliatorinė kuro sistema), dvigubu turbokompresoriumi, EGR, SCR ir smulkiųjų dalelių filtru. Dvigubas turbokompresorius sukuria degalų garų perteklių, kurio dėka variklis dirba labai efektyviai visuose sūkių diapazonuose. MAN kabina gana patogi, tačiau nelabai ergonomiška (dėl mygtukų išdėstymo valdymo panelėje).
„Euro 6“ standarto „Mercedes-Benz Actros“ turi dvigubą turbokompresorių su kintama geometrija (tokia konstrukcija didina variklio galią esant žemiems apsisukimams). Tuo pat metu kuro padavimo sistema „X Pulse“ sukuria apčiuopiamą galią net ir naudojant nedaug kuro. „Actros“ gali pagrįstai didžiuotis variklio stabdžiu, tačiau šis modelis pasižymi geroku „antsvoriu“ ir aukštu triukšmo lygiu. Vokiečiai mano, kad pagrindinė technologinė „Actros“ naujovė yra borto kompiuterio ir GPS navigacijos sąsaja, leidžianti adaptuoti judėjimo greitį prie besikeičiančio vietovės reljefo.
Panašią į „Actros“ sistemą turi ir „Renault Premium 440“. Kiekviena įkalnė ar nuokalnė matoma borto kompiuteryje, kompiuteris pats parenka greitį važiuojant įkalne ir laiku išjungia variklį važiuojant nuokalne. Kompiuteris taip pat atpažįsta kitų automobilių judėjimo greitį ir apskaičiuoja bei laiko saugią distanciją – vairuotojui belieka laikyti judėjimo kryptį. Šiame automobilyje ekologinį standartą užtikrina EGR be aušinimo sistemos. Toks sprendimas leidžia padidinti išmetamųjų dujų temperatūrą, kad jos būtų geriau perdirbamos SCR sistemoje. Bendras efektas – 5% sutaupytų degalų (ne tik dėl išvardintų sprendimų, bet ir dėl geresnio vilkiko kabinos aptakumo).
Išversim procentus į eurus
Vilkikų gamintojų skaičiavimais, pakėlus ekologinį standartą iki „Euro 6“ pavyko sumažinti ne tik aplinkos užterštumą, bet ir degalų sąnaudas (2-6%, palyginus su „Euro 5“ standarto vilkikais). Tačiau šie pasiekimai turi savo kainą – naujausi sunkvežimiai mažiausiai 10% brangesni nei jų pirmtakai. Tiesa, išlaidos aptarnavimui nepasikeitė, o naujų elementų kokybės leidžia tikėtis, kad automobiliai tarnaus ilgiau. Pastoviai eksploatuojant, kiekvienas degalų sąnaudų sumažėjimo procentas reiškia apie 500 sutaupytų eurų per metus. Visus šiuos skaičius vežėjai turi įsidėmėti ir žinoti eidami į saloną rinktis naujo „darbinio arkliuko“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.